Tinklalapio logotipas
Grįžti

Dešimtokų žinių patikrinimo pokyčiai: moksleiviai nudžiugs
event 2017-03-30 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Dešimtokų žinių patikrinimo pokyčiai: moksleiviai nudžiugs
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <p>​<span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Kaip ir kasmet, pavasarį gimnazijų ir vidurinių mokyklų moksleivių laukia lietuvių kalbos įskaita. Šis atsiskaitymas privalomas tiek dešimtos klasės mokiniams, tiek abiturientams.</span></p> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Nacionalinis egzaminų centras (NEC) jau sausio mėnesį paskelbė lietuvių kalbos dalies žodžiu (viešojo kalbėjimo) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) temas ir potemes. Jos ir vėl sukėlė nemažai diskusijų: kodėl vis dar vyksta tokių atsiskaitymų, kurie neduoda jokios naudos?</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Pedagogai negaili kritikos viešojo kalbėjimo įgūdžių tikrinimui – teigia, kad tokia įskaita yra bevertė ir nebeaktuali šiems laikams. Juolab kad savo kalbas mokiniai išmoksta mintinai arba vos už kelis eurus nusiperka jau parašytas tiesiog internete.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tiesa, ugdymo plėtotės centras (UPC) teigia, kad jau nuo 2018 m. dešimtokams šio atsiskaitymo nebeliks.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Perka jau ir dešimtokai</span></b></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Nieko naujo, kad kalbėjimo įskaitos prasmė diskutuotina. Vieni jai ruošiasi ir persistengia išmokdami atmintinai, kiti nusiperka ir nesuka sau galvos. Taip sukčiauti jiems padeda ir tai, kad kalbėjimo potemės paskelbiamos likus net dviem mėnesiams iki atsiskaitymo.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Mažeikių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Rimantė kategoriška – toks atsiskaitymas iš esmės nereikalingas. Du mėnesiai pakiša koją, mat mokiniai atsakinėti ateina viską mintinai išmokę, kai kurie nesugeba net ir to, o bene pusė mokinių kalbas tiesiog nusiperka.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Daug daug tokių. Anksčiau dar nebuvo tokios mados, dabar pusė ant pusės nusiperka tų darbų. Anksčiau būdavo, kad tik retkarčiais. Aišku, pastebiu, kurios yra pirktos, kurias jie patys darė, nes kai kuriems trūktų net ir kompetencijos pasiruošti“, – tikina mokytoja.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Pedagogės teigimu, situacija dar labiau išryškėja, kai mokinys pradeda atsakinėti į klausimus. Pasak jos, iškart matyti, kaip pasirašytas tekstas nuo atsakymų skiriasi kaip diena ir naktis. Žinoma, toks pasiruošimas atsiliepia ir mokinio pažymiui.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Tiesa, įskaitos pažymys sumuojamas prie bendro vertinimo (rašinio ir testo). Vertinimas – šimtabalėje sistemoje, vėliau perskaičiuojame, gauna jie ir 9, ir 10. </span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Įsivaizduokite, kokia čia nesąmonė. Tai jie dabar lauks gegužės 26 d., kai rašysime rašinį, bus testas. Tik tada, kai viską ištaisysime, jie gaus pažymį“, – pastebėjo mokytoja.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Jos nuomone, tokie įvertinimai ne tik kad nedidina motyvacijos, mokiniai nemato prasmės stengtis. Kalbėjimo įskaita iš viso vertinama 18 balų. Vien 10 balų galima surinkti už medžiagos rinkimą ir kalbos kūrimą, planą.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Temos neskatina kūrybiškumo</span></b></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Paprašyta įvertinti šių metų PUPP kalbėjimo temas, kurios skirtos dešimtos klasės mokiniams, Rimantė pastebėjo, kad jos visiškai neskatina mokinių kūrybiškumo ir yra palankios tiems, kurie įskaitai nesiruošia.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Jos visiškai neskatina vaikų kūrybiškumo. Yra tik kelios temos... Pavyzdžiui, kultūros temos potemė „Menas, pasak rašytojo Alberto Kamiu, irgi yra maišto forma. </span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Išsakykite savo požiūrį į šį teiginį remdamiesi bent dviejų skirtingų meno sričių (pvz., literatūros, muzikos, kino, teatro, gatvės meno ir pan.) pavyzdžiais. Čia gal visai tinkama.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Iš literatūros... „Remdamiesi 2–3 kūriniais aptarkite, kokios kartų problemos atskleidžiamos paauglių literatūroje“. Jeigu jie iš tikrųjų būtų perskaitę paauglių literatūrą, pavyzdžiui, Džeromo D. Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“, ir analizuotų per savo prizmę, kodėl gi ne? Tačiau jie nusiperka, atpasakoja, ir viskas. Tokios temos yra tiems, kurie nelabai ruošiasi. Pavyzdžiui, „remdamiesi konkrečiais tekstų pavyzdžiais, atskleiskite sinonimų vartojimo galimybes“, tai išsigelbėjimo ratas“, – sako mokytoja.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tuo metu NEC direktorė Saulė Vingelienė tikina, kad PUPP užduočių rengėjams nėra keliamas reikalavimas suformuoti kūrybiškas potemes.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Šie žmonės turi suformuluoti mokinių akiratį plečiančias potemes iš literatūros, kalbos, kultūros, kurios leistų patikrinti PUPP programoje numatytus gebėjimus. Jeigu mokytojai ir mokiniai mano, kad siūlomos temos jiems netinkamos, gali temas susiformuluoti patys“, – teigia NEC direktorė.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Naujovė abiturientams negelbsti</span></b></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'><strong></strong></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Nuo 2016 m. mokslo metų abiturientai lietuvių kalbos ir literatūros įskaitą laiko pagal koreguotą programą – temas formuluoja patys, tiesa, su mokytojo pagalba.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Vis dėlto realybė visiškai kitokia. Potemes moksleiviai pasirinka iš NEC pavyzdinių temų sąrašo arba nepasikuklina jau parašytas kalbas nusipirkti tiesiog internete. Čia kainos irgi svyruoja: dešimtokai darbą gali nusipirkti už 7,53 euro, dvyliktokai – už 10 eurų.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Dabar visi džiaugiasi, kad jie patys galvoja temas, todėl esą nenusiperka, tačiau mačiau internete, kad tokią temą vis tiek yra įmanoma pakoreguoti“, – tikina Alytaus rajono Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, pavaduotoja ugdymui Janina Šiupšinskienė.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Šiuo metu lietuvių kalbos mokytoja metodininkė moko ir brandos egzaminams ruošia dvyliktokus. Paklausta, ar kalbėjimo įskaita duoda apčiuopiamos naudos, moteris tikino, kad daug kas priklauso ir nuo mokytojo.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Pavyzdžiui, praėjusiais metais daugelis dešimtokų bandė pasakoti ir, rašydami rašinius, tų pačių minčių įpynė. Todėl čia tos naudos yra, nes jie skaito, neišmoksta atmintinai ir neperka tų temų, nes čia yra visai kita problema – pirkimas“, – pabrėžia J. Šiupšinskienė.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Mokytoja tikina, kad tokių pirkimų pasitaiko dažnai, tačiau parašytą temą galima iškart atpažinti. Juolab kad dar prieš kalbėjimo įskaitą visos temos pereina lituanistės cenzūrą, todėl nė viena nupirkta tema neprasprūsta pro akis.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Jos būna parašytos pagal tam tikrą klišę. Pavyzdžiui, pernai vienam mano mokiniui teko gal septynis kartus perrašyti temą, kol jis pasirašė ją ir kol galėjo pakalbėti. Bet iš esmės dešimtoje ar vienuoliktoje klasėje kažkiek naudos gal ir yra, bet jeigu jie nuo penktos klasės yra nepripratę šnekėti, tai tos naudos ir nėra, nes jie ateina išmokę atmintinai. Už deklamavimą, kiek tu tam vaikui gali parašyti? Kaip sakoma, 5–6“, – sakė J. Šiupšinskienė.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Nori keisti, bet kaip, nežino</span></b></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'><strong></strong></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Metai po metų mokinių žinios yra tikrinamos per kalbėjimo įskaitą, tačiau J. Šiupšinskienė pastebi, kad šis atsiskaitymas pasenęs ir nebeaktualus. Pedagogė sutinka, kad kalbėjimo gebėjimų tikrinimo formą reikėtų keisti, tačiau kaip, nežino.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Mes, lituanistai, buvome susirinkę ir nagrinėjome 10-os klasės programą. Sutarėme, kad reikėtų keisti. Reikėtų keisti ir dėl to, kad dabar skaitomumas labai sumenkėjęs, tie vaikai nelabai nori skaityti. Ir dabar, kai jie iš anksto ruošiasi, tai ar jie skaito, ar neskaito, ar jiems ką nors papasakoja... Vėlgi čia tikrai naudos nėra. &lt;...&gt;</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tačiau kaip, kol kas nenusprendėme, nors siūlymų būta visokių. Vieni siūlė grįžti prie bilietų sistemos, kiti – grįžti prie to, kad kai buvo didžiosios temos, o kaip egzamino temą gauni konkretesnes temas arba potemes. Iš tiesų naudos buvo mažai. Pasiruošti gerai kalbėjimui 15 minučių yra maža. Nesvarbu, kad turi kažkokią temą ir po to išsitrauki potemę“, – tikina mokytoja.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Vis dėlto pedagogė įsitikinusi, kad kalbėjimo atsiskaitymas tikrai reikalingas, tačiau jis galėtų būti daugiau susijęs su literatūra. Pasak J. Šiupšinskienės, iš tiesų dvyliktokai susiformuluoja tas temas ir tikrai jos būna visai rimtos, bet reikia remtis vos 2–3 autoriais, todėl mokiniai labai gražiai ir praslysta.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Tarkime, yra 20 autorių ir jų kūryba, pavyzdžiui, laisvės tema Biliūno kūryboje. Ir mokinys gali kalbėti, yra tų kūrinių apie laisvę, tada matai, ar jis skaitė, ar neskaitė. O dabar... Jeigu išmokta, atidirbta, naudos tikrai nėra, nes nei jis moka pasakyti tą kalbą, nei jis išėjęs galiausiai atsimena, ką sakė, bet jis pažymį gauna“, – tikina pedagogė.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Neabejoja viešojo kalbėjimo nauda</span></b></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'><strong></strong></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>NEC direktorė S. Vingelienė, paklausta, ar kalbėjimo atsiskaitymą reikėtų keisti, o galbūt derėtų jo visiškai atsisakyti, pasiliko prie nuomonės, kad nauda yra neabejotina.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Pagrindinio ugdymo bendrojoje lietuvių kalbos ir literatūros programoje numatyta, kad per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas mokiniai ugdosi gebėjimus skaityti ir suprasti tekstą, kurti savo tekstus žodžiu ir raštu, vartoti taisyklingą kalbą. Juk gyvenime mums tenka ne tik rašyti, bet ir kalbėti, pristatyti save, kalbėtis.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Natūralu, kad šie gebėjimai tikrinami ir per lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, kurio viena iš dalių yra viešasis kalbėjimas. Šios dalies atsisakymas reikštų, kad viešasis kalbėjimas nėra svarbus, naudingas gyvenime. Todėl šiuo metu keičiamoje lietuvių kalbos ir literatūros PUPP programoje viešasis kalbėjimas išlieka. Keičiama šios PUPP dalies organizavimo tvarka. Mokiniai galės rinktis, formuluoti su mokytoju jiems įdomias, aktualias temas iš einamo mokyklos kurso“, – tvirtina S. Vingelienė.</span></div> <div> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Tuo neabejoja ir ugdymo plėtotės centro (UPC), kuris atsakingas už visų programų sudarymą, Kalbų ir meninio ugdymo poskyrio vedėja dr. Zita Nauckūnaitė. Pasak jos, kalbėjimo jokiu būdu negalima atsisakyti, nes komunikuoti – pats svarbiausias gebėjimas.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Rašo žmonės mažiau, kalba kasdien. Todėl svarbu mokėti perteikti mintis, įtikinti teiginio teisingumu, elementariausiai bendrauti, komunikuoti ir viešai kalbėti, laikytis etikos. Viso to labai reikia“, – tikina pašnekovė.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Dešimtokams pavasario įskaitos nebeliks</span></b></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>UPC ruošia naujovę dešimtokams – kaip jau minėta, nuo 2018 m. pavasario semestre nebeliks kalbėjimo įskaitos atsiskaitymo. Viešai kalbėti ir kalbėjimui ruoštis teks ne prieš vieną atsiskaitymą, o visus metus.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Naujoje pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programoje numatyta, kad 10 (gimnazijų II) klasės ugdymo proceso metu mokytojas su mokiniais turės aptarti PUPP kalbėjimo užduotį, susiedamas ją su konkrečiomis pamokomis, mokomąja veikla ir atsakinėjimu.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Dešimtokams keičiame kalbėjimo įskaitą, nes moksleiviai ateina išmokę kažkokį tekstą ir jį tiesiog deklamuoja. Tai yra visiškai nepanašu į natūralų kalbėjimą. Todėl naujos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programos projekte yra numatyta, kad ši kalbėjimo įskaita keliama į ugdymo procesą 10-oje klasėje (nuo rugsėjo mėn. iki pat mokslo metų pabaigos).</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Idėja yra tokia. Mokytojas su mokiniais sutaria, kuriomis temomis jie kalbės, tačiau tai yra susiję su pačiu ugdymo procesu, nėra kažkokių temų iš šalies. Pavyzdžiui, nagrinėjame Juozo Grušo dramą „Meilė, džiazas ir velnias“.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Kol ji nagrinėjama, pvz., per savaitę, pora mokinių rengiasi apibūdinti vieną ar kitą personažą ir paskutinę kūrinio nagrinėjimo pamoką jie kalba, apibendrindami ir tai, kas buvo pamokose, ir remdamiesi papildoma literatūra, kurią nurodė mokytojas. Taigi, mokiniai pasirengia 5–7 min. kalbėjimui konsultuodamiesi su mokytoju. Ir jie turi pačią tikriausią auditoriją – savo klasę, jie negali deklamuoti, jie turi kalbėti“, – aiškina dr. Z. Nauckūnaitė.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Paaiškino, kodėl delsė</span></b></div> <div> <b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span></b><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Metai po metų kyla diskusijų dėl viešojo kalbėjimo patikrinimo naudos. Pedagogai tvirtina, kad ne kartą buvo kreipiamasi su prašymais keisti galiojančią tvarką, tačiau veiksmų imtasi nebuvo. Z. Nauckūnaitė aiškina, kad UPC keletą metų nevykdė jokių pokyčių, nes buvo tikimasi, kad situacija pasikeis.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>„Kodėl keletą metų nieko nekeitėme? Konsultavome mokytojus, mokėme, tikėjomės, kad iš mokymo paradigmos bus greičiau pajudėta sąveikos ir mokymosi paradigmos link. Laukėme, kad galbūt praeis tas pirmasis negebėjimas, bet jis nepraeina, nes tai yra mūsų mentaliteto dalykas. Negebėjimas kalbėti yra giliai įsišaknijęs. Dėl to tegu dešimtokai kalba natūralioje aplinkoje, savo klasėse, apsupti draugų kaip auditorijos.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Dvyliktoje klasėje mokiniai turi gebėti kalbėti tam tikra tema. Tačiau neretai kalbėjimui pradedama rengtis prieš pat įskaitą... Pagalvokime, kaip gali mokinys, 12 metų tylėjęs, prakalbėti 12-oje klasėje? Tai neįmanoma užduotis. O kalbėjimas, net elementariausias atsakinėjimas žodžiu, tiek lietuvių kalbos ir literatūros, tiek kitų dalykų pamokose yra nunykęs, nes kai buvo įvesti testai, atsisakėme nuoseklaus, problemiško kalbėjimo, rišlaus prasmių aiškinimo, susieto su kontekstu.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Atsakinėjimas susmulkėjo, mokiniai kalba „atkarpėlėmis“ – trumpais, kapotais sakiniais. Taupėme laiką? Nesutaupėme, tik sufragmentavome kalbėjimą ir pasaulį – neliko ne tik rišlios minties eigos, išplėtojimo, pagrindimo, nuoseklumo, bet ir klausymo – mokiniai nustojo klausytis, ką sako draugas... “ – tvirtina moteris.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Paklausta, ką reikėtų daryti, kad situacija pasikeistų – mokiniai nebesimokytų tekstų atmintinai, nepirktų parašytų temų, o mokytojai į pažeidimus reaguotų ir neužmerktų akių, – Z. Nauckūnaitė tikino, kad reikia pakeisti mokytojų ir mokinių mąstymą.</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'>Julija Šakytė</span></div> <div> <span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'></span> </div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'><a href="http://www.alfa.lt/straipsnis/50154644/desimtoku-ziniu-patikrinimo-pokyciai-moksleiviai-nudziugs"><img src="/naujienos/PublishingImages/Spaudos%20apzvalgos%20saltiniai/alfa.jpg" alt="" style="margin:5px"></a><br><br></span></div> <div><span style='font-size:8pt;font-family:"tahoma", sans-serif'> </span></div> <span id="ms-rterangepaste-end"></span> </div>