Tinklalapio logotipas
Grįžti

Medijų ir informacinis raštingumas – žinios gyvenimui
event 2017-05-08 domain Ugdymo plėtotės centras

Medijų ir informacinis raštingumas – žinios gyvenimui

Vaikai aktyviai naudojasi įvairiomis technologijomis, nesunkiai įsisavina naujas. Technologiškai jie yra labai išprusę. Internetu kasdien naudojasi per 70 proc. 9–16 metų vaikų, dauguma jų turi socialines paskyras. Tačiau svarbus ne tik gebėjimas naudotis įvairiomis technologijomis, bet ir kritinis požiūris į jas, nuolatinis vertinimas ir interpretavimas, kas slypi už vienos ar kitos žinutės.

„Kai auginame mažą vaiką, mokome jį saugiai pereiti gatvę, neimti dovanų iš nepažįstamų žmonių, bet nemokome, kaip atsirinkti informaciją, kuri taip lengvai pasiekiama kiekvienam. Kritiškas požiūris į medijas ypač aktualus, kai kalbame apie propagandą. Ji taikosi net į mūsų valstybingumą. Todėl labai svarbu, kad mokiniai įgustų informaciją vertinti, analizuoti, atsispirti manipuliacijoms. Medijų raštingumo skatinamas kritinis požiūris prisideda ir prie propagandos keliamų grėsmių mažinimo“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė balandžio 21 d. Seime vykusioje konferencijoje „Visuomenės medijų raštingumas – saugios valstybės sąlyga“.

Medijų ir informacinis raštingumas prisideda prie žodžio ir saviraiškos laisvės, demokratinių vertybių sklaidos. Medijos apima ir žiniasklaidą, reklamą, ir socialinius tinklus, ir žaidimus ar filmus, o kiekviena jų suteikia begalę savų galimybių, bet kartu ir kelia savus iššūkius.

Renata Jankevičienė (Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja, Panevėžio r. Velžio gimnazijos mokytoja) mano, kad ugdymo procese per mažai dėmesio skiriama Lietuvos ir pasaulio naujienų aptarimui, daugelis mokytojų pagrindinėmis mokymo priemonėmis vis dar laiko vadovėlius, kuriuose nėra panašaus pobūdžio užduočių, nes naujienos greitai sensta. Mokytojai gan aktyviai taiko įvairias skaitmenines technologijas, tačiau medijų ir informacijos raštingumas susijęs ne tik su gebėjimu pasinaudoti pačiomis technologijomis, bet ir su daugybe kitų kompetencijų: su gebėjimu kryptingai ieškoti, atsirinkti vertingus šaltinius, juos analizuoti, lyginti tarpusavyje, interpretuoti turinį, nusakyti, kokį poveikį nuomonei ar savijautai jie daro, su atsakomybe, sąmoningumu skleidžiant savo kūrybą.

Norėdami įgalinti mokyklų bendruomenes padėti mokiniams būti kritiškais medijų turinio, informacijos vartotojais ir kūrėjais, bendradarbiaudami su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje, parengėme 9–12 klasių medijų ir informacinio raštingumo ugdymo metodinę medžiagą, išvertėme ir adaptavome Šiaurės šalių medžiagą kitoms amžiaus grupėms, organizavome mokymus, kuriuose dalyvavo beveik 600 mokytojų iš 205 mokyklų – dėstė Ugdymo plėtotės centro vykdomo projekto „Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas“ koordinatorė Rasa Jančiauskaitė. Vykdėme ir daug kitų veiksmų, kurie prisidėjo plėtojant tokias šiaurietiškas vertybes kaip atviros visuomenės svarba, pagarba ir tolerantiškų, kritiškai mąstančių ir atsakingų piliečių ugdymas, o dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos labai aiškiai išryškėjo ir konkreti kryptis dirbti su propagandos atpažinimo įgūdžiais. Esame numatę, kad iki 2020 m. medijų raštingumas atsiras visose mokyklose, integruojant jį į bendrojo ugdymo turinį. Kad sustiprintume mokyklas šioje srityje, numatome apmokyti bent 1000 mokytojų.

Jau yra mokytojų, sėkmingai integruojančių minėtą temą į pilietiškumo pagrindų ir lietuvių kalbos ar kitas pamokas, kai kuriose mokyklose yra netgi pasirenkamieji medijų ir informacinio raštingumo ugdymo moduliai, kurių metu mokiniai mokomi vertinti naujienas. Tačiau, anot mokytojos R. Jankevičienės, pirmiausia reikėtų padėti tėvams išmokti kritiškai vertinti informaciją.

Dažnai tėvų rūpestis būna nukreiptas į tai, ar socialiniuose tiksluose iš jų vaikų nėra tyčiojamasi, ar neatsargiai nėra pateikiami pernelyg asmeniniai duomenys, bet žymiai mažiau dėmesio skiriama, kaip jie apsieina su internete rasta informacija. „Suaugusieji Lietuvoje labai lengvai pateikia apie save duomenis. Pradedant bankais, baigiant nuolaidų kortelių „rinkimu“. Dažniausiai net nepagalvojama, kad tokiu būdu atiduodama informaciją apie savo asmenį, šeimą: ką kada, už kiek, ko perkame, ką valgome, ką geriame, kaip rengiamės, kiek išleidžiame, kiek sutaupome, kiek uždirbame, kaip leidžiame laisvalaikį, kur važiuojame. Tai pridėjus prie mūsų naršymo įpročių internete, mus nuolat lydi tikslinė reklama. Dauguma suaugusiųjų apie tai net nesusimąsto, nepagalvoja“, – teigia Kęstutis Petrauskis, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius.

„Tik pamokų mokyklose nepakanka norint pasiekti, kad visuomenė išsiugdytų medijų ir informacinio raštingumo įgūdžius. Todėl reikalingas ir kitų institucijų – Kultūros, Krašto apsaugos ministerijų – bendradarbiavimas“, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė Seime vykusioje konferencijoje „Visuomenės medijų raštingumas – saugios valstybės sąlyga“.

R. Jančiauskaitės teigimu, džiugu, kad organizuojant šią konferenciją aktyviai įsitraukė ir minėtos ministerijos, ir kiti partneriai – Lietuvos Respublikos Seimas, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Britų taryba, taip pat joje dalyvavo ir nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos atstovai. Šį bendradarbiavimą ketinama tęsti ir konferencijai pasibaigus, koordinuojant veiklas medijų ir informacinio raštingumo ugdymo kryptimi.

Konferencijoje buvo tartasi, kaip nepasiklysti gausiame informacijos sraute, kaip ugdyti visuomenės medijų ir informacinį raštingumą, aktualizuoti visuomenės medijų raštingumo, kritinio mąstymo svarbą nacionalinio saugumo kontekste ir ieškoti būdų derinti skirtingų sričių vykdomas įvairių visuomenės grupių medijų raštingumo ugdymo veiklas.

Visa medijų ir informacinio raštingumo medžiaga