Tinklalapio logotipas
Grįžti

Projekto „Lyderių laikas 2“ interviu. Lyderystė yra procesas
event 2015-01-29 domain Švietimo aprūpinimo centras label_outline Aktualijos

Projekto „Lyderių laikas 2“ interviu. Lyderystė yra procesas

Telšių savivaldybei vienas iš motyvų dalyvauti „Lyderių laikas 2“ projekte buvo tai, kad rajonas stokoja stiprių švietimo lyderių. Kalbiname Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoją Daivą Tūmienę, kuri per projekto vykdymo metus stengėsi išlaikyti ir išsaugoti visas lyderystės gijeles. Ir yra tema, kuria Telšiuose norisi kalbėti daugiausiai. Tai – lyderystė mokykloje.

Rajone „Lyderių laikas 2“ projekte kartu su savivaldybės kūrybine komanda buvo pasiūlyta dalyvauti ir gimnazijoms, taip pat pretenduojančioms tapti gimnazijomis mokykloms. Esate sakiusi, kad mokyklos dalyvauti sutiko, bet jas reikėjo nuolat motyvuoti. Kaip manote, kodėl taip atsitiko, ir kokiais būdais bandėte jas motyvuoti?

Mūsų pavyzdys dar kartą parodo, kad iš „apačios“ kylanti iniciatyva, poreikis imtis naujos veiklos padeda prisiimti atsakomybę, o pati veikla darosi savanoriška, prasminga, maloni. Mūsų savivaldybėje šiuo atveju buvo kiek kitaip. Mokykloms buvo tiesiog pasiūlyta dalyvauti ir, žinoma, jos neatsisakė, tačiau ne visos mokyklos buvo pasirengusios išeiti iš vadinamosios „komforto zonos“ ir imtis kitokios veiklos, kuriai reikėjo bendradarbiauti visais lygmenimis, būti aktyviems, pavaldumu grįstus santykius keisti abipusiu pasitikėjimu, na ir, aišku, skirti visa tam daugiau laiko. Savivaldybės kūrybinė komanda nuolat rinkosi į susitikimus, kūrė modelį, o mokyklose pradžioje aktyvesnė veikla nevyko. Supratome, kad svarbu į lyderystę įtraukti kuo daugiau asmenų ir kurti situacijas, leidžiančias pedagogams kartu dirbti ir mokytis, tinkamai pasidalinti lyderystės atsakomybę. Teigiamų rezultatų davė atviri pokalbiai su kai kurių mokyklų kūrybinėmis grupėmis. Šiuose susitikimuose dalyvaudavo ne tik administracija, mokytojai, bet ir mokiniai. Pokalbių metu pačios kūrybinės grupės atrasdavo atsakymus į klausimus, kodėl naudinga mokyklos bendruomenei įsitraukti į projekto veiklas, kurti savos mokyklos lyderystės modelį. Manau, kad svarbus buvo ir savivaldybės administracijos darbuotojų nuoseklus dalyvavimas veikloje: kartu, o ne šalia. Svarbia skatinamąja jėga laikyčiau ir mokyklos vadovų nusiteikimą pokyčiams, pripažinimą, kad lyderis – ne tik mokyklos vadovas. Vadovo dėmesys, įgaliojimų suteikimas projekte dalyvaujantiems mokytojams – gera paskata ne tik veikti, bet ir kitiems į veiklas įsitraukti. Žinoma, motyvuojančiai nuteikdavo nuolatiniai profesionalūs susitikimai su konsultantėmis: Vida Kamenskiene, Virginija Vaitiekiene, Kotryna Gotberg.

13 02 14 LL2 Mes Telsiuose 067t 

Bet vis dėlto! Šiuo metu penkiose rajono mokyklose pradėjo veikti lyderių grupės, kurios ne tik skatina, įtraukia savo bendruomenės narius į veiklą, bet ir aktyviai bendradarbiauja su kitomis mokyklomis. Papasakokite plačiau, kokios tai mokyklos? Kokia jų veikla?

Lyderių grupės veikia penkiose rajono mokyklose: Telšių „Džiugo“, Telšių Žemaitės, Vincento Borisevičiaus gimnazijose, Telšių r. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje ir Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinėje mokykloje.

Kiekviena mokykla kūrė savą lyderystės modelį. Svarbią vietą užėmė mokyklų bendradarbiavimas poromis. Tad projektinės veiklos vyko ne tik mokyklų viduje, bet ir tarp mokyklų.

„Džiugo“ gimnazijoje susibūrė ypač aktyvių mokytojų komanda, kuri kartu su gimnazijos administracija ėmėsi kryptingos lyderystės ugdymo veiklos. Gimnazija daug dėmesio skyrė mokymuisi: vyko klasių vadovų, gimnazijos mokinių savivaldos narių, mokytojų mokymai. Mokykloje pradėta vykdyti programa „Pagalbininkas“, pirmųjų gimnazijos klasių mokiniams organizuojama Lyderystės diena. Projekte „Lyderių laikas 2“ įgytos žinios taikomos koordinuojant mokinių savivaldą. Atsirado glaudūs „gimnazijos prezidentūros“ ryšiai su kitomis rajono mokinių savivaldomis. Ji dalinosi praktine patirtimi, jos nariai prisiėmė atsakomybę už tam tikrų iniciatyvų įgyvendinimą: organizavo mokyklų mainus, Mokomojo Europos parlamento tarpinę sesiją, inicijavo R. Reagano diskusijų klubo, kuriame vyksta susitikimai su politikais, visuomenininkais, atidarymą Telšiuose. Be to, aktyviai dalyvavo rengiant tikslinius gimnazijos renginius, viešino veiklą per socialinius tinklus.

Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinėje mokykloje visas dėmesys taip pat sutelktas į mokinių lyderystę: organizuoti mokinių savivaldos mokymai, mokinių lyderystės forumas, popietės, klasės valandėlės lyderystės tema. Projekto metu užsimezgė glaudus ryšys su Telšių Žemaitės gimnazija, ypač tarp mokinių savivaldų. Pakaitomis tai vienoje, tai kitoje mokykloje organizuoti bendradarbiavimo renginiai mokinių savivaldos raiškos, sporto tema. Žemaitės gimnazijoje taip pat organizuota nemaža veiklų, skatinančių bendruomenę įsitraukti į lyderystės ugdymą(si): visose klasėse vyko klasės valandėlės tema „Ar aš esu lyderis savo kasdieninėje veikloje?“, lyderystės temos integruotos į dėstomus dalykus, į gimnazijoje organizuojamus renginius yra kviečiami mokiniai iš projekte dalyvaujančių mokyklų. Atsakomybę organizuoti susitikimus su Tryškių Lazdynų Pelėdos mokykla prisiėmė gimnazijos klasių seniūnai. Mokytojų susitarta skatinti pamokose mokinių aktyvumą, aktyvumą sieti su lyderyste. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje suburtos mokymosi grupės, kurioms vadovauja gimnazijos lyderių grupės nariai. Lyderių grupė, atsižvelgdama į gimnazijos mokymosi poreikius, sudarė mokymosi planą ir organizuoja saviugdos pratybas. Tėvų grupė surengė susitikimus su mokytojais, mokiniais ir tėvais, dalinosi patirtimi. Šios gimnazijos seniūnų tarybos nariai mokomi, kaip veikti klasėje, ir patys moko mokinius. Dalis mokinių susibūrė į savanorių grupę, kuri vykdė akcijas, projektus. Gimnazijoje atliktas tyrimas ,,Mokinys ir mokytojas kaip mokymo ir mokymosi lyderis“, organizuoti šeši priežiūros grupių susitikimai. Įgyvendintas viešojo kalbėjimo kompetencijų ugdymosi projektas, kuriame dalyvavo apie 90 proc. 7–8 klasių ir 1–2 gimnazijos klasių mokinių. Mokiniai gimnazijoje įkūrė debatų klubą ir dalyvauja debatuose su Vincento Borisevičiaus gimnazijos mokiniais. Abiejų mokyklų mokinių savivaldos nariai organizuoja bendrus renginius. Kartu organizuotos dvi mokinių konferencijos „Esame didžiulė šeima, kurios nariai vieni kitus palaiko“. Organizatorių funkcija skirta mokiniams: nuo planavimo iki refleksijos.

Vincento Borisevičiaus gimnazijoje organizuoti mokymai gimnazijos komandai, kurių metu aptartos gimnazijos ir tėvų sėkmingo bendradarbiavimo sąlygos ir suplanuotos tėvų dalyvavimą mokyklos gyvenime skatinančios veiklos. Mokytojų lyderystei atsiskleisti surengta respublikinė konferencija, skirta K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Mokinių iniciatyvos, savarankiškumas, atsakomybė, gebėjimas apginti nuomonę ir mokėjimas išklausyti pasireiškė organizuojant mokinių debatus.

13 02 14 LL2 Mes Telsiuose 088t 

Apie tai kalbėta ir pavasarį „Džiugo“ gimnazijoje surengtame forume „Lyderystės iniciatyvos ir jų palaikymas Telšių rajono savivaldybėje“. Forumo dalyviai tądien diskutavo ir apie tai, kaip vystyti tėvų lyderystę. O iš tiesų, kaip? Buvo teigta, kad į lyderių bendrijos veiklą svarbu įtraukti ir tėvus, pasiūlyta steigti tėvų lyderių grupes klasėse, mokyklose, savivaldybėje. Kokia padėtis šiuo metu? Kas pavyko?

Daugelio mokyklų veiklos planuose vienas iš išsikeltų tikslų – skatinti bendradarbiavimą su tėvais. Patirtis rodo, kad aukštesniųjų klasių mokinių tėvus vis sunkiau prisikviesti į mokyklą, o organizuojami bendri tėvų susirinkimai ne visiškai patenkina tėvų lūkesčius. Didelę reikšmę dalyvavimui įvairiose veiklose turi tarpusavio santykiai, tad būtina tuos santykius kurti ne tik tarp mokytojų ir tėvų, bet ir tarp pačių tėvų. Tad tėvų įtraukimas į lyderių bendrijos veiklą, įvairių tėvų lyderių grupių būrimas kaip tik ir padėtų kurti pasitikėjimu grįstus santykius, vystyti tėvų lyderystę. Į rajono švietimo lyderių bendrijos veiklą įsitraukė penkių mokyklų tėvai. Žemaitės gimnazijoje veikia tėvų klubas „Drauge“. Kitose keturiose mokyklose oficialių tėvų lyderių grupių dar nėra, tačiau yra tėvų, dalyvaujančių mokyklų lyderių grupėse. Manome, kad poreikis burtis turi kilti iš tėvų, kitaip klubai nebus tvarūs. Šiame etape mokyklos supažindina tėvus su lyderystės idėjomis, sudaro sąlygas tėvams burtis. Tikimasi, kad pamažu šis poreikis kils ir patiems tėvams. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijoje tėvai dalyvavo tėvų forume ,,Vaikų auklėjimas, motyvavimas. Tėvų, mokyklos, vaikų pozityvaus bendravimo įtaka mokymosi rezultatams, motyvavimui“, vedė mokiniams neformaliojo švietimo pamokėles.

Ne sykį esate pasidžiaugusi mokymosi galimybėmis, kurias suteikė projektas. Savivaldybė praturtėjo keturiais lyderystės magistrais, penkiolika švietimo darbuotojų mokėsi pagal neformaliąją programą. Kaip jiems sekasi dabar? Ar jaučiama, kaip buvo tikėtasi, kad žinios per šiuos žmones ateis į savivaldybę? Kokias jie turi galimybes dalintis patirtimi?

Dar pavasarį surengtame forume kalbėjome apie tai, kas pasiekta. Tai ne tik didesnės bendravimo, bendradarbiavimo, savęs pažinimo ir lyderystės kompetencijos, bet ir dalinimasis patirtimi, tobulinant mokymosi kokybę, – ir mokyklos viduje, ir tarp institucijų. Forumą organizuoti padėjo besimokantieji neformaliuoju būdu. Formaliųjų studijų studentų magistriniai darbai buvo pristatyti rudeniniame išplėstiniame vadovų pasitarime. ,,Džiugo“ gimnazijos mokytojai, dalyvavę studijose, žinias pritaikė organizuodami klasių vadovų, mokytojų, mokinių mokymus. Tose mokyklose, kurių mokytojai dalyvavo formaliosiose ar neformaliosiose švietimo lyderystės studijose, aktyvesnė ir kryptingesnė lyderių grupių veikla. Daug galimybių dalintis patirtimi teikia Telšių švietimo centras ir veikiantys rajono metodiniai būreliai.

Esate sakiusi, kad daug naudos savivaldybė patyrė dalyvaudama stažuotėse Lietuvos savivaldybėse ir užsienyje. (Dalyvavo 50 asmenų.) Ar galima sužinoti, kur vyko stažuotės? Kaip apibrėžti realią jų naudą savivaldybės švietimo įstaigoms?

Rajono mokyklų mokytojai turėjo galimybę stažuotis Utenos rajono savivaldybės, Panevėžio miesto, Kaišiadorių rajono savivaldybės švietimo įstaigose ir Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje.

Dalyvavimas stažuotėse leido dalyviams praplėsti akiratį, susipažinti su iniciatyviais mokytojais, patobulinti tarpkultūrinę, kalbinę, organizacijos tobulinimo ir valdymo, bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijas. Mokytojai, dalyvavę stažuotėse, pasidalino vertinga patirtimi su mokyklos bendruomene. ,,Džiugo“ gimnazija užmezgė ryšius su Kretingos r. Vydmantų gimnazija. Vincento Borisevičiaus gimnazija įgytą patirtį pritaikė rengdama gimnazijos ugdymo planą, pradėjo taikyti mokinio pažangos matavimą, rengia mokinių projektinių darbų aprašą. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija taiko mokinio mokymosi individualaus planavimo formas ir metodus, skaitymo motyvavimo metodus. Žemaitės gimnazija inicijavo glaudesnį mokytojų bendradarbiavimą, kai pamokas kartu veda du mokytojai, jas aptaria tarpusavyje ir su pamoką stebėjusiais kolegomis. Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinė mokykla, apibendrinusi idėjas iš visų stažuočių, susikūrė mokytojų įsivertinimo formą. Stažuotėse dalyvavę mokytojai gautas žinias ir stažuotės metu praktiškai išbandytus metodus taiko pamokose, renginiuose ir kitose mokyklos veiklose.

13 02 14 LL2 Mes Telsiuose 087t 

Ir... konsultantų rengimas. Kaip čia sekėsi Jūsų savivaldybei?

Švietimo lyderystės konsultantų rengimo programą baigė ir tapo sertifikuotu ugdymo proceso vadybos ir strateginio valdymo konsultantu ,,Džiugo“ gimnazijos mokytojas Tomas Ubartas. Telšių švietimo centro direktorė Rita Vargalytė, visada pasirengusi paremti idėjas, visur matanti galimybes, kartu su Tomu sumanė organizuoti kūrybines dirbtuves, skirtas rajono metodinių būrelių veiklos planavimui gerinti. Rugsėjo–spalio mėnesiais keturis trečiadienius iš eilės Švietimo centre vyko kūrybinės dirbtuvės-konsultacijos „Sėkmingas planavimas“. Manau, kad rezultatas tikrai pateisino lūkesčius. Džiugu buvo klausytis kolegų, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyr. specialistų, koordinuojančių metodinių būrelių veiklą, atsiliepimų, kad šiemet tikslingai suplanuota rajono metodinių būrelių veikla. Ilgai netrukus Tomas buvo pakviestas Telšių ,,Vilties“ mokykloje pakalbėti lyderystės tema. Mokykloje sutarta, kad vieno susitikimo maža, tad temą toliau gvildens mokyklos metodinių grupių susirinkimuose. Jau suplanuotas susitikimas ir su ikimokyklinių įstaigų pedagogais, kuriuos domina įsitraukimas ir dalyvavimas vadybinėje veikloje. Žinia apie įdomius ir naudingus susitikimus su konsultantu greitai sklinda, tad, manau, veiklos tik daugės.   

Padedant profesionaliems konsultantams rajono savivaldybės kūrybinė grupė projekto metu suformulavo savivaldybei aktualią temą: „Visų lygmenų švietimo lyderystės sistemos sukūrimas Telšių rajono savivaldybėje“. Kas pasikeitė?

Atsakydama į ankstesnius klausimus pateikiau faktų: kas, kiek, kokių veiklų nuveikė projekto metu kurdami lyderystės modelį. Tai tik dalelė statistikos. Kokybiniams pokyčiams reikia daugiau laiko ir pastangų. Ir vis dėlto dveji projekto metai, kai sistemingai kartu mokėmės, kūrėme, organizavome renginius, dalinomės įgyta patirtimi, keitė ne tik kūrybinės komandos, bet ir daugelio rajono mokyklų požiūrį į lyderystę: nuo vadovo iniciatyvos ir atsakomybės prie kiekvieno galimo įsitraukimo ir įsipareigojimo, nuo stebėtojo prie aktyvaus dalyvio, nuo konkurencijos prie bendradarbiavimo, nuo pavienių mokyklų prie mokyklų partnerystės (tarp kaimo ir miesto). Magistrantai ir konsultantas imasi iniciatyvų ir skleidžia lyderystės idėjas tarp mokytojų, mokinių. O svarbiausia, Telšių rajono strateginiame plėtros plane 2004–2020 m. buvusi idėja ,,Parengti ir įdiegti lyderių ugdymo sistemą“ šiandien – oficialiai įteisinta Telšių rajono savivaldybės švietimo lyderių bendrija, burianti 24 narius. Įvykusius pokyčius pirmajame bendrijos posėdyje apibendrino patys nariai: ,,Projekto pradžioje buvome abejingi, o dabar patikėjome tuo, ką darome“.

Lyderystė yra procesas ir šio projekto etapo kontekste matome ne tik šiandien jau suskaičiuojamus kiekybinius rodiklius, bet ir šiuo metu dar tebesiformuojančius kokybinius, kuriems įvertinti reikia ilgesnio laiko, tolesnio etapo.

Dėkojame už mums skirtą laiką.

„Lyderių laikas 2“

www.lyderiulaikas.smm.lt