Tinklalapio logotipas
Grįžti

Konferencijoje „LearnED“ įvairiapusis žvilgsnis į švietimo sistemą
event 2017-04-14 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Konferencijoje „LearnED“ įvairiapusis žvilgsnis į švietimo sistemą
Balandžio 10 d. Valdovų rūmuose įvyko jau antroji švietimo konferencija „LearnED“. Šiemet konferencija sulaukė kur kas daugiau dėmesio nei pernai. Konferencijoje apsilankė daugiau nei 400 dalyvių, kurių didžioji dalis, žinoma, pedagogai ir neformaliojo švietimo organizacijos, tačiau renginyje taip pat apsilankė ir tėvų bei verslo atstovų.
 
Švietimo konferenciją „LearnED“ pradėjo jos sumanytoja ir iniciatorė dr. Austėja Landsbergienė, pabrėždama šio švietimo renginio reikšmę Lietuvai. Jos žodžiais tariant, konferencijos pavadinimas „LearnED“ turi kelias mums aktualias reikšmes. Tai ne tik „išmokau“, tai kartu ir „išsilavinęs“. O išsilavinęs žmogus yra didžiausias demokratinės valstybės turtas. Taigi būtent mokytojų rankose yra milžiniška galia ir milžiniška atsakomybė rūpintis, kad išsilavinusių žmonių būtų kuo daugiau.
 
 
 
Po sveikinimo kalbos scenoje pasirodė pirmoji pranešėja – Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė. Ji kalbėjo apie mokinių segregaciją, pedagogų rengimą, mokyklų centralizavimą ir egzaminus. Palietusi šias švietimo problemas, arba dilemas, kaip savo pranešime jas pavadino, U. Kaunaitė pasiūlė keletą idėjų, kaip šios problemos galėtų būti sprendžiamos, nors, kaip pati yra sakiusi, baisu, kad tavo žodžiai bus suprasti kaip galutinis sprendimas, net jei tu kol kas tik diskutuoji ar svarstai. Kelios pranešėjos paminėtos naujovės, šiuo metu jau svarstomos Vyriausybėje – savarankiškų mokyklų modelis, leisiantis gerai besitvarkančioms mokykloms laisvai disponuoti lėšomis, rinktis ugdymo turinį, formas ir gyventi savarankiškesnį gyvenimą; kaupiamasis egzamino balas, suteiksiantis pačiam egzaminui mažiau reikšmės, bet skatinsiantis daugiau dėmesio sutelkti į ugdymo(si) procesą. U. Kaunaitė paminėjo, kad kiekvienas Lietuvoje yra ne tik krepšinio treneris, bet ir švietimo ekspertas. Tačiau reikia rasti naujų būdų kalbėti apie švietimą, nes dabar kiekviena pasiūlyta naujovė sutinkama priešiškai, o judėti į priekį, akivaizdu, jog reikia.
 
 
Kūrėja Jolita Vaitkutė pasidalino savo, kaip moksleivės, patirtimi mokykloje, akcentuodama, jog daugiausia jai dabar reikalingų kompetencijų įgijo už mokyklos ribų, dalyvaudama neformaliojo ugdymo organizacijų veikloje. Ir jų dėka, dar neišlaikiusi brandos egzaminų, jau gavo praktikos pasiūlymą savo prioritetinėje įmonėje. Saulius Jovaišas, verslo srities atstovas, kalbėdamas iškėlė drąsų klausimą: o kam dabar apskritai reikalinga mokykla, jei žinios yra vaiko kišenėje, o pagrindinis auklėjimas turi vykti namuose? Žinoma, šiuo klausimu jis bandė provokuoti. Išties, mokykla naudinga, tačiau pagrindinę naudą vaikai gauna pertraukų metu. Tuo metu vyksta ryškiausias vaikų socialinis gyvenimas. Ir tokių įgūdžių lavinimo labai trūksta pamokose.
 
Tėvų atstovė Solveiga Grudienė kalbėjo apie tėvus mokykloje. Jie gali tapti puikiais pagalbininkais ugdant vaikus, tačiau dėl abipusių nuostatų netampa. Tėvai mano, kad mokytojai jų vengia, o mokytojai stoja į gynybinę poziciją ir galvoja, kad tėvai per daug kišasi į šių reikalus. Pranešėjos atliktas mini tyrimas parodė, kad tik 1 / 4 tėvų apie patirtį, susijusią su vaikų mokykla, atsiliepia teigiamai. Mokykloje jiems trūksta atvirumo ir nuoširdumo. S. Grudienės teigimu, kadangi į mokyklas ateina nauja drąsių, reiklių ir kiek egocentriškų tėvų karta, mokytojai turėtų parodyti iniciatyvą ir paversti juos savo bendrininkais.
 
Didelio susidomėjimo ir teigiamų reakcijų sulaukė Tomo Ramanausko ir Kristupo Saboliaus pranešimas „Intelektas ar kūrybingumas – kas svarbiau?“. Jie kalbėjo apie nesuvokiamą technologijų progresą. Pranešėjų teigimu, dirbtinis intelektas jau dabar geba atlikti tam tikras vaizduotės operacijas ir priimti autonomiškus sprendimus. Taigi tik laiko klausimas, kada technologijos perims didžiąją dalį žmogaus atliekamų funkcijų. Mąstydami apie tai, mes turime gyvenimui ruošti kūrybišką žmogų, nes tik kūryba orientuota į ateitį. Tai inovacijos. O intelektas tėra praeities informacijos kaupimas, tad tai nepadės išrasti kažko naujo. Pranešime nuskambėjo mintis, kad vaikai, kurie dabar mokosi pradinėse klasėse, dirbs darbus, kurių dar nėra, tad mes negalime padėti jiems įgyti reikalingų įgūdžių, bet galime skatinti jų kūrybiškumą, kuris padės jiems toje ateityje prisitaikyti.
 
 
 
Visiškai netikėtas, bet labai aktualus švietimo konferencijos kontekste pasirodė Tomo Nemuros pranešimas „Paklausus laiko švaistymas“. Skaitmeninės agentūros vadovas T. Nemura kalbėjo apie turinį, kuris domina paauglius. Tiek paauglių, tiek suaugusiųjų smegenys funkcionuoja dviem režimais. Vienas iš jų – lengvo malonumo ieškojimas. Būtent dėl šios priežasties socialiniai tinklai yra ta vieta, kuri įtraukia ir nepaleidžia. Visus, kurie teigia, kad dabartiniai paaugliai neskaito, pribloškė faktas, kad vidutinis paauglys per mėnesį parašo ir perskaito maždaug 4000 žinučių, kurios prilygsta 500 000 simbolių teksto, o tai yra maždaug 250 puslapių knyga, įskaičiuojant tarpus. Vadinasi, vaikai rašo ir skaito, tik jų pasirinkta forma visai kitokia. Būtent todėl reikia rasti kitą pateikimo ir sudominimo formą. Vienas iš pavyzdžių, kaip sudominti jaunąją kartą – Twitter paskyra, kurioje kasdien, 180 simbolių ilgio žinutėmis pateikiama Mobio Diko istorija. Tokiu tempu knygą galima perskaityti per 2 m., tačiau niekas nedraudžia vienu metu skaityti kelių knygų.
 
Provokatyvų pranešimą apie vaikų savarankiškumo ugdymą paruošė Vladas Lašas. Savarankiškumo naudą jis pagrindė pavyzdžiais iš savo gyvenimo. V. Lašo teigimu, kuo daugiau dalykų darai už vaikus, tuo mažiau jie patys savimi rūpinasi. Tai nereiškia, kad tėvai ir mokytojai turėtų palikti vaikus likimo valiai, tačiau į vaiką reikėtų pradėti žiūrėti kaip į žmogų, kuris tam tikrus dalykus pajėgus atlikti pats. Pranešimo pabaigoje V. Lašas kalbėjo apie motyvuotą mokymąsi ir paskelbė iššūkį Lietuvos 11-okams. Tiems, kas pasiryš išlaikyti brandos egzaminus anksčiau ir baigs mokyklą, siūlomas 3000 Eur prizas. Toks pats prizas siūlomas ir jų mokytojams.
 
 
 
Konferencijos metu buvo suorganizuota diskusija apie ateities darbuotojus, lyderius ir jiems reikalingas kompetencijas. Vienas iš diskusijos dalyvių Nerijus Mačiulis jau pačioje pradžioje drąsiai pareiškė, kad žino, kokių darbuotojų ir kompetencijų Lietuvai reikės po 20 m., o vėliau, radęs progą, išdėstė savo poziciją. Jo teigimu, mes jau dabar gyvename ateityje, tačiau ji nėra labai paplitusi. Taigi ateityje bus svarbus nebe intelektas, ne kognityviniai įgūdžiai, o emocinis intelektas, charakterio tvirtumas, mokėjimas mąstyti kritiškai. Kitaip tariant, mokykla bus reikalinga tam, kad susikurtume gerą hobį, kurį vadinsime darbu. Taigi vaikus reikia mokyti ne „iškalti“. Jie turi gebėti kelti klausimus, nesutikti, diskutuoti. Finalinė N. Mačiulio mintis buvo netikėta. Jis teigė, kad jei reiktų rinktis mokytis vidutiniškoje mokykloje ir geriausiame universitete arba tiesiog geriausioje pasaulio mokykloje ir nestudijuoti universitete, jis pasirinktų antrąjį variantą. Diskusijoje taip pat dalyvavęs S. Jovaišas jam pritarė.
 
 
 
Švietimo konferenciją vainikavo puikus emocinio intelekto specialistės Nomedos Marazienės pranešimas. Ji kalbėjo apie emocinio intelekto svarbą ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Vaikai yra mūsų veidrodiniai atspindžiai. Jei esame pozityvūs, labai tikėtina, kad mūsų vaikai ims iš mūsų šį pavyzdį ir patys mąstys pozityviai. Tačiau, jei esame perfekcionistai, vaikai stebės mūsų santykį su pasauliu ir neabejotinai patys užsikrės šia „infekcija“, net ir tuo atveju, jei iš jų reikalaujame mažiau nei iš savęs. Esminė N. Marazienės pranešimo mintis – būk suaugusiu tokiu, kokiu norėtum, kad būtų tavo vaikai. Mokytis mes turime drauge su vaikais, o emocinio intelekto reikėtų mokytis sąmoningai. Keli seminarai nieko nepakeis, reikia sąmoningai pasirinkti, kokią kompetenciją norime ugdyti ir kiekvienoje situacijoje stebėti savo progresą. Kitaip tariant, svarbu suformuoti emocinio intelekto įgūdį.
 
 
 
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje konferencijai organizuoti pasitelkta epažymėjimas.lt sistema. Naudojantis šia sistema, dalyvis sąraše buvo surandamas per akimirką, o užregistruotas paspaudus vos vieną mygtuką. Sistemos privalumais tiek organizatoriai, tiek dalyviai galėjo džiaugtis ir po konferencijos. Organizatoriams neteko po vieną išrašinėti ir spausdinti pažymėjimų, o dalyviams nereikėjo stumdytis eilėse juos atsiimant. Po konferencijos sistema automatiškai sugeneravo ir dalyviams el. paštu išsiuntė dalyvavimą patvirtinančius pažymėjimus.