Tinklalapio logotipas
Grįžti

Mokytojų rengimas pokyčiams
event 2017-04-11 domain Lyderių laikas label_outline Projektai ir konkursai

Mokytojų rengimas pokyčiams
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <p><span></span>2017 m. kovo 30–31 d. Edinburge (Jungtinė Karalystė) įvyko Tarptautinė vadovų ir švietimo ministrų konferencija dėl pedagogų profesijos „Empowering and Enabling Teachers to Deliver greater Equity and Improved Outcomes for All” („Mokytojų įgalinimas ir galimybių jiems suteikimas siekiant visiems vienodesnių švietimo galimybių ir geresnių rezultatų“).Tarptautinei konferencijai buvo parengtas pagrindinis pranešimas „<a href="http://dx.doi.org/10.1787/9789264273238-en" target="_blank">Empowering and Enabling Teachers to Improve Equity and Outcomes for All</a>“. </p> <p>EBPO tinklaraštyje „education today“ EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius, EBPO generalinio sekretoriaus specialusis patarėjas Andreas Schleicheris 2017 m. balandžio 6 d. paskelbtoje apžvalgoje „Preparing teachers for change – in and outside of the profession („Mokytojų rengimas pokyčiams – pačių pedagogų galimybės ir išorės priemonės“) įvertino, ką šiais metais aptarė didžiausią ir sparčiausią pažangą darančių švietimo sistemų (pagal <a href="http://www.oecd.org/pisa/" target="_blank">PISA </a>rezultatus) švietimo ministrai ir vyriausybių vadovai, siekdami gerinti pedagogo profesijos prestižą.</p> <p>Įvairiose šalyse padėtis švietimo sistemose labai skirtinga. Suomijoje pedagogas – aukštai vertinama profesija, kitose šalyse ši profesija yra mažai vertinama. Pavyzdžiui, Slovakijos Respublikoje, Prancūzijoje ir Švedijoje tik 5 iš 100 apklaustų pedagogų pritaria, kad mokytojas – vertinama profesija visuomenėje. Kroatijoje ir Ispanijoje mažiau nei 10 mokytojų iš 100 apklaustų pritaria tokiam vertinimui.</p> <p>Švietimo ministrai ir šalių vadovai vieningai sutarė dėl t<span>o, kad </span><span>sėkmę lemia pedagogų atsakomybė</span><span>. Manoma, kad </span><span>jokie pokyčiai negali įvykti, jeigu mokytojai nebus aktyvūs pokyčių iniciatoriai ir įgyvendintojai</span><span>. Jeigu šalių vyriausybėms nepavyksta įtraukti pedagogų į pokyčių kūrimo procesą, pedagogai negali padėti ir nepadės įgyvendinti suplanuotas reformas. Daug kas priklauso nuo </span><span>visuomenės pasitikėjimo specialistais ir pačia profesija, sprendimais, priimtais remiantis specialistų turimomis žiniomis</span><span>, taip pat pedagogų prisiimama atsakomybe ir jų atskaitomybe.</span></p> <span> </span><p>Šių metų švietimo ministrų ir vyriausybių vadovų susitikime daugiausia dėmesio skirta tam, kad būtų išsiaiškinta, kaip švietimas galėtų labiau atitikti socialinių poreikių pokyčius, o tuo pačiu taptų ir lankstesnis, veikiamas politinių pokyčių. Andreas Schleicheris apibendrina, kad aišku viena: kuo silpnesnė pedagogų įtaka, tuo bus didesnis politinių sprendimų poveikis švietimui, be to, pedagogai praktikai tuo prasčiau supras, kad problemas, su kuriomis susiduria švietimas, realiai gali išspręsti mokslas ir moksliškai pagrįsti įrodymai.</p> <span> </span><p>Švietimo ministrai pateikė gerosios praktikos pavyzdžių, kaip <span>šalių vyriausybės gali padėti įgyvendinti puikias idėjas, sustiprinti pedagogų savarankiškumą skatinti bendradarbiavimo kultūrą</span>, kurioje dalijamasi geromis idėjomis, jos tobulinamos, perimamos ir pritaikomos kitose švietimo sistemose, ir kurioje galimybė gauti finansinę ir nefinansinę paramą padeda šias idėjas įgyvendinti.</p> <span> </span><p>Estijos atstovai priminė visiems susitikimo dalyviams, kaip yra svarbu džiaugtis pasiekimais, ieškoti tobulesnių būdų, kaip <span>įvertinti, atlyginti ir viešinti sėkmės atvejus, siekiant švietimo sistemai komunikuoti turimus lūkesčius</span>.</p> <span> </span><p>Daug švietimo ministrų pabrėžė <span>įrodymais grįstos švietimo politikos svarbą</span>, taip pat tai, kad geriausiai ją sekasi įgyvendinti, jeigu pedagogai dalyvauja ją formuojant. Pavyzdžiui, Švedijos pedagogų sąjungos vadovai pabrėžė, kad mokytojai nori ir jiems būtina dalyvauti rengiant mokslinius tyrimus ir juos atliekant. Pats terminas „įrodymais grįsta politika“ reiškia, kad įrodymai – švietimo politikos atspirties taškas.</p> <span> </span><p>Singapūro atstovai pasidalijo patirtimi <span>diegiant pedagogų bendruomenėje tarpinę vadovavimo, vadybinę (ne vyriausybinę) grandį</span>. Jos specialistai išskaičiavo, kad, leidus pedagogams laisvai keistis idėjomis, švietimo politikai ir mokslo darbuotojai gali <span>išsiugdyti pasitikėjimą</span>, kuris vėliau susieja profesines partnerystes. <span>Pasitikėjimas būtinas visur</span>: tarp politikų ir praktikų, praktikų ir mokslo darbuotojų, taip pat mokslo darbuotojų ir politikų.</p> <span> </span><p>Nyderlanduose politinės iniciatyvos išbandomos įsteigus naująjį <span>Mokytojų inovacijų fondą</span>, į kurį mokytojai kreipiasi finansinės paramos inovacijoms diegti. Rezultatus vertina ne vyriausybė, bet kolegos pedagogai, kurie ir sprendžia, kuriuos projektus verta finansuoti.</p> <span> </span><p>Tai vertingi gerosios patirties pavyzdžiai. Tačiau po ministrų ir vadovų susitikimo liko ir neišspręstų klausimų.</p> <span> </span><p>Naujosios Zelandijos atstovai aiškino, kad, <span>siekiant visų mokinių gerų mokymosi rezultatų, reikėtų konkretesnio ir detalesnio supratimo</span>, kurie mokiniai turimi omenyje ir kur, kokie ištekliai ir kam jie turėtų būti skirti, taip pat kaip suteikti šiems mokiniams tinkamą išsilavinimą, kurį turėtų jiems teikti visos geros švietimo sistemos. Nors tokį principą nėra sudėtinga taikyti mokinių lygmenyje, jį reikėtų taikyti ir pedagogų lygmenyje. Būtina kūrybiškiau mąstyti, kaip galima kaupti atskirų pedagogų įvairių interesų, įgūdžių ir siekių kapitalą ir rūpintis, kad jie, turėdami įvairiausios profesinės patirties, dirbtų ten, kur galėtų įnešti didžiausią savo indėlį.</p> <span> </span><p>Žinoma, tai pasiekti nebus lengva. Tačiau negalima iš pedagogų reikalauti, kad jie vykdytų savo socialinę ir asmeninę misiją, jeigu bendras požiūris į mokymą liktų ekonominis. Singapūro pavyzdys atskleidė, kad <span>profesinė diferenciacija</span> nėra neišvengiamai siejama su apmokėjimu, bet <span>gali būti siejama su profesinio tobulėjimo galimybe</span>.</p> <span> </span><p>Susitikimo metu buvo aptarta, kaip <span>suderinti didėjantį visuomenės poreikį švietime siekti lankstumo ir pasirinkimo galimybių su įtraukties ir šalių vyriausybių viešosios atsakomybės visiems savo piliečiams būtinybe</span>. Andreas Schleicheris teigia: „Geriausi rezultatai ir vienodos galimybės neatsiejami vieni nuo kitų, tačiau vienodos galimybės automatiškai nenulemia geriausių rezultatų, kaip ir geriausi rezultatai nenulemia vienodų galimybių.“</p> <span> </span><p><span>Šalims taip pat teks </span><span>rasti geresnių būdų, kaip suderinti būtinybę diegti inovacijas ir stabilumo poreikį, darną ir vienodas galimybes</span><span>. Kiekviena šalis turi </span><span>puoselėti realistiškus lūkesčius dėl įgyvendinamos pertvarkos tempų ir pobūdžio</span><span>, net jei tai ir sudėtinga vykstant debatams. Škotija priminė, kad reikia laiko ir kantrybės, kad būtų galima suprasti pertvarkos priemonių poveikį, ugdyti pasitikėjimą ir gebėjimus, kurių</span> reikia, kad pasiektume kitą švietimo politikos etapą.</p> <p>Daug šalių siekia išspręsti opias specialistų pritraukimo problemas. Joms pavyks tik tuo atveju, jei jos gali mokymą padaryti patrauklesniu finansiniu ir intelektiniu požiūriu, jeigu bus sprendžiami klausimai, susiję su pedagogų darbo krūviu ir jų gerove. Švedijos, Anglijos ir Naujosios Zelandijos atstovai aiškino, kad mokytojams pirmiausia reikia laiko: laiko pasirengti, bendradarbiauti su kolegomis ir dirbti, kaip jiems atrodo tinkama, kad gerėtų vaikų gyvenimas.</p> <p>Andreas Schleicherio manymu, negalima sau leisti trūkstamą laiką prilyginti žmonių trūkumui. Nė vienos kitos profesijos specialistai sau to irgi neleistų. Turint omenyje viešųjų finansų ribotumą, reikia rasti naujoviškesnius būdus, kaip pasinaudoti turimais žmonių, erdvių, laiko ir technologijų ištekliais, kad rastume atsaką naujiems iššūkiams.</p> <p><strong>Parengė projektas „Lyderių laikas 3“</strong></p> <p><strong>Šaltinis</strong>: EBPO „educationtoday“ tinklaraštyje paskelbtas Andreas Schleicher straipsnis „Empowering and Enabling Teachers to Deliver greater Equity and Improved Outcomes for All“ (2017 m. balandžio 4 d.) (<a href="http://oecdeducationtoday.blogspot.lt/2017/04/preparing-teachers-for-change-in-and.html" target="_blank">originali nuoroda</a>).</p> <p><em>Su tema susijusios informacijos nuorodos anglų kalba:</em></p> <p><a href="http://www.istp2017.uk/" target="_blank">The 2017 International Summit on the Teaching Profession</a> (ISTP 2017) <br>ISTP Summit Background report: “<a href="http://www.istp2017.uk/documentation/" target="_blank">Empowering and Enabling Teachers to Improve Equity and Outcomes for All</a>“ by Montserrat Gomiendo, Deputy Director, OECD Directorate for Education and Skills (29-31 March in Edinburgh, Scotland)</p> <p> </p> </div>