Tinklalapio logotipas
Grįžti

Dr. R.Dukynaitė: „Vėluojate į pamokas ar jas praleidžiate? Tai turi grėsmingų pasekmių“
event 2017-03-31 domain Lyderių laikas label_outline Aktualijos

Dr. R.Dukynaitė: „Vėluojate į pamokas ar jas praleidžiate? Tai turi grėsmingų pasekmių“

Didžiuojamės „Lyderių laiko“ bendruomenės narių darbais!
Projekto „Lyderių laikas“, kuriuo siekiama tobulinti ugdymo įstaigų vadybos praktiką bei besimokančiųjų mokymosi kokybę, viena iš iniciatorių ir kuratorių dr. Rita Dukynaitė šių metų kovo 25–26 d. dalyvavo vykusioje konferencijoje „Atsakinga tėvystė“. Čia ji dalijosi žiniomis, duomenimis grįstomis išvadomis ir patirtimi, siekdami keisti aplinką, kad dabartinė karta užaugtų ne tik geri specialistai, bet ir kūrybiškos, pasižyminčios kritiniu mąstymu, išlavinto emocinio intelekto bei gebančios spręsti sudėtingas problemas asmenybės.

Šioje konferencijoje dr. Rita Dukynaitė skaitė pranešimą, kurį 15min.lt portale pristatė ir aptarė šiame renginyje dalyvavusi žurnalistė Aušra Filipavičiūtė. Jūsų dėmesiui pateikiame 15min.lt publikuotą straipsnį „Dr. R.Dukynaitė: „Vėluojate į pamokas ar jas praleidžiate? Tai turi grėsmingų pasekmių“.

„Gyvename tokios sparčios kaitos sąlygomis, jog net sureaguoti nebespėjame į daugelį daykų. Tačiau į vieną dalyką sureaguoti privalome – mokinių vėlavimą į pamokas ar jų praleidimą. Netikėjau, kad tame veiksme gali slypėti tokia grėsmė, visų pirma, mūsų vaikams, o paskui ir mums – tiems, kurie jie mokės pensijas.

Panašiai tokią išvadą padariau, išklausiusi socialinių mokslų daktarės R.Dukynaitės pranešimo Vilniuje vykusioje konferencijoje „Atsakinga tėvystė“.

Galime juokauti, tačiau argumentai ir skaičiai įtikina – vėlavimui į pamokams turėtų būti nulinė tolerancija, tokia, kokia yra Šveicarijoje.

XXI a. valiuta yra įgūdžiai

„Honoré de Balzaco romane rašoma: pavėlavo žmogus į pašto karietą. Kokia reakcija? Nieko tokio, po savaitės bus kita. O šiandien gyvename kitokiu laiku. Nereikėtų numoti ranka ir tada, kuomet vaikas vėluoja į pamokas ar jas praleidinėja. Ar tikrai jau taip nereikšminga vėluoti ten, kur suteikiama žinių?“ – konferencijoje tėvų ir mamų klausė socialinių mokslų daktarė, docentė dr. Rita Dukynaitė.

Lektorės profesinė patirtis išties įspūdinga: Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (angl. IEA, International Association for the Evaluation of Educational Achievement) generalinės asamblėjos narė, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (angl. OECD, Organization for Economic Cooperation and Development) Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA (angl. Programme for International Student Assessment) valdybos narė, Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjo pavaduotoja. Todėl Dr. R.Dukynaitės pateikti argumentai skamba gana įtikinamai.

Anot socialinių mokslų daktarės, sudėtingi smegenų tyrimai rodo, kad mokymasis žmogui yra antras pagal intymumą socialinis aktas. Tad ar labai rūpinamės savo vaiko perspektyva, jei žiūrime į tą pamokų praleidinėjimą abejingai ir kartojame: „Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“?

Keli faktai kurie priverčia suklusti, kokioje epochoje gyvename:

  • Per savaitę „The New York Times“ pateikia tiek informacijos, kiek žmogus XVIII a. neaprėpdavo per visą gyvenimą.
  • Kasdien pasaulyje išleidžiama daugiau kaip 3000 naujų knygų.
  • 2016-aisiais metais paskelbtas paklausiausių darbų dešimtukas prieš 10 metų net neegzistavo.

„Remiantis tuo, savo vaikus dabar ruošiame iš tiesų neegzistuojantiems darbams. Vadinasi, tikrai nėra svarbiausia mokykloje įgyti žinių, svarbiau yra įgyti kažko kito“, – intrigavo dr. R.Dukynaitė.

Kai filosofai tikina, kad mes galime būti, kuo norime, kas padėtų labiausiai? Sakoma, jog XXI a. valiuta yra įgūdžiai. Tai ekonominis požiūris, bet jis svarbus – turbūt nė vienas iš tėvų nelinki savo vaikui būti bedarbiu.

Tačiau ar tikrai svarbiausias tik ekonominis aspektas? Tony Wagneris sako, kad šiandieninis žmogus gali išgyventi, jei jis pasižymi:

  • Kritiniu mąstymu (ne kritikuoti, o realiai pažvelgus įvertinti) ir gebėjimu spręsti problemas;
  • Judrumu ir prisitaikymu (ne pataikavimas, o prisitaikymas gyventi pakitusiomis sąlygomis);
  • Efektyvia žodine ir rašytine komunikacija (naujos technologijos skurdina kalbą, trumpina sakinius);
  • Iniciatyvumu ir verslumu;
  • Informacijos paieška ir analize;
  • Smalsumu ir kūrybingumu;
  • Bendradarbiavimu ir lyderyste.

Kokių gebėjimų reikės ateityje?

Neseniai miręs Masačusetso universiteto profesorius, knygos „Minčių audros“ autorius, Seymouras Papertas teigia, jog mokiniams nepatinka ne tai, kas sunku, o tai, kas nuobodu.

„Juk nemažai ir tėvų pakomentuoja mokymąsi, neva, kam reikia mokykloje tų teorijų. Tai tik mūsų, suaugusiųjų, požiūris, o vaikai puikiai sugeba teoriją versti praktika, ir atvirkščiai. Jei žiūrime į vaiką kaip į kūrėją namuose ir mokykloje, tai jis mokosi geriau“, – tikino socialinių moklų daktarė.

Ypač paveikiai atrodo kompetencijų slinktis – ko iš vaikų reikės ateityje:


Matome, kad pagrindiniu gebėjimu visgi išlieka gebėjimas spręsti sudėtingas problemas. Pats vaikas pirmiausia turi pamodeliuoti ir pamėginti rasti sprendimą.

Į antrąją vietą kyla kritinis mąstymas, o į trečiąją – kūrybingumas, kuris tampa ypač svarbus. Na, ir žinoma, vienu iš svarbesnių tampa emocinis intelektas.

„Gyvenime turime būti pasirengę būti ne tik geri specialistai, dirbantys savo darbą, bet ir mąstančios, žaidžiančios, bendradarbiaujančios asmenybės“, – viziją nubrėžė lektorė.

Rezultatai pritrenkia: kas ketvirtas vaikas neturi bendrųjų gebėjimų

Kaip atrodo Lietuva tarptautiniuose mokinių tyrimuose? Anot R.Dukynaitės, ataskaitos rodo, kad Lietuvos progresas pats didžiausias pasaulyje maždaug iki 2000-ųjų metų. Paskui rezultatai stabilizavosi, o paskutiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos mokinių (aštuntokų) pasiekimai gamtos mokslų ir matematikos srityje (pagal TIMSS tyrimą) pakilo. Tačiau pagal kito – PISA – tyrimo duomenis, mokinių rezultatai yra žemiau nei vidurkis, Lietuva yra priskiriama prie Europos Sąjungos autsaiderių.

 
Pagal ką buvo žiūrimi tie gebėjimai? Paimti trys aspektai: matematinis raštingumas, gamtamokslinis ir skaitymo raštingumas. Pagal šiuos rodiklius Lietuvos vaikai nėra lyderiai.

Kokią jų pasiekimų vertė? Kelerių metų tyrimas rodo, kad žemiau 2 lygmens mes turime kas ketvirtą vaiką. Vadinasi, kas ketvirtas vaikas neturi bendrųjų gebėjimų. O gabiųjų (5,6 lygmuo) turime vos vos; šiuo atžvilgiu mus stipriai lenkia kaimynai: estai, suomiai, lenkai (absoliutus lyderis – Singapūras).

 
„Ir taip yra ne tik gamtamokslinio raštingumo, bet ir matematinio ar skaitymo raštingumo srityse – mūsų vaikai gal ir neblogai mokosi, bet įveikia tik paprasčiausias užduotis.

Nuo ko tai priklauso? Vienas labai svarbus aspektas – tai mūsų socialinis, ekonomis ir kultūrinis (SEK) kontekstas. Tarkim, jei vaikas yra iš aukšto socialinio, ekonominio ir kultūrinio statuso šeimos, jo rezultatai yra 520 taškų (t. y. gerokai aukščiau nei PISA vidurkis), o jeigu iš žemo SEK statuso, jo rodikliai yra 438, taigi 82 taškais mažiau.

Turint omenyje, jog 38–39 taškai yra vieneri mokslo metai, tai štai ką turime: vaikas gali būti devintoje klasėje, tačiau jo lygmuo – kaip šeštoko“, – aiškino tėvams dr. R.Dukynaitė.

 
Rezultatus veikia ir... poezijos skaitymas

Kas iš tiesų tas šeimos SEK statusas? Lektorė pateikia pavydį: štai 72 proc. estų šeimų turi poezijos knygų namuose, o lietuvių šeimų – tik 27 proc.

„Lietuvių šeimos ypatingos tuo, kad penkis kartus nuveš vaikus į pramogų parką pliuškentis, žaisti. Tas nėra blogai, tačiau pamirštami kiti dalykai – namuose trūksta enciklopedijų, žinynų, žaidimų, kurie skatina protinį vystymąsi“, – pastebi socialinių mokslų daktarė.

Taigi tokioje šviesoje pažvelkime ir į vaikų vėlavimą į pamokas bei tų pamokų praleidimą be pateisinamos priežasties. Ar tikrai nieko tokio?

Štai vaikas, penkis kartus per dvi savaites pavėlavo, ir jo rezultatai nukrito daugiau kaip 40 taškų (nuo 485 iki 446), o jei praleido penkis kartus pamokas, tai rezultatai krito daugiau kaip 60 punktų (nuo 491 iki 428). Taigi vėlavimas į pamokas ir jų nelankymas turi grėsmingų pasekmių.

 
Kokia tėvų užduotis?

Kokios mokinių vėlavimo priežastys? Įvairios: nerimas, mokymosi baimė, neužbaigtį namų darbai, konfliktai namuose, mokykloje, protestas, draugų trūkumas ir pan.

Tėvai privalo vaikus mokyti laiko pojūčio, laiko planavimo. Paskaičiuota, kad ikimokyklinio ugdymo institucijų lankymas vienerius metus vaikui suteikia 28 taškus, t. y. kai jis ateina į pagrindinę mokyklą, jau iškart turi pridėtinių taškų.

„Galima palikti vaiką močiutei profesorei ar trims guvernantėms, jam bus skirta išties daug dėmesio, jis bus puikiai ugdomas, tačiau jis negaus tų dalykų, kurių reikės mokykloje“, – aiškino dr. R. Dukynaitė.

Svarbu nustatyti vaikui taisykles, teisingai išaiškinti, kodėl negalima vėluoti į pamokas ar jas praleisti, kad jam būtų svarbu lankyti mokyklą.

Be to, tėvai turėtų ne bausti vaiką už vėlavimą į pamokas ar pamokų praleidimą, neatlikimą, o paskatinti, įkvėpti, padrąsinti: „Tu susitvarkysi“, „Tau pavyks“, „Tu gali“ ir pan.

Pasaulį valdys dešiniapusrutulininkiai

„Multiple Intelligences“ autorius Howardas Gardneris sako, kad visapusiškam vaikui užauginti labai svarbūs šie daugialypiai intelektai:

  • Verbalinis (leiskite vaikui pasakoti, klausimus pateikite turtingus – kaip, kodėl, ką, o ne siaurus – kiek? ar?)
  • Muzikinis (japonai leidžia vaikus groti kokiu nors instrumentu nuo 3 metų)
  • Loginis-matematinis
  • Erdvinis
  • Kinestezinis (judėjimas, motorika)
  • Vidinis (suprasti save, savo poreikius)
  • Tarpasmeninis (socialinis)
  • Intrapersonalinis (egzistencinis)

„Garsus JAV žurnalistas Danielis H.Pinkas, knygos „A Whole New Mind“ autorius, teigia, kad pasaulį ateityje valdys dešiniapusrutulininkiai. O šis smegenų pusrutulis juk atsakingas už kūrybą, vaizduotę. Reikia susikurti savo asmeninię istoriją, pateikti pasakojimą“, – priminė dr. R.Dukynaitė.

Taigi pridėkime kompetencijų slinktis ir turėsime ateities žmogaus portretą – kūrybiškas, pasižymintis kritiniu mąstymu, išlavinto emocinio intelekto bei gebantis spręsti sudėtingas problemas žmogus.

Aušra Filipavičiūtė