Tinklalapio logotipas
Grįžti

bernardinai.lt: Mokymo(si) individualizacija – neišvengiama?! Arba 6 priežastys, kodėl tai daryti būtina
event 2015-01-30 domain Švietimo informacinių technologijų centras

bernardinai.lt: Mokymo(si) individualizacija – neišvengiama?! Arba 6 priežastys, kodėl tai daryti būtina
Ar girdėjote vaikus skundžiantis, kad pamokose – nuobodu ir neįdomu? Kad jie nenori mokytis, nes vadovėlių, ypač – senesnių – užduotyse kalbama ne jiems ir ne apie juos? Vienodos, monotoniškos pamokos, prie kurių pripratę vyresniosios kartos atstovai, laisvę mėgstančių šiandieninių moksleivių neįkvepia.
 
Pasak Almos Kernytės, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) Neformaliojo švietimo ir mokymų skyriaus vadovės, pamokų turinį reikėtų pritaikyti prie šios dienos aktualijų – gyvenimo tempo, problemų, technologijų, taip pat prie kiekvieno vaiko individualybės, kitais žodžiais tariant – individualizuoti ugdymo procesą.
 
6 priežastys, kodėl pokyčiai reikalingi:
 
1. Pakito mokytojo vaidmuo
 
Pokyčiai visuomenėje vyksta labai greitai. Mokytojai nebėra tie vieninteliai ir neklystantys informacijos turėtojai bei skleidėjai, kurie vieninteliai žino visą tiesą. Jiems į pagalbą ateina internetas – Google, Youtube, socialiniai tinklai. Iš jų (mokytojų) tikimasi pagalbos atsirenkant informacijos gausoje tai, kas patikima, svarbu, vertinga, įdomu individualiai kiekvienam mokiniui.
 
2. Skiriasi mokinių patirtis, pasiekimai
 
Sunkiai rastume du mokinius su panašia fizine, emocine, socialine branda, panašiais įgūdžiais ar pasiekimų lygiu. Kalbant apie domėjimosi sritis – dominuoja skirtingi intelektai: vieniems būdingas kalbinis intelektas su išvystytu jautrumu žodžių gausai, raiškai ir prasmėms, kitiems – racionalusis loginis-matematinis, judėjimą skatinantis kinestetinis ar socialinis bei personalinis, leidžiantis skirti žmonių nuotaikas, temperamentą, motyvaciją bei tinkamai į juos reaguoti.
 
3. Nevienodi informacijos priėmimo būdai
Vieni vaikai geriausiai įsimena ir supranta informaciją skaitydami, kiti klausydami, stebėdami, gilindamiesi individualiai ar sprendimus ir atsakymus randa dirbant kartu su grupe. Jei mokytojas išdėsto pamoką, o vaikai nesupranta – nereikėtų skubėti kaltinti vaikų, o paieškoti įvairesnių informacijos pateikimo būdų. Skirtingi užduočių pateikimo būdai – galimybė padėti vaikams atrasti savo kelią, kuriuo geriausiai įsisavinama informacija.
 
Mokytojams derėtų labiau išnaudoti mokymąsi grupėse, suburiant bendraminčius, panašaus pasiekimų lygio ar kaip tik labai skirtingus gebėjimus turinčius vaikus. Dirbdami grupėje, vaikai gali mokytis vieni iš kitų; išnaudoti grupės stiprybes, ugdytis socialines kompetencijas.
 
4. Skirtingi mokymosi poreikiai – domėjimosi sritys, motyvacija, siekiai
 
Kiekvienas vaikas, svajodamas apie savo ateitį, mato skirtingus dalykus – vieni trokšta tapti mokslininkais ir atradėjais, kiti – verslininkais, mokytojais, menininkais ar sportininkais. Individualiems vaiko poreikiams pritaikytas mokymo(si) turinys – galimybė bent iš dalies kontroliuoti savo mokymąsi – skatintų vaikų domėjimąsi bei motyvaciją tobulėti. Beje, tokiu atveju ir įvertinimas turėtų būti individualus, suteikiantis galimybę vaikui savo pasiekimus lyginti ne su kitų, o su savo paties augimu. Kiekvienas kylame, vystomės ir priimame informaciją savaip, todėl ir vertinimas turėtų padėti mokiniui sėkmingai mokytis ir išmokti.
 
Mokytojai galėtų padėti mokiniui ne tik mokytis, bet ir geriau pažinti save – suprasti savo stipriąsias puses – gabumus, gebėjimus, interesus, polinkius – ir atitinkamai juos tobulinti. Savo stipriųjų pusių pažinimas – būtina sąlyga asmeninėms ir socialinės kompetencijoms ugdyti(-s).
 
5. Suderinami mokytojo ir mokinio lūkesčiai
 
Mokytojas, planuodamas pamoką, nusistato savo tikslus – ko jisai nori išmokyti. Tačiau ar atitinka tai mokinio suvokimą ir jo lūkesčius – taip ir lieka neaišku. Galbūt mokytojas mokomąją medžiagą ir pateikia teisingai, tačiau jeigu tai neatitinka mokinio suvokimo ar informacijos priėmimo stiliaus – lūkesčiai gali ir nepasiteisinti.
 
6. Mokytojui suteikiamos galimybės pateikti pamoką / ugdymo turinį įvairiai ir kūrybiškai.
 
Juk galima paskaityti, parodyti skaidrėmis, išanalizuoti, leisti suvaidinti, paskatinti pačius mokinius atrasti atsakymus.
 
Jeigu gyvenimas mokykloje sukasi apie vaikus – jų pomėgius, jų gebėjimus, jų gyvenimą už klasės sienų – mokykloje jiems įdomu. Ugdymasis realiame kontekste aktyvina jų mąstymą ir taip pat didina motyvaciją siekti, tobulėti, patiems tapti atsakingais už savo gyvenimą.
 
Parengta pagal www.lvjc.lt informaciją