Tinklalapio logotipas
Grįžti

Politikams ir pedagogams vaidijantis dėl mokslų trukmės, mokiniai griebiasi antidepresantų
event 2017-03-22 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Politikams ir pedagogams vaidijantis dėl mokslų trukmės, mokiniai griebiasi antidepresantų

​Mokymosi rezultatai prasti, abiturientai per egzaminus sprendžia užduotis, kurias kitose šalyse gliaudo dešimtokai, o atostogos – vienos ilgiausių. Tokį vaizdą Lietuvos mokyklose piešia švietimo ir mokslo ministerija. Ji siūlo ilginti mokslo metus, kad mokiniai turėtų laiko ko nors išmokti. Ministerija siūlo prie mokslo metų pridėti dvi savaites, pedagogai ir psichologai siūlo mėnesį, o mokytojų profsąjungos nesutinka nė su vienu siūlymu. Kol valdininkai, pedagogai ir profsąjungos ginčijasi, mokiniai priversti griebtis net antidepresantų, kad atlaikytų dabartinį mokymosi krūvį. 

Įtampa, depresija ir antidepresantai – tokiomis sąlygomis mokosi Lietuvos moksleiviai, ypač vyresnėse klasėse. Vis daugiau moksleivių nebepakeldami krūvio ir įtampos pagalbos ieškos pas psichologus ir net psichiatrus. „Vaikšto pas psichologus, ieško variantų. Kartais tenka pasitelkti psichiatrus, kurie paskui streso nuėmimui naudoja vaistus. Ir jie mokosi gerdami antidepresantus – tam, kad tą nuotaiką kiek išlygintų, galėtų užbaigti ar mokslo metus ar visą mokyklą“, – keblią situaciją apibūdina psichiatras Linas Slušnys.Jo teigimu, mokiniams vaistų prireikia, nes jie nebepakelia krūvio, kurį gauna mokykloje.
 
Lietuvoje atostogos ilgos, o mokslo metai trumpi. Per dešimtmetį dėl prisidėjusių atostogų jie sutrumpėjo mėnesiu. Todėl suprastėjo ir mokinių rezultatai – tyrimai rodo, kad Lietuvos moksleiviai skaito ir skaičiuoja prasčiau už visų kaimyninių šalių moksleivius – latvius, estus, lenkus ir rusus.
 
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nori ilginti mokslo metus. Jos manymu, pridėjus dvi savaites, moksleiviai patirtų mažiau įtampos, nes turėtų daugiau laiko išmokti tai, ko iš jų reikalaujama, dėl to sumažėtų ir namų darbų. Šiuo metu Europoje trumpiau už Lietuvos moksleivius mokosi tik kroatai. O atostogauja lietuviai ilgiau net už ispanus. O tai kenkia mažiau pasiturinčių tėvų vaikams, mat daugiau uždirbantieji gali vaikus siųsti į stovyklas, būrelius, ugdyti juos papildomai, o mažesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai vasaras dažnai praleidžia namuose prie kompiuterio ir pamiršta tai, ką buvo išmokę mokykloje.
 
„Kai ugdymo procesas nutraukiamas trims mėnesiams, tai yra nusikalstama veikla. Jūs pabandykite per tris mėnesius nieko nedaryti, tai tapsite ta tabula rasa, ant kurios bus galima iš naujo kažką užrašyti. Daugelis vaikų ateina po 3 mėnesių nebesusivokdami ir negalėdami atgaminti, ko jie mokėsi iki tol“, – apie reformų būtinybę kalba Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
 
Plačiau – reportaže.