Tinklalapio logotipas
Grįžti

Kam rūpi švietimo pagalba arba kas ateityje dirbs pedagoginėse psichologinėse tarnybose?
event 2017-04-27 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Aktualijos

Kam rūpi švietimo pagalba arba kas ateityje dirbs pedagoginėse psichologinėse tarnybose?
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1">​<span lang="LT">Balandžio 7d. LEU įvyko Švietimo sistemoje dirbančių psichologų VII-oji nacionalinė mokslinė konferencija „Psichologo parama edukacinei bendruomenei ir šeimai“, kurios metu VDU dr. Jurga Misiūnienė ir Viktorija Bartkutė pristatė tyrimo „Pasitenkinimo profesinio gyvenimo kokybe skirtumai ugdymo, sveikatos ir organizacijos psichologo darbe“ rezultatus. Išvadose teigiama, kad nedideliu skirtumu, tačiau psichologų dirbančių švietimo sistemoje pasitenkinimo gyvenimo kokybe rodikliai mažesni nei kitose institucijose dirbančių psichologų. Vėliau autorės teiravosi konferencijos dalyvių, iš kur švietimo įstaigose dirbantys psichologai semiasi stiprybės. Atsakymuose buvo paminėtos supervizijos, psichoterapinės grupės, seminarai. Yra manančių ir kitaip: kad stiprybė slypi silpnybėje, nes psichologui neprofesionalu prisipažinti, kad jis patiria „Perdegimo sindromą“ ir pasitenkinimas gyvenimo kokybe realiai yra žymiai mažesnis, nei teigia tyrimo rezultatai.</span></p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"><span lang="LT">Apie tai byloja kita statistika, jau keliolikoje Lietuvos PPT trūksta psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų. Labai nudžiugome, kai šiais metais Rokiškio rajono savivaldybės taryba patvirtino PPT antrą psichologo etatą, bet specialisto vis dar ieškome. Gal kaip išsireiškė vienas visuomenės veikėjas per TV laidą, Rokiškis ne Lietuva, tai kas gi važiuos į tą Latvijos pasienį. Graudu klausyti, kai žinomi žmonės menkina provincijų gyventojus, atseit jie kitaip mąsto, kitaip mato pasaulį ir problemas. Iš esmės tai visa Lietuva viena didelė provincija, o problemos visų miestų ir rajonų labai panašios, be abejonės provincijoje jos dar gilesnės. Todėl provincijai dar labiau aktuali kokybiška švietimo pagalba, kvalifikuotų specialistų poreikis galinčių dirbti praktinį darbą, Kaip rodo statistika universitetai parengia pakankamai šios srities specialistų, bet į rajonus jie grįžta nenoriai. Atlyginimai maži, atsakomybė didžiulė ir darbas turintis daug psichosocialinių<span>  </span>profesinės rizikos veiksnių. Nekyla jokių sunkumų vykdant <span> </span>švietimo pagalbos specialistų <span> </span>kvalifikacijos kėlimą, nes kvalifikuotų lektorių siūlančių savo paslaugas Lietuvoje yra pakankamai, o jungiantis universitetams jų dar padaugės. <span> </span></span></p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"><span lang="LT">Mokyklų psichologams dirbti sunku, nes jie nuolat atsiduria tarp administracijos, pedagogų ir tėvų skirtingų lūkesčių. Mokytojus iš dalies galima pateisinti, nes klasės didelės, vaikų turinčių specialiųjų ugdymo/osi poreikių skaičius didelis, mokytojų pagalbininkų skaičius minimalus arba iš viso nėra. Bet yra ir kita problema, kartų skirtumai ir nenorėjimas keistis. Egzistuoja paradoksali situacija, seniausia, (per visus Lietuvos nepriklausomybės metus) pedagogų bendruomenė dirba su „Z“ ir „Alfa“ kartų atstovais. Kyla klausimas ar tokia pedagoginė sąveika gali būti efektyvi? Iš dalies gali, nes amžius nėra kliūtis profesionalumui, bet ne visada. Pedagogų kompetencijos klausimus sprendžia mokyklos vadovai, tačiau neretai norėdami išlaikyti lojalumą kolegoms, siekiant asmeninio saugumo, sprendimus prima ne vaikų, o mokytojų naudai. Kad ir kiek Švietimo ir mokslo ministerija didina mokinio krepšelį specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, mokyklų vadovai negali užtikrinti reikiamos pagalbos vaikui. Kas antroje švietimo įstaigoje, pasak vadovų trūksta lėšų švietimo pagalbos specialistų etatams. PPT specialistai neturi teisės kontroliuoti pagalbos teikimą ir neatsako už švietimo pagalbos kokybę mokyklose, bet užtenka tik pasiteirauti ugdymo įstaigų vadovų, kodėl vienam ar kitam vaikui neskiriama reikiama švietimo pagalba atsiranda priešprieša. Kad ir kiek kalbame apie bendravimą ir bendradarbiavimą, dirbti kartu, partnerystės principais, vaiko labui mes dar neišmokome. Mokyklų vaiko gerovės komisijoms besirūpinančioms vaikų gerove sunkiai sekasi tą gerovę kurti.</span></p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"><span lang="LT">Dirbti psichologu tarnyboje dar sunkiau, didesni kvalifikaciniai reikalavimai, didesnė atsakomybė, didelis pedagogų spaudimas, (pritaikyti Bendrąsias programas, nes vaikai nepajėgūs jų įgyvendinti), atlyginimas toks pat kaip mokyklos psichologo. Tuo tarpu Latvijoje, PPT/ Švietimo pagalbos centrų specialistų atlyginimai ženkliai didesni nei mokyklų specialistų. Įsigaliojus įstatymui dėl vadovų rotacijos padėtis PPT taps dar labiau problematiška, nes daugelis rajonų PPT vadovų dirba ir kaip pagalbos specialistai. Tikimybė, kad atleisti vadovai pasiliks toliau dirbti tarnybose tik kaip specialistai, labai nedidelė. Daug klausimų kelia ir PPT vadovų vertinimas,</span><span lang="LT"><span>  </span>pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo projekto vertinimo rodiklius. </span><span lang="LT">Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus tikimės išgirsti iš atsakingų Švietimo ir mokslo ministerijos <span> </span>a specialistų gegužės mėnesį vyksiančiame Lietuvos pedagoginių psichologinių tarnybų vadovų asociacijos suvažiavime.</span><span lang="LT"></span></p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"><span lang="LT">Atrodo viskas logiška, Lietuvoje katastrofiškai mažėjant gyventojų skaičiui, mažės ir pagalbos poreikis. Liūdniausia, kad taip nėra, nes kasmet Lietuvoje mažėjant bendram mokinių skaičiui, specialiųjų poreikių vaikų skaičius tolygiai nemažėja, o pagalbos poreikis nuolat auga.</span><span lang="LT"> </span><span lang="LT">Daugėja vaikų su labai dideliais specialiaisiais poreikiais: emocijų , vaikų turinčių </span><span lang="LT">autizmo spektro sutrikimų, elgesio ar (ir) emocijų sutrikimų.</span></p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"><span lang="LT"><span> </span>Švietimo ir mokslo ministerijos planuose numatyta uždaryti specialiąsias mokyklas, o siekiant užtikrinti šių įstaigų darbuotojų saugumą perorganizuoti jas į švietimo pagalbos centrus. Gyvenimas parodys ir tokie planai bus įgyvendinti, kol kas tendencijos vaikų skaičiaus mažinimo, bandant daugiau vaikų integruoti į bendrojo lavinimo mokyklas, realiai nematyti. Kol bendrojo lavinimo mokyklos konkuruos dėl pasiekimų reitingų lentelėse<span>  </span>(nieko prieš juos neturime, tik rodiklius reikėtų papildyti), o ne sieks parengti mokinį turintį mokymosi sunkumų gyvenimui, kad mokesčių mokėtojams nereikėtų jo išlaikyti, tai niekas ir nesikeis. Gali kilti tie patys sunkumai, kaip ir su Vaikų globos namų uždarymu, - žingsnis pirmyn - žingsnis atgal. Atrodo išvažinėjome pusę pasaulio, stažavomės, kėlėme kvalifikaciją, taikėme įvairių šalių švietimo pagalbos modelius, sukūrėme savo sistemą, pagrįsta įvairiais įstatymais ir jų pakeitimais bet ji veikia neefektyviai arba kaip sako pesimistai, visai neveikia, tai kaip gi gyvensime toliau?</span><span lang="LT"></span></p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"><span lang="LT">Nesame iš tų, kurie nieko neveikia o tik dejuoja ir kelia problemas, tarnyboje dirba puiki specialistų komanda, kuri tikrai orientuota į vaiko gerovės kūrimą ir tuo didžiuojamės. Džiaugiamės rajono valdžios atstovų atsakingų už švietimo pagalbos kokybę požiūrio pokyčiais, gerėjančiu bendravimu ir bendradarbiavimu su atsinaujinusia Vaiko teisių tarnyba, policijos darbuotojais, Visuomenės sveikatos biuro specialistais. Jei atsiras dar vienas psichologas norintis prisidėti prie mūsų vieningos komandos, būsime dar stipresni sprendžiant iškilusiais problemas teikiant <span> </span>kokybišką švietimo pagalbą. </span></p> <p class="ms-rteElement-P ms-rteFontFace-1"><span lang="LT">Rokiškio pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Irena Zabulienė.</span></p> </div>