Tinklalapio logotipas
Grįžti

Pristatyta „Studija apie inovacijų diegimą ir sklaidą mokyklose: pagrindinės kliūtys ir sprendimai (Europos Komisija, 2015–2017)“.
event 2017-03-22 domain Lyderių laikas

Pristatyta „Studija apie inovacijų diegimą ir sklaidą mokyklose: pagrindinės kliūtys ir sprendimai (Europos Komisija, 2015–2017)“.

2017 m. kovo 9 d. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje (A. Volano g. 2, Vilnius) buvo pristatyta „Studija apie inovacijų diegimą ir sklaidą mokyklose: pagrindinės kliūtys ir sprendimai (Europos Komisija, 2015–2017)“.

Renginio metu buvo pristatyta Lietuvos mokyklų situacija, renginio dalyviai dalinosi patirtimi, kaip diegiamos inovacijos mokyklose, kas jas skatina ir kokios iškyla kliūtys.

Viešosios politikos ir vadybos institutas (Public Policy and Management Institute, PPMI) Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato (DG EAC) užsakymu atlieka studiją apie inovatyvių mokymo metodų ir mokyklų organizavimo praktikų diegimą ir jų sklaidą (angl. mainstreaming) mokyklose.

Tai yra dvejų metų studija, truksianti iki 2017 m. gruodžio. Projektas apima 39 pasaulio šalis: 28 ES nares ir Australiją, Braziliją, Indiją, JAV, Japoniją, Kanadą, Kiniją, Pietų Afriką, Rusiją, Singapūrą ir Šveicariją. Pagrindinis tikslas yra geriau suprasti, kaip politikos formuotojai gali prisidėti prie bendrojo ugdymo tobulinimo, skatinti tvarias inovacijas ir jų sklaidą mokyklose. Kaip institucionalizuoti inovacijas? Kaip sukurti aplinką, kuri būtų atvira ir palanki inovacijoms? Kaip ugdyti inovacijas skatinančią kultūrą sisteminiu ir mokyklų lygmeniu?

redag SMM-33eeazfqczm7eq9o8zyqyy

Inovacijų samprata

Šioje studijoje inovacija yra laikoma tokia veikla, kurios naujumas pirmiausia matomas tame kontekste, kur tuo metu yra kuriamos inovacijos. Inovacijos apima įvairias sritis, pavyzdžiui: ugdymo turinį, mokinių mokymosi pažangos vertinimo būdus, mokymo ir mokymosi praktikas, ugdymo proceso organizavimo būdus, veiklos įsivertinimo priemones, bendruomenės kūrimą, įsitraukimą ir sampratos plėtimą ir t.t.

Atvejo studijos dvylikoje ES regionų Šiuo metu nacionaliniai ekspertai baigia rengti atvejo studijas dvylikos ES šalių socioekonomiškai pažeidžiamuose regionuose (NUTS-2 lygmeniu), kuriuose detaliai analizei buvo pasirinktos 24 mokyklos, turinčios tvarių inovacijų diegimo bei jų sklaidos patirties. Tarp šių mokyklų pakliuvo dvi Lietuvos mokyklos: Panevėžio Vyturio progimnazija ir Šiaulių Salduvės progimnazija.

Lietuvos atvejo studija

Lietuvos atvejo studija buvo pradėta rengti 2016 m. rugpjūčio mėn. Pirmiausia atlikti interviu su švietimo politikos formuotojais ir įgyvendintojais. Tuomet buvo pasirinktos ir aplankytos dvi minėtos mokyklos Šiauliuose ir Panevėžyje. Vizitų metu atlikti interviu su mokyklų vadovėmis ir jų pedagogų komandomis, suorganizuotos tėvų/mokytojų fokusuotų diskusijų grupės, apžiūrėtos mokymosi erdvės ir stebėtas ugdymo procesas mokykloje ir už jos ribų. Remiantis šia informacija, parengta Lietuvos atvejo studija.

Įvykęs renginys Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo skirtas Lietuvos atvejo studijai aptarti.

Jo pirmosios sesijos metu „Kas skatina ir kas kliudo diegti inovacijas ir išlaikyti jų tvarumą mokyklose?“ buvo pristatyti Lietuvos atvejo studijos pagrindiniai rezultatai, aptarta inovacijų samprata, inovacijų sėkmės veiksniai ir pagrindinės kliūtys. Renginio dalyviai dalinosi patirtimi diegiant inovacijas Lietuvos mokyklose (sėkmingą inovacijų diegimo ir sklaidos patirtį pristatė tyrime dalyvavusios Panevėžio Vyturio progimnazija ir Šiaulių Salduvės progimnazija).

Per antrąją sesiją „Žvilgsnis į priekį. Kokie sisteminiai pokyčiai reikalingi inovacijoms gyvuoti Lietuvos mokyklose ir kaip juos įgyvendinti paisant skirtingų kontekstų?“ vyko darbas grupėse – politikos rekomendacijų rengimas ir jų aptarimas.

Renginio darbotvarkė, dokumentas su informacija apie studiją, diskusijose nagrinėtus klausimus, taip studijos pristatymo skaidres yra prisegtos apačioje.