Tinklalapio logotipas
Grįžti

Mokytis ar nesimokyti vasarą – štai kur klausimas
event 2017-05-22 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Aktualijos

Mokytis ar nesimokyti vasarą – štai kur klausimas

Švietimo ir mokslo ministerijai paskelbus siūlymą ilginti mokslo metus, visuomenė susiskaldė į dvi stovyklas – už ir prieš. Tačiau ar iš tiesų visi yra įsigilinę į tikruosius naujosios valdžios motyvus? Apie tai, koks vaikų užimtumas turėtų būti vasarą ir koks lemtų efektyviausius mokymosi rezultatus, diskutuoja vaikų ir paauglių psichologė Kamilė Antanaitytė, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys, kalbų centro „Intellectus“ vadovas Andrius Ingelevič ir pradinių klasių mokytoja Irena Makackienė.

Pamokose trūksta praktinių užduočių

Ilgesni mokslo metai dviem savaitėmis išspręstų net kelias problemas: leistų moksleiviams ne taip įtemptai mokytis ištisus metus ir tą pačią medžiagą išmokti per ilgesnį laiką, būtų mažesnis laikotarpis tarp pavasario ir rudens semestrų, tad moksleiviai neatprastų mokytis, tėvams netektų spręsti galvosūkio, kur palikti vaikus, kol patys dirbs. L. Slušnys neabejoja, kad vasarą vaikai net ir atostogų metu neturėtų apleisti mokslų.

„Tyrimai rodo, kad po ilgų atostogų vaikai praktiškai užmiršta tai, ko jie mokėsi pavasarį. Šių dalykų nepamiršta tik tie vaikai, kuriems sudaromos sąlygos vasarą mokytis, važinėti po pasaulį, lankytis stovyklose. Nustatyta, kad tokių vaikų mokymosi spraga rugsėjį sugrįžus į mokyklą būna gerokai mažesnė“, – teigia psichiatras. Anot jo, ilgesni mokslo metai ne tik padės nepamiršti pamokose gautos informacijos, bet ir leis ją geriau įsisavinti. „Dabar tempas pamokose intensyvus, nes visą kursą reikia baigti per gan trumpą laiką. Prailginus mokslo metus nebūtų sukuriamas papildomas mokymosi krūvis. Priešingai – mokiniai turėtų daugiau laiko be streso išmokti dėstomą medžiagą. Susigyvenus su nauja informacija, išmokimas taptų labiau giluminis, o ne paviršinis“, – aiškina L. Slušnys.

Tačiau K. Antanaitytė mano, kad švietimo reformą reikėtų pradėti ne nuo mokslo metų ilginimo. „Pastebiu, vaikai mokyklose vaikšto pavargę, jiems sunku sutelkti dėmesį į mokomojo dalyko turinį. Priežastys gali būti įvairios, bet tikėtina, kad dėl perkrautos dienotvarkės mokiniai nespėja pailsėti, tinkamai pasiruošti pamokoms. Gali būti, kad taikomi mokymo metodai ne visada įtraukia mokinius aktyviai mąstyti, tad juos reikėtų skatinti aktyviau įsitraukti į komandinę, kūrybinę ir praktinę veiklą“, – teigia psichologė. Ji siūlo keisti pamokų formatą ir stengtis organizuoti mokiniams aktyvius užsiėmimus. Statistika rodo, kad praktinės užduotys leidžia įsiminti informaciją net kelis kartus geriau. Tokiu atveju nereikėtų ilgesnių mokslo metų.

Alternatyva – vasaros stovyklos

Ir L. Slušnys, ir K. Antanaitytė tvirtina, kad vasaros atostogos turi būti subalansuotos: jų metu turi būti ir aktyvios veiklos, ir poilsio. Vienas iš paklausiausių sprendimų – vasaros stovyklos. Jose mokiniai lavina socialinius įgūdžius, fizinę ištvermę, yra įvairiapusiškai užimami, išmoksta naujų dalykų. Mokinių tėvai vis dažniau savo vaikams parenka lavinamąsias stovyklas – improvizacijos ir viešojo kalbėjimo, sporto, užsienio kalbų ir kt. Taip mažinamas atotrūkis tarp pavasario ir rudens semestrų, vaikai per atostogas ne tik poilsiauja, bet dalį jų naudingai praleidžia kitoje aplinkoje.

8-erius metus Vilniuje veikiančios anglų kalbos mokyklos „Intellectus“ vadovas A. Ingelevič pastebi, kad kalbų vasaros stovyklos kasmet tampa vis populiaresnės. „Mūsų pamokose vyksta socialinis gyvenimas: mokiniai mokosi bendraudami tarpusavyje, žaisdami, dalyvaudami tikrų gyvenimiškų situacijų simuliacijose anglų kalba. Dėl šios priežasties dažniausiai ir registruojasi mokiniai, kurie nori praktiškai įtvirtinti bendrojo lavinimo mokykloje įgytas teorines žinias“, – tikina specialistas. Pasak jo, bendrojo lavinimo mokyklose per pamoką vienam vaikui skiriamos tik 3 minutės dėmesio, tad papildomo laiko praktiniam kalbos vartojimui tikrai reikia.

Renkasi sezoninį darbą

A. Ingelevič atkreipia dėmesį, kad daugeliui tėvų patrauklesnės dieninės vasaros stovyklos, nes jos kelis kartus pigesnės nei išvykstamosios, kurių metu vaikai gyvena atskirai net kelias savaites. Iš dieninių stovyklų vaikas kas vakarą grįžta namo. „Tiesa, dalis vyresnio amžiaus moksleivių renkasi sezoninį darbą užsienyje ir taip bando lavinti anglų kalbą, tačiau nuvykę į kitą šalį jie dažniausiai bendrauja gimtąja kalba su kitais lietuviais arba kalba su kitų tautybių žmonėmis, kurie gerai nemoka anglų kalbos“, – atkreipia dėmesį specialistas.

Anot jo, „Intellectus“ kalbų mokykloje vaikų tobulėjimą prižiūri profesionalūs pedagogai, turintys tarptautinę patirtį. Tad jie visada pataiso ir duoda vertingų patarimų, kurie bus naudingi ir ateinančiais mokslo metais, ir ruošiantis anglų kalbos egzaminams. Kalbų centro vadovo teigimu, vasara yra tinkamiausias metas patobulinti norimus įgūdžius, nes yra daugiau laiko, vaikai gali koncentruotis į vieną discipliną – pavyzdžiui, užsienio kalbos lavinimą ar oratorystę.

Pradinukų rezultatai prastėja

Tai, kad atostogų metu reikia tobulinti įvairius įgūdžius, liudija ir statistika – kasmet daugėja mokinių, nepasiekiančių patenkinamo lygmens. „Šių dienų pradinukų karta mažiau motyvuota mokytis, sunkiai susitaiko su sunkumais ir nesėkmėmis, dažnai jiems trūksta valios ir pastangų siekti geresnių rezultatų. Vaikai labai gerai išmano šiuolaikines technologijas, tačiau mažai skaito, kūrybiniuose darbuose pasigendama turtingesnio žodyno, dažniau tenka aiškinti elementarių žodžių prasmę, prastėja raštingumas“, – atkreipia dėmesį Marijampolės „Smalsučio“ pradinės mokyklos mokytoja I. Makackienė.

Anot jos, ugdymą vertėtų dažniau perkelti į neformalią aplinką, kur vaikai mokydamiesi patirtų pažinimo džiaugsmą, eksperimentuotų, tyrinėtų, įgytų bendravimo, komandinio darbo įgūdžių, tačiau susiduriama su finansinėmis ir žmogiškųjų išteklių problemomis. Edukacinių programų siūloma, bet jos mokamos. Pedagogė abejoja, ar tiesiog prailginti mokslo metai pagerintų mokinių ugdymą.

Sprendžia ir tėvų problemas

Socialinių įgūdžių stoką ir emocinį nestabilumą tarp mokinių mato ir K. Antanaitytė. Anot jos, dvi papildomos savaitės mokykloje galėtų būti orientuotos į šių problemų sprendimą. Ji abejoja, ar tiesiog dvi papildomos savaitės mokslams duos naudos. I. Makackienė pastebi, kad vaikų užimtumo problema taip pat opi. Tėvai nesijaučia saugūs, kai jų vaikai po pamokų lieka vieni, todėl daugėja mokinių, lankančių pailgintą darbo dienos grupę. A. Ingelevič džiaugiasi, kad jo vadovaujamame kalbų centre vaikai tinkamai užimami ir saugūs.

„Mūsų vasaros stovyklos  tvarkaraščiai sudaryti taip, kad tėvai galėtų vaikus atvežti prieš darbą ir pasiimti po darbo. O paaugliai dažniausiai renkasi pusės dienos stovyklas“, – pasakoja kalbų centro vadovas. Anot jo, kalbų mokyklos bendruomenė lanksčiai atsižvelgia į tėvų poreikius ir stengiasi pasiūlyti geriausius sprendimus. Jis mano, kad vasarą svarbu mokytis, tačiau siūlo daugiau dėmesio skirti praktikai.

Kad švietimo sistemai reikia pokyčių, sutinka daugelis, tačiau norint gerinti mokymosi rezultatus, ne vien spręsti vaikų užimtumo problemą, reikėtų pirmiausia rasti papildomų lėšų produktyviems užsiėmimams, persvarstyti ugdymo programas. Ar dvi papildomos savaitės suteiks naudos mokinių rezultatams, klausimas išlieka atviras.