Tinklalapio logotipas
Grįžti

Teatre mokiniai mokėsi komandinio darbo ir bendradarbiavimo
event 2017-03-29 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Teatre mokiniai mokėsi komandinio darbo ir bendradarbiavimo

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) prisijungė prie „Vaikų linijos“ iniciatyvos „Veiksmo savaitė be patyčių“ ir kovo pabaigoje surengė specialias komandinio darbo dirbtuves „Drąsi klasė“, kuriose dalyvavo net šešios organizatorių rekomenduotos vyresnių mokinių klasės iš įvairių Lietuvos mokyklų. Teatro atstovai teigia, kad „Drąsi klasė“ gali tapti nuolatiniu teatro projektu, kuriame daugiau mokytojų ir moksleivių galės apsilankyti jau nuo 2017 m. rudens. Dirbtuvių dalyviams buvo pristatyta ir planuojamo naujo, būtent mokiniams skirto spektaklio idėja. 

Dirbtuves vedė aktorius ir 2016 m. spalį LNDT pristatyto spektaklio vaikams „Raudonkepurė“ režisierius Paulius Tamolė. Šiose dirbtuvėse mokiniai mokėsi bendradarbiavimo, bendravimo ir savitarpio pagalbos įgūdžių klasėje. Pasitelkęs įvairius teatro metodus Paulius Tamolė kvietė dirbtuvių dalyvius atlikti smagias fizines užduotis, daugiau papasakoti apie save bendraamžiams. P. Tamolė turi daug patirties organizuojant komandinius mokymus, edukacinius užsiėmimus. Po aktorystės studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jis tobulinosi ir kitose srityse: Lietuvos edukologijos universitete baigė pedagoginių-psichologinių žinių kursus, kitose įstaigose – ugdomojo vadovavimo (ang. Couching) ir dalyvaujančios lyderystės (ang. Art of Hosting) mokymus.
 
„Tikiu, kad po šių dirbtuvių mokiniai tapo atviresni, drąsesni, labiau susibendravę tarpusavyje. Mokytojai savo mokinius pamatė visai kitokius, nei jie yra mokyklos suole, o ir mokytojus vaikai galėjo pamatyti kitokius: žaismingesnius, atsipalaidavusius. Be to, šių dirbtuvių dalyviai susipažino su aktoriaus specialybe ir apskritai su teatru, į jas pasikviečiau kolegų iš kitų sričių. Tad mokiniai galėjo daugiau sužinoti ir apie scenografo, kompozitoriaus, aktoriaus profesiją. Teatro metodai labai dėkingi ugdant bendradarbiavimą ir socialinę drąsą, kad mokiniai nebijotų reikšti savo nuomonės, nebijotų klausti, sakyti, ką galvoja, nebijotų pažiūrėti vienas kitam į akis. Naudodamasis teatro metodais padedi vaikams įsijausti patiems į save, vieniems į kitus“, – sakė dirbtuvių sumanytojas.
 
P. Tamolė sako, kad „Drąsios klasės“ dirbtuvės skirtos tik 8–12 klasių mokiniams, nes šiame amžiuje paaugliai pradeda konkuruoti, dėl lytinio brendimo pradeda formuotis dominavimas arba atsiribojimas. Vieni labai iškyla, tampa klasės lyderiais, kiti – ne.
 
Kuo vyresnė klasė – tuo vaidmenys labiau įsitvirtinę ir sunku juos pakeisti. Dėl to gali atsirasti patyčios, savižudybės ir pan., tačiau dirbtuvių poveikis, anot jo, jaučiasi ir po kelių valandų.
 
Iš pradžių jaunimas būna labai judrus, po to atsipalaiduoja, nusiramina, nepertraukinėja vienas kito. „Per dvi valandas galima nuveikti labai daug. Efektą tikrai matau: mokiniai atsiveria, viena mergina netgi susigraudino pradėjusi kalbėti apie save, savo ieškomą kelią. Taigi teatras tikrai yra stebuklas, kuriame vyksta stebuklai.
 
Šiose dirbtuvėse nėra jokių klasėje įsitvirtinusių vaidmenų, užduotyse turi dalyvauti visi aliai vieno. Išsijudina ir tyleniai, ir outsaideriai. Pratimai reikalauja koncentracijos, dėmesingumo, vienas kito pajautimo, ritmo pojūčio. Kai pajunti savo ir šalia esančio ritmą, tada supranti, kada tau kalbėti, kada patylėti. Vaikai patys buvo nustebę, kad jie vienas kito nepertraukia, nerėkia. Tiesiog normaliai kalba“, – pasakoja Paulius Tamolė.
 
Devintokas Edgaras iš Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos mokyklos sakė, kad eidamas neturėjo didelių lūkesčių, tačiau dirbtuvės jam patiko: „Nežinojau, ko tikėtis, šiaip man teatras nėra pats įdomiausias dalykas, galvojau, kad bus kažkokia ekskursija, o čia buvo užsiėmimai visai klasei ir buvo gan įdomu, žaidėm daug įdomių žaidimų, kurių neteko išbandyti anksčiau. Patiko aktoriai, kiti teatre dirbantys žmonės, kurie irgi dalyvavo dirbtuvėse. Buvo labai gera atmosfera, malonūs žmonės, malonu bendrauti.
 
Šiuose mokymuose su bendraklasiais pradėjom geriau jausti vienas kitą. Buvo žaidimas, kuriame pasitelkiant intuiciją reikėjo skaičiuoti iki trisdešimties, nežinant, kuris žmogus sakys kurį skaičių. Tokie užsiėmimai labai suartina klasę ir padaro ją stipresnę. Rekomenduočiau ir kitoms klasėms ateiti, nes jie geriau pažins vienas kitą, sužinos daug dalykų, geriau vienas kitą supras. Ir šiaip čia labai įdomu, man patiko.“
 
Edgaro bendraklasė Agnieška irgi dalijosi savo įspūdžiais: „Man labiausiai patiko susipažinti su žmonėmis, dirbančiais teatre, ir suartėti su savo klase per grupinius užsiėmimus. Tokių, tiesą sakant, mokyklose išvis nebūna. Buvo įdomu pamatyti savo klasės draugus iš kito kampo, ne tik kaip klasės draugus, bet ir kaip žmones.
 
Įdomiausia užduotis man, kaip ir Edgarui, buvo skaičiavimo užduotis, kurioje turėjome labai gerai nuspėti savo bendraklasių intencijas, mintis, taip pat šis žaidimas reikalauja kantrybės ir supratimo, kad nesupyktum ant suklydusio žmogaus, dėl kurio viską visi turi vėl pradėti iš naujo. Tiesą sakant, aš net negalvojau, kad teatre gali vykti kažkas panašaus, mane tai nustebino ir manau, kad šios užduotys yra gerai parinktos mūsų amžiui ir dabartiniams laikams, kai klasėje vieni yra labiau atstumti, kiti labiau susidraugavę, teatre visi galime integruotis į vieną komandą.“
 
78-ajame Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezone numatyta Pauliaus Tamolės režisuojama premjera, skirta vyresnių klasių moksleiviams, atskleidžianti jų šiandieną ir kartais užslėptas, sunkiau pastebimas problemas. Būsimos premjeros kūrėjai greitu metu ketina pradėti keliones po Lietuvos mokyklas, kuriose konsultuosis ir dirbs su mokiniais, semsis idėjų spektakliui. Spektaklis bus interaktyvus, jo siužeto vystymąsi galės nuspręsti žiūrovai, balsuodami per mobiliuosius įrenginius. Apie savo sumanymą Paulius Tamolė, scenografė Lauryna Liepaitė, aktorius Gediminas Rimeika ir kompozitorė Agnė Matulevičiūtė kalbėjosi ir su dirbtuvių dalyviais, kurie išreiškė susidomėjimą ir įvertino tokio spektaklio būtinybę.