Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Unė Kaunaitė: Tikslieji mokslai turi rūpėti ne tik mokytojams, bet ir tėvams bei politikams
event 2015-01-20 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

15min.lt: Unė Kaunaitė: Tikslieji mokslai turi rūpėti ne tik mokytojams, bet ir tėvams bei politikams
Ką žinote apie STEAM? Galėtų būti „Klausimėlio“ klausimas, į kurį neatsakytų didelė dalis net ir labai išsilavinusių žmonių. STEAM – tai trumpinys, reiškiantis tiksliuosius, gamtos, technologijų, inžinerijos ir dizaino mokslus (angl. science, technology, engineering, arts, maths).
 
Užbėgsiu už akių – šis trumpinys neturi asocijuotis su nuobodžiomis formulėmis ir sausu apibrėžimų kalimu. STEAM – tai skirtingų mokslų žinių pritaikymas, jų integracija ir praktinis panaudojimas. Mokymasis per žaismę, realių dalykų išbandymą, o ne tik teorinį paskaitymą vadovėlyje.
 
Ar teko girdėti apie Solveigos Pakštaitės išradimą? Jį išsamiai aprašė „The Guardian“ laikraštyje, Solveiga laimėjo Jameso Dysono apdovanojimą, bet mūsų spaudoje buvo paminėta miniatiūrine žinute. Jaunoji dizainerė sukūrė naujovišką etiketę želė pagrindu, kuri ateityje gali pakeisti „galioja iki“ datas ant maisto produktų.
 
Jau begalę testavimų praėjęs išradimas minkštėja tokiu pačiu greičiu kaip pūva maistas, todėl užtenka pirštu perbraukti per maisto produkto įpakavimą ir tiksliai žinote, ar produktas šviežias. Štai jums ir tobulas STEAM pavyzdys – inovatyvus ir kūrybiškas gamtos mokslų pritaikymas.
 
STEAM iniciatyvos esmė – skatinti domėjimąsi tiksliaisiais, gamtos ir inžineriniais dalykais, gerinti šių dalykų rezultatus mokyklose ir taip sulaukti didesnio stojančiųjų į šias specialybes skaičiaus.
 
Supermamoms ir supertėčiams nereikia piktintis – niekas nenori versti vaikų rinktis jiems nepatinkančių specialybių. Tik parodyti, kad tikslieji mokslai taip pat yra įdomus ir kūrybiškas procesas, apimantis programėlių išmaniesiems telefonams ir kompiuterinių žaidimų kūrimą, robotų konstravimą ir štai tokių želatinų pritaikymą.
 
Pažvelkite į išmaniuosius telefonus – jų parametrai skiriasi minimaliai, didžiajai daliai vartotojų specifiniai techniniai skirtumai netgi nėra svarbūs. Pirkimus ima lemti dizainas – 6 ar 5 colių įstrižainė, valdymo pulteliu virtusi kraštinė ir programėlių skaičius.
 
Tobulas pavyzdys – garsiai nuskambėję „Pixelmator“ įkūrėjai Aidas ir Saulius Dailidės, gavę „Apple“ dizaino apdovanojimą. Vaizdo redagavimo programų dabar yra daugiau nei įmanoma suskaičiuoti, tad vienas iš vartotoją pritraukiančių veiksnių yra būtent dizainas. Ne veltui ir „Apple“ yra įsteigę dizaino apdovanojimą.
 
Nauja Švietimo ir mokslo ministerijoje formuojama STEAM strategija, kurios pirmoji dalis bus patvirtinta jau sausį, palies visas Lietuvos mokyklas. Idealiu atveju į teorinį „Klausimėlio“ klausimą apie STEAM turėtų atsakyti visi. Ne tik atsakyti – norisi, kad prie šio klausimo sprendimo prisidėtų kuo daugiau žmonių.
 
Į pasiūlymus formavusią grupę jau dabar buvo įtraukti ne tik ministerijų darbuotojai, bet ir verslo ir viešųjų įstaigų atstovai, direktoriai ir profesoriai, atskirą diskusiją su ministru šiuo klausimu surengė jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai.
 
Pilietinė visuomenė Lietuvoje patiria rimtų sunkumų. Diskusijos trūkumą skatina ir viešojo sektoriaus nenoras dalintis informacija prieš jai nugulant antspauduotuose lapuose.
 
Akivaizdu, kad švietimas nėra vien Švietimo ir mokslo ministerijos klausimas. Prasti, su ugdymu susiję sprendimai daro įtaką visoms šalies sritims. Todėl ir STEAM nėra vien švietimo klausimas – aukštųjų technologijų specialistai yra svarbūs visos šalies ekonomikai. Viliuosi, tai tebus pirmasis straipsnis iš daugybės, ir šis terminas netruks įeiti į visų švietimu susidomėjusiųjų žodyną.
 
Kol kas STEAM statistika baugina – 46 proc. Lietuvos studentų renkasi socialinių mokslų specialybes, nors būtent tarp šias specialybes baigusių studentų didžiausias bedarbių skaičius. Tuo tarpu didžiosios technologijų įmonės Lietuvoje akcentuoja aukštųjų technologijų specialistų poreikį, jų atlyginimai gerokai didesni.
 
Sprendimų šimtai. Skirtingos šalys visame pasaulyje skirtingai reaguoja į STEAM specialistų trūkumą, nuo naujų programų iki verslo ir ugdymo įstaigų tinklų ar mokslo populiarinimo laidų. Vienas iš jų – ir pats svarbiausias – nauji mokytojų parengimo ir kvalifikacijos kėlimo metodai.
 
Tyrimai rodo (nors jūs sušuksite – akivaizdu!), kad pats svarbiausias veiksnys, lemiantis mokinių pasirinkimus, yra Mokytojas. Be gerų mokytojų neveiks jokios iniciatyvos, net ir geriausios programos.
 
Suomiai, kurių švietimo sistema giriama visame pasaulyje, aštuntajame dešimtmetyje reformavo mokytojų ruošimo sistemą ir dabar jau skina vaisius. Viso pasaulio edukologai analizuoja suomių sėkmės formulę ir mėgina ją atkartoti savo šalyse.
 
Jokiu būdu nemanau, kad Lietuvoje nėra gerų mokytojų – yra, ir labai gerų. Dalį mane mokiusių iki šiandien mintyse miniu didžiąja raide. Bet Lietuvos mokytojų amžiaus vidurkis – 48 metai ir kasmet didėja. Nieko stebėtino, kad mokytojai nenori prisitaikyti prie naujų ugdymo metodikų, nenori ar negeba taikyti aktyvaus mokymosi metodų, kai mokiniai patys išsikelia jiems rūpimus klausimus ir mokosi į juos atsakyti, o mokytojas atlieka tik vedlio funkciją. Taip dirba mokslininkai, doktorantūros studentai, nes sunkiausia ir yra ne atsakyti į klausimą, o visų pirma jį iškelti.
 
Kita problema – naujų mokytojų paruošimas. Mokytojo profesija toli gražu nėra prestižinė Lietuvoje (kaip, sakykime, toje pačioje Suomijoje), o Lietuvos Edukologijos universitetas surenka vienus prasčiausiai egzaminus išlaikiusių studentų.
 
Pavyzdžiui, minimalus konkursinis balas stojant į matematikos ir informatikos mokymo studijas praėjusiais metais buvo 3,26. 1 arba 2 balus stojantysis gauna už motyvacijos įvertinimą, tad egzaminų balas tėra 1,26 arba 2,26. Kitaip tariant, studentas, vos per plauką išlaikęs šiųmetinį matematikos egzaminą ir surinkęs 11 taškų iš 100, o kitus egzaminus išlaikęs, sakykime, 30 iš 100, vis dar galėtų ateityje mokyti jūsų vaikus matematikos.
 
Akivaizdu, kad reikia spręsti mokytojų paruošimo problemą. Galima, kaip įprasta, siūlyti kelti mokytojams algas, tačiau vien atlyginimų kėlimas nesprendžia kokybiško mokymo problemos greitu metu. Suomijoje mokytojų atlyginimai žemesni nei daugelio Europos šalių, tačiau aukštą mokytojų statusą lemia jų kompetencija ir galimybė patiems modeliuoti mokymo programą.
 
Viena iš alternatyvų – STEAM mokytojų paruošimo programos, į kurias būtų priimami tik STEAM specialistai, bent metus jau dirbę šių dalykų srityse ir baigę STEAM dalykų bakalaurus ar magistrus.
 
Dėl savo darbo patirties jie nebijotų tiriamojo darbo, kurio taip trūksta šiandieninėje mokykloje, bei, būdami savo srities specialistai, sugebėtų per praktiką sudominti mokinius.
 
Ar įsivaizduojate, kokių dalykų gali išmokyti mokslininkas, pats jau ne vienerius metus laboratorijose tyrinėjantis lazerius? Kokios būtų jo fizikos pamokos? Arba su 3D spausdintuvais dirbantis mokslininkas, kuris technologijų pamokų metų galėtų išmokyti vaikus 3D modeliavimo? Toks mokytojas leistų suprasti, kad šiuolaikinėms technologijoms nėra neįmanomų dalykų, reikia tik drąsos.
 
Programos ruošimą būtų galima pavesti pedagoginio laipsnio studijas suteikiančioms įstaigoms, kurios jau dabar turi įdirbį STEAM švietime, kaip VU, VGTU, KTU ir kitos, o programos administravimą – viešajai įstaigai, kuri užtikrintų sklaidą. Programos turinį ir kokybę galima užtikrinti pasikviečiant dėstytojus iš gerosios praktikos šalių.
 
Edukologijos universitetas tikrai neapsidžiaugs konkuruojančia programa, tačiau naujų sprendimų mokytojų ruošimo srityje Lietuvai dabar labiausiai ir reikia. Kitaip, kaip ir pranašaujama, jau po trejų metų turėsime daugiau nei 6 tūkst. pensinio amžiaus mokytojų ir vis mažiau jaunų bei entuziastingų mokytojų mokyklose, kurie norėtų mokytis kartu su mokiniais.
 
Šiuo metu vienintelė alternatyvi programa – „Renkuosi mokyti“. Tačiau tai tėra visuomenės susirūpinimo atspindys, kylantis iš apačios. Kaip rodo Suomijos pavyzdys, valstybės vaidmuo mokytojų parengimo klausimu yra nepakeičiamas.
 
Tokiems politiniams sprendimams be galo svarbus visuomenės palaikymas. Geriausios STEAM programos veikia ne tada, kai yra primetamos iš viršaus, bet kai tos pačios problemos ima vienodai rūpėti visiems – tiek politikams, tiek mokymo įstaigoms, verslo atstovams, tėvams ir žiniasklaidai. O tam visų pirma reikia tiesiog imti apie tai diskutuoti.
 
Unė Kaunaitė yra JPP „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė