Tinklalapio logotipas
Grįžti

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė: kol ilsimės, kitų Europos šalių mokytojai ir moksleiviai siekia naujų aukštumų
event 2017-04-10 domain Švietimo ir mokslo ministerija label_outline Aktualijos

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė: kol ilsimės, kitų Europos šalių mokytojai ir moksleiviai siekia naujų aukštumų
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <span id="ms-rterangepaste-start"></span><p style="text-align:justify"> Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiko su piketuotojais, atėjusiais pareikšti nepritarimo dėl mokslo metų ilginimo. Ministrė piketo dalyviams įteikė dovanų: krepšį vaisių ir krepšį žemės gėrybių, primindama liaudies išmintį, kad mokslo šaknys - karčios, bet vaisiai - saldūs.</p> <p style="text-align:justify"> „Be darbo neturėsime ir rezultato. Per metus turime 4 mėnesius atostogų. Taip, sutinku, atostogos yra puikus dalykas. Poilsiaujame ilgiausiai Europos Sąjungoje. Kol mes ilsimės, kitų Europos šalių mokytojai ir moksleiviai siekia naujų aukštumų. Europos pažangos dienyne Lietuva už bendrąjį ugdymą turi dvejetą. Pagal pasaulinius mokinių gebėjimo rezultatus Lietuva yra sąrašo antroje pusėje. Mus lenkia ne tik Vakarų ir Šiaurės Europos šalys, bet ir visos mūsų kaimynės - Estija, Latvija, Lenkija. Dirbkime ir padėkime Lietuvai patekti į pirmąjį dešimtuką Europoje. Turime būti sąžiningi sau – jei norime pasivyti bent kaimynus latvius, lenkus, estus, mes turime veikti čia ir dabar. Atėjo laikas pokyčiams“, - sako ministrė.</p> <p style="text-align:justify"> Ministrė pabrėžia, kad mokslo metų ilginimas yra tik viena iš daugelio priemonių siekiant švietimo kokybės. Taip pat atnaujinamas mokymo turinys, mokyklos aprūpinamos naujomis mokymo priemonėmis, tobulinama mokytojų kvalifikacija.</p> <p style="text-align:justify"> Pagrindinės priežastys, kodėl siūloma palaipsniui grįžti prie ilgesnių mokslo metų, yra prastėjantys mokinių pasiekimai, didelis mokymosi krūvis ir tempas. Mokiniai mokosi labai intensyviai, „suspaustai“, o po to turi ilgą trijų mėnesių pertrauką, iš viso mokiniai atostogauja keturis mėnesius. Neracionalus atostogų ir krūvio paskirstymas kenkia ugdymo kokybei ir mokinių savijautai mokyklose.</p> <p style="text-align:justify"> 2008 m., kai buvo atnaujintos ugdymo programos, mokslo metai Lietuvoje truko 39 savaites, kaip ir daugelyje Europos šalių. Iki 2015 m. jie sutrumpėjo mėnesiu ir savaite, iki 34 savaičių. O programos liko tos pačios, orientuotos į 39 savaičių trukmę.</p> <p style="text-align:justify"> Švietimo ir mokslo ministerija siūlo palaipsniui grįžti prie buvusios mokslo metų trukmės, nuo kitų mokslo metų pridedant 10-15 mokymosi dienų. Daugiau mokymosi dienų birželio mėnesį nereiškia, kad mokiniai visą laiką turės sėdėti pamokose. Ugdymas gali vykti ir muziejuose, gamtoje, išvykose.</p> <p style="text-align:justify"> Mokytojų atostogos dėl papildomų mokymosi dienų nesutrumpėtų. Pedagogai atostogauja 56 dienas, tuo tarpu mokinių atostogos vasarą trunka 90 dienų. </p> <p style="text-align:justify"> Mažiau už Lietuvos mokinius mokosi tik Kroatijoje: ten per metus skiriamos 637 valandos, Lietuvoje – 737 val. Kaimynai latviai mokosi 794 val., estai – 823 val. Daugiausiai valandų mokosi Danijos mokiniai – 1200 val.</p> <p style="text-align:justify"> Lietuvoje dažnos atostogos ir per mokslo metus, pradinukai kai kuriose mokyklose atostogauja kas mėnesį: sausį, vasarį, kovą ir balandį. ES šalyse vaikų atostogų intervalas 7–8 savaitės, taip rekomenduoja edukologai.</p> <p style="text-align:justify"> Praėjusią savaitę vykusiame susitikime su švietimo ir mokslo ministre J. Petrauskiene EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius, EBPO generalinio sekretoriaus specialusis patarėjas Andreas Schleicheris pabrėžė organizacijos ekspertų rekomendaciją Lietuvai skubiai spręsti mokslo metų trukmės klausimą.</p> <p style="text-align:justify"> „Lietuvos pradinukai mokosi trumpiausiai. Ir net penkiolikmečių mokymosi trukmė yra viena trumpiausių. Bet už tai jie brangiai moka. Jų pasiekimai pagal lyginamąjį  tarptautinį skaitymo, gamtos mokslų ir matematinio raštingumo tyrimą PISA yra žemesni nei EBPO valstybių vidurkis. Kadangi mokymosi pasiekimai priklauso nuo mokymosi valandų kiekio ir nuo mokymosi kokybės, tik viena papildoma gamtos mokslų valanda per savaitę galėtų kilstelėti Lietuvos moksleivių pasiekimus iki jų bendraamžių Liuksemburge lygio”, - sakė A. Schleicheris.</p> <p style="text-align:justify"> Per visus mokslo metus Lietuvos mokiniai vidutiniškai mokosi apie 1000 valandų mažiau nei jų bendraamžiai kitose šalyse.</p> <p style="text-align:justify"> Šiuo metu vyksta konsultacijos su švietimo bendruomene regionuose, ar papildomos dienos būtų pridėtos birželį, ar mokslo metai prasidėtų anksčiau rugpjūtį, ir kaip mokyklose prasmingai išnaudoti šį laiką, kokios pagalbos reikia mokykloms.  Šią savaitę švietimo ir mokslo ministrė susitiks su mokyklų vadovų, įvairių dalykų mokytojų asociacijomis. Taip pat vyks konsultacijos trijuose regionuose: Telšių, Šiaulių ir Klaipėdos.</p> <br> Švietimo ir mokslo ministerijos<br> Komunikacijos skyrius<br> Tel. 8 614 65136<br> El. paštas <a href="mailto:info@smm.lt">info@smm.lt</a><span id="ms-rterangepaste-end" style="display:inline-block"></span> </div>