Tinklalapio logotipas
Grįžti

Bendradarbiaujanti klasė – kelias į nuodugnesnį mokymąsi
event 2017-06-21 domain Lyderių laikas label_outline Aktualijos

Bendradarbiaujanti klasė – kelias į nuodugnesnį mokymąsi

Džordžo Lukaso švietimo fondo internetiniame leidinyje „edutopia“ paskelbtame straipsnyje Rebecca Alber, Kalifornijos universiteto (Los Andželas, JAV) Švietimo magistrantūros mokyklos dėstytoja, raštingumo specialistė, šio internetinio leidinio konsultuojančioji redaktorė, siūlo pamokose taikyti mokymo metodus, padedančius ugdyti klasėje gilaus ir prasmingo bendradarbiavimo kultūrą.

Kaip klasėje mokiniai bendradarbiauja? Įprasta matyti, kad atlikdami darbo grupėje užduotį, prie vieno stalo susiburia keli mokiniai ir aptaria gautą užduotį, diskutuoja, priima bendrus sprendimus ir parengia bendrą atsakymą, nuodugnaus mokymosi rezultatą. Tačiau gilus ir prasmingas bendradarbiavimas nevyksta tiesiog susodinus mokinius drauge ir pateikus verčiantį pamąstyti tekstą ar įdomią užduotį.

R. Alber pataria to siekti nuosekliai taikant šiuos metodus:

Sudarykite grupėje susitarimus

Iš pat pradžių susitarkite dėl bendrų taisyklių, – taip kiekvienas mokinys turės galimybę išsakyti savo nuomonę ir prisiimti atsakomybę. Galima vadovautis Thinking Collaborative suaugusiųjų grupėms parengta priemone „Seven Norms of Collaboration“ ir joje rasti naudingos medžiagos tam tikro amžiaus mokinių grupės susitarimams. Pavyzdžiui, galima pradėti nuo susitarimų „vienu metu kalba tik vienas asmuo“, „gerbiame vieni kitų ir visas idėjas“ ar „nė vieno nemenkiname“. Susitarimus galima surašyti ant didelio lapo, kurį, iškilus būtinybei susitarimus priminti ar atkreipti į juos klasės dėmesį, galima prisegti matomoje vietoje.

Atsakomybė yra labai svarbus grupinio darbo susitarimų veiksnys. Mokytojas turi rasti kūrybiškus ir veiksmingus būdus, kaip stebėti ir kontroliuoti klasėje vienu metu dirbančias kelias mokinių grupes. Labai tinkamas tam būdas yra vaidmenų priskyrimas. Pavyzdžiui, mokytojas gali paprašyti, kad kiekvienos po keturis suskirstytos grupės, gavusios užduotį išnagrinėti naujienų straipsnį, mokiniai išrinktų „tyrėją“, „informacijos registratorių“, „diskusijos vadovą“ ir „reporterį“. Norint, kad grupei pavyktų sėkmingai atlikti užduotį, kiekvienas mokinys turi įvykdyti savo vaidmeniui skirtus uždavinius.

Mokykite mokinius klausytis

Mokytojas gali paaiškinti, kad geri klausytojai yra vertinami ir kad žmonės, kurie klausosi iš tikrųjų, žiūri į akis, empatiškai reaguoja, nepertraukia kalbėtojų. Tokius žmones kolegos paprastai mėgsta ir gerbia.

Save the Last Word for Me“ („mano žodis paskutinis“) – puiki taktika, kurią taikant mokiniai praktiškai mokosi klausytis. Šiuos mokymus galima pakartoti kelis kartus, po to skiriant mokiniams laiko apmąstyti potyrius ir įvertinti savo klausymosi gebėjimus. Stiprinant dėmesio sutelktumą klausymuisi, taip pat galima taikyti susilaikymo nuo kalbėjimo praktiką, – galima klasės taisyklių sąrašą papildyti susitarimu „trys, o po to jau aš“ (tai reiškia, kad reikia stengtis išklausyti tris bendraklasius ir tik tada kalbėti pačiam).

Mokykite užduoti gerus klausimus

Leiskite klasės mokiniams bet kuria tema, užduoti klausimus, kuriuos užrašote ant lentos. Išrinkite iš jų yra svarbiausius ir įdomiausius, ir su mokiniais aptarkite, kodėl jie tokie. Pasikalbėkite apie klausimų rūšis (atvirus, gilius ar net drąsius klausimus), į kuriuos dažniausiai sulaukiama geriausių atsakymų.

Paaiškinkite, kad geri klausimai yra objektyvūs, nešališki, į juos atsakantis žmogus nesijaučia tarsi tardomas. Supažindinkite mokinius su kviečiamosiomis klausimų struktūromis, pavyzdžiui, „Kai galvojate apie..., kokios mintys jums kyla?“ arba „Įvertinus tai, ką jau žinome apie..., kaip mes...?“ Galima išdalinti padalomąją medžiagą su pokalbių pradžios klausimais, kuriuos mokiniai gali užduoti diskusijų grupėje metu.

 

Mokiniai turi žinoti ir apie laukimo laiką. Mokytojas turėtų paaiškinti, o dar geriau – parodyti, kad, kuriam nors iš grupės uždavus klausimą, būtinos kelios sekundės tylos, – tai laikas visiems pagalvoti apie atsakymą.

Mokykite tartis

Garsiausiai ir dažniausiai grupėje kalbantis mokinys gali pasakyti daugiausia, bet tai nereiškia, kad jis būtinai įtikins visą grupę. Geras derybininkas moka klausytis, yra kantrus ir lankstus, akcentuoja bendras mintis ir visai grupei priimtinus klausimus, moka įtemptai mąstyti.

Mokytojas drauge su mokiniais gali pasiūlyti ir daugiau geram derybininkui tinkamų savybių. Galima atlikti užduotį „Pasiekime bendrą susitarimą“: mokytojas užfiksuoja laikmačiu laiką, o mokiniai per kelias minutes turi parengti grupinį sugalvotos gimimo dienos šventės, išvykos ar bendrų pietų planą. Taip mokiniai išbandys ir ugdys gebėjimą tartis, derėtis. Taip išmėginus jėgas, galima eiti į gylį ir atlikti „bendro sprendimo priėmimo remiantis pagrindiniu tekstu“ (consensus decision making using a central text).

Modeliuokite lūkesčius

Siekdamas parengti tikrai bendradarbiaujančią klasę, mokytojas dažnai turi modeliuoti klausymosi, parafazavimo, gerų klausimų uždavimo ir derybų, tarimosi procesą. Klasėje, kurioje dėmesio centre – mokinys, rečiau taikomas tiesioginis mokymas. Tokioje klasėje dažniausiai mokytojas padeda visai klasei ar mažesnėms grupėms mokytis. Gebėjimas veiksmingai padėti grupei – tai XXI a. gebėjimas, kuris lemia sėkmę ir studijuojant universitete, ir dirbant.

Grupinio mąstymo galia

Mokymasis ir aukštesnio lygmens mokymasis, pavyzdžiui, kelių šaltinių informacijos sintezė ar mokslinių duomenų analizė, gali tapti daug nuodugnesnis, jeigu mokomasi bendradarbiaujant. Levas Vygotskis teigė, kad socialinė sąveika – svarbiausias mokymosi aspektas. Šiais laikais jis tikriausiai pritartų posakiui „dvi galvos geriau už vieną“. Ir gal pridurtų: „Geriau, bet jeigu trys ar keturios?“.

Parengė „Lyderių laikas“

Šaltinis: Džordžo Lukaso švietimo fondo internetinio leidinyje „edutopia“ paskelbtas Rebecca Alber straipsnis „Deeper Learning: A Collaborative Classroom Is Key“ (2012 m. gruodžio 31 d., atnaujinta 2017 m. birželio 19 d.) (originali nuoroda).