Tinklalapio logotipas
Grįžti

Nesulaukia P. Vileišio progimnazijos lėšų švaistymu įtartos direktorės atsakomybės
event 2017-03-27 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Nesulaukia P. Vileišio progimnazijos lėšų švaistymu įtartos direktorės atsakomybės

Į skandalą dėl direktorės elgesio ir galimo lėšų švaistymo įklimpusios sostinės Petro Vileišio progimnazijos tėvai jaučiasi įstrigę nežinioje. Mokykla turi laikiną vadovę, Vilniaus savivaldybė vis neišsprendžia darbo santykių su buvusiąja. Emocinė atmosfera ugdymo įstaigoje slogi, mokytojai išeina, tėvai svarsto – galbūt tiesiog laukiama, kol jie pavargs kovoti.

Lėšos iš labdaros fondo – į direktorės sąskaitą?
 
Nuolat darbą paliekantys mokytojai, patyčių ir emocinio nesaugumo pritvinkusi atmosfera, trukdymai tėvams dalyvauti mokyklos savivaldoje ir neatsakyti klausimai apie galimą lėšų iššvaistymą pernai žiemą paskatino P. Vileišio progimnazijos bendruomenę prabilti viešai. Tėvai pradėjo rašyti skundus savivaldybei, ši kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai ugdymo įstaigos turtą pasisavinusios, į konfliktus su tėvais ir mokytojais įsiveliančios direktorės Danutės Kazakevičienės.
 
Iš mokyklos įsteigto labdaros fondo, pasak mero Remigijaus Šimašiaus, per keletą metų padaryta lėšų pervedimų į direktorės sąskaitą banke. Fondas per metus surinkdavo apie 10 tūkst. eurų.
 
Sukilus tėvams, pernai gruodį per spaudos konferenciją, skirtą aptarti ūmai vienas po kito įsiplieskusius skandalus keliose Vilniaus progimnazijose, meras pripažino, kad P. Vileišio ugdymo įstaigoje yra rimtų problemų. Pasak jo, čia situacija įtempta, vadovė įsitikinusi savo teisumu ir į bendruomenės nuomonę neįsiklauso.
 
Neapsikentę mokykloje tvyrančios įtampos, patyčių ir nesulaukdami atsakymų dėl padarytų pažeidimų, tėvai parašė atvirą laišką prezidentei Daliai Grybauskaitei. „Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos tėvai ir mokytojai ilgiau nei 6 mėnesius rašo skundus Vilniaus miesto savivaldybei ir kitoms institucijoms dėl susidariusios sudėtingos situacijos progimnazijoje, tačiau iki šiol jokių esminių permainų nėra imamasi.
 
Tuo metu vaikams daroma nepataisoma žala – progimnaziją paliekant geriausiems mokytojams neužtikrinama ugdymo kokybė, vaikai nuolat jaučia įtampą ir patiria nesaugumo jausmą. Administracija meluoja ir taiko psichologinį spaudimą mokytojams, manipuliuoja informacija, ją iškraipo“, – rašoma sausį išsiųstame tėvų laiške.
 
Progimnazijoje, pasak tėvų, tvyro bloga emocinė, darbo atmosfera, netrūksta patyčių – jas patvirtino ir Nacionalinio egzaminų centro ataskaita. Paminėtas ir patyčių prieš pirmoką atvejis, kuriame dalyvavo aštuntokai ir mokytoja – filmuotas vaizdas įkeltas į interneto puslapį. Jiems nerimą kėlė ir per didelė mokytojų kaita, neužtikrinama jų kompetencija, neaiškus lėšų naudojimas.
 
Vienas žingsnis iki revoliucijos
 
Nors institucijos ir visuomenė atkreipė dėmesį į P. Vileišio gimnazijos problemas, tėvų bendruomenei atrodo, kad savivaldybė pernelyg delsia priimti sprendimus.
 
„Mistika, bet savivaldybė iki šiol nesugeba susitvarkyti darbo santykių su direktore. Ji ilgai sirgo, biuletenį tai tęsė, tai naikino, savivaldybė aiškino, kad turi sugrįžti į darbą oficialiai, kad galėtų parašyti paaiškinimą dėl finansinio audito medžiagos. Prokuratūra direktorę pagal tėvų pareiškimą kvietėsi į teismą gindama viešą interesą, teismas priėmė sprendimą ją mėnesiui nušalinti nuo pareigų vykdymo.
 
Savivaldybė ta proga apskelbė, kad gavo postūmį byloje. Mums mistika, ko jie laukia. Laikas eina, turime laikinai pavaduojančią direktorę, kuri tai grįžta, tai negrįžta – dirba per dvi mokyklas, higieninius klausimus galbūt išsprendžia, bet mes matome, kad vėl yra dvejojimų laikotarpis, dalis mokytojų ir tėvų, kurie patikėjo pokyčiais, gali pradėti galvoti, kad direktorė D. Kazakevičienė grįš į valdžią. Savaitę ji buvo grįžusi, ėmėsi emocinio mobingo prieš mokytojus“, – situaciją Alfa.lt nupasakojo progimnazijos mokyklos tarybos pirmininkas Sakalas Gorodeckis.
 
Į septintą ir aštuntą šios mokyklos klasę savo vaikus leidžiantis vilnietis įsitikinęs, kad panaši padėtis daugelyje sostinės mokyklų. „Galbūt ne visur tėvai taip susitelkė, tvarkėsi teisiškai, kitose mokyklose prasidėjo revoliucijos“, – pastebėjo jis.
 
Pradėję aiškintis mokyklos padėtį ir formuoti tikrą, ne imituojamą, savivaldą, P. Vileišio progimnazijos mokinių tėvai susidūrė su pasipriešinimu. Ugdymo įstaigoje jau veikė fiktyvi mokyklos taryba, bandydami sukurti tokią, kuri iš tiesų atstovautų bendruomenės interesus, jie patyrė įvairių trukdžių. Net susikūrus tarybai, direktorė neatvykdavo į susitikimus arba iš jų pabėgdavo, dalis mokytojų pasakodavo apie nepakeliamas darbo sąlygas, patyčias, bet buvo per daug įsibaiminę kalbėti ne anonimiškai.
 
Stiprinti tėvų dalyvavimą mokyklos gyvenime padėjo socialiniai tinklai. Ne kartą teko raminti įsiplieskusias aistras, nes niekaip negalėdama susikalbėti su administracija, nesulaukdama paramos iš švietimą kuruojančių įstaigų, bendruomenė sukrusdavo pakartoti „Laisvės“ gimnazijos mokinių sukilimo scenarijų. Vis dėlto iki šiol pavykdavo tikslo siekti nepradedant protestų, gilinantis į teisinį reguliavimą, vaikams sakant, kad jie privalo išlaikyti pagarbą mokytojams.
 
Tėvams tenka kovoti ir už mokytojus
 
„Jie ignoruoja mokyklos tarybą, iki šiol nesuvokia, kad ji legitimus organas, – problemas įvardijo S. Gorideckis. – Savivaldybė sprendimų nepriima. Vieni tėvai pavargo – suprantama, jei pokytį darai devynis mėnesius, ir staiga pasirodo, kad pasiekęs Seimą, Prezidentę prašymas, iškelti ikiteisminiai tyrimai nieko nebereiškia, tie žmonės toliau gali vadovauti švietimo įstaigai“.
 
Tokį administracijos, galimai iššvaisčiusios progimnazijos lėšas, nebaudžiamumą jis palygino su Gintaro Kėvišo situacija.
 
„Fantaziją „prarovė“, kiek gali būti „stogų“ pas tokį vadovą, kuris, pasirodo, dešimt, penkiolika metų galėjo gyventi, kurdamas savo konclagerį, ir tame konclageryje visi pradėjo sirgti. Teko susipažinti su visais valstybės pareigūnais, kurie užsiima švietimo sistema – pradedi suvokti, kad problemų masto jie net nesupranta, pasižiūri į gražias prezentacijas apie demokratiją mokyklose, ir galvoja, kad viskas tvarkoje“, – skaitydamas pranešimą neseniai Vilniuje vykusioje konferencijoje apie demokratiją šiuolaikinėse mokyklose, į kurią kvietė sostinės savivaldybė, ironizavo S. Gorodeckis.
 
Jis prisiminė, kad tėvams paskata burtis ir keisti padėtį tapo Rugsėjo 1-osios šventė, į kurią teko rinktis apgriuvusiame kieme, žiūrėti į nežinia kada skalbtą trispalvę ir klausytis Tautinės giesmės fonogramos. Susivokta, kad praėjus tiek metų po Nepriklausomybės atgavimo, mokykloje tvarkytis derėtų kitaip.
 
„Tėvai turi labai ilgai kovoti ir už mokytojus. Gal to ir buvo siekiama – kad jie pavargs, nes toks bandymas kovoti progimnazijos istorijoje ne pirmas, tėvai visada nuleisdavo rankas, kai pamatydavo, kad parašo raštą, ir nieko nevyksta“, – sakė mokyklos tarybos narė Ramunė Radienė.
 
Jos aštuntokas sūnus priklauso tarybai, aktyvus dalyvavimas mokyklos savivaldoje ne itin patinka daliai administracijos. „Didelio spaudimo vaikai gal nepatiria, bet iš kitos pusės, yra šnekama, kad jų tėvai kelia rūpesčių. Faktas, kad atmosfera vis tiek nėra sveika. Ir mokytojai jaučiasi blogai, dabar jie atsidūrė mėsmalėje, neturi užnugario“, – įvertino tarybos narė.
 
Tėvams pradėjus aktyviai dalyvauti savivaldoje, R. Radienės teigimu, jai skambino ne vienas mokytojas, norėjęs papasakoti savo neigiamą patirtį – tiesa, tik kai kurie išdrįso tai daryti neanonimiškai.
 
„Tikimės savivaldybės sprendimo, balandžio pradžioje turėtų vykti tarybos posėdis, kokie bus sprendimai, nežinome“, – sakė mokyklos tarybos narė, Lietuvos švietimo sistemoje pasigendanti stipraus lyderio.
 
Savivaldybės atstovai Alfa.lt informavo, kad direktorė nušalinta nuo pareigų, vyksta tyrimas.
 
Progimnazijos direktorė D. Kazakevičienė vidaus auditorei negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu iš fondo sąskaitos į jos asmeninę sąskaitą 2015 metais pervesta 5 140 eurų, o 2016 metų I pusmetį – 750 eurų. Audito metu nustatyta, kad 9 503,12 Eur už mokyklos patalpų nuomą buvo pervesti ne į fondą, o į progimnazijos vardu atidarytą sąskaitą paramai, nors jie tiesiogiai turėjo būti pervedami į Centralizuotos buhalterijos sąskaitą.
 
Rugilė Audenienė