Tinklalapio logotipas
Grįžti

Grigiškių meno mokyklos drama: muzikos klases gelbėja po kiauru stogu sustatę kibirus
event 2017-06-13 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Grigiškių meno mokyklos drama: muzikos klases gelbėja po kiauru stogu sustatę kibirus

„Skylės stoge įspūdingos“, – pusiau juokais, pusiau rimtai apie Grigiškių meno mokyklos būklę įspėjo laikinojo direktoriaus pareigas baigiantis eiti Gintaras Lingė, kai Alfa.lt apsilankė ne pačias geriausias dienas išgyvenančiame pastate. Prieš keletą mėnesių Grigiškių bendruomenė susigriebė, kad savivaldybės jau skirtas lėšas mokyklos remontui teks dalytis su sporto mokyklomis, jų užteks tik pakeisti skylėtą čerpių stogą, per kurį pratekantis vanduo dabar išsemiamas kibirais.

Muzikos klases gelbėja semdami vandenį kibirais
 
Kartą valytoja, lengviausias žmogus muzikuoti, piešti ir šokti kelias kartas vaikų ugdžiusioje mokykloje, iki pusės prasmego kelių kabinetų dydžio salės grindyse. Tada grindis pakeitė, mokytojams nebereikėdavo vasaromis jų tepti rusvais dažais. Tačiau stiklinius verandos, kurioje buvo patogu piešti, langus apkalė lentelėmis, čerpių stogui leido byrėti – dabar muzikos klasėse stovi nauji fortepijonai, bet pro lubas sunkiasi vanduo.
 
Jeigu po stipresnio lietaus buvęs meno mokyklos auklėtinis, dabar – jos įnirtingos kovos su laiku prižiūrėtojas Bronius, pastogėje po skylėmis neišdėliotų kibirų, neišlietų vandens iš jų, pastatą ištiktų potvynis.
 
Suplanuota ir patvirtinta Grigiškių meno mokyklos renovacija ištirpo ore – šią žiemą Vilniaus savivaldybės žadėtos lėšos pastato atnaujinimui netrukus buvo sumažintos. Mokyklą svarbia bendruomenės dalimi, išauginusia daug talentingų vaikų, laikantys grigiškiečiai vis dar nesulaukia sprendimo, ar bus grąžintas ankstesnis projektas.
 
Bendruomenė ilgus metus siekė mokyklos atnaujinimo, nusprendė sutaupyti pinigų vietoje naujo čerpių stogo pasirinkdami ne tokį įmantrų, šlaituotą, ir skirti lėšų antrojo aukšto įrengimui. Atsiradus daugiau klasių, antrai salei, būtų galima vaikams sudaryti laisvesnį grafiką – dabar muzikantai skaičiuoja kiekvieną minutę, nes netelpa mokytis.
 
Taptų įmanoma persikelti mokinius iš rusų mokyklos ir Grigiškių gimnazijos, kurių paskolintose patalpose glaudžiasi dailės, choreografijos besimokantys vaikai.
 
Iš pirmo žvilgsnio Grigiškių meno mokykla pušų apsuptyje atrodo jauki vieta meniškoms sieloms ugdyti. Priėjus arčiau, irimo ženklai darosi akivaizdūs, o išnėrus iš ilgų, tamsių koridorių į nedidelius kabinetus, į akis krinta kontrastas tarp blizgančių fortepijonų ir vandens pažeistų lubų.
 
Mokyklos stogas, pasak ją lankančių vaikų tėvų, yra avarinės būklės: supuvusios gegnės, atraminės sijos, grebėstai, nuo senumo sudilusios čerpės, atsivėrusios skylės. Stogo danga nesandari, praleidžia vandenį. Šiaurinėje pastato pusėje konstrukcija įlinkusi.
 
Buvo sutarta, kad apsimoka suprojektuoti paprastesnės konsktrukcijos stogą ir išplėsti patalpas, nes mokyklai reikia daugiau erdvės. Parengtos licencijuotų archeologų ir konstruktorių išvados, kartu su papildomais sąmatiniais skaičiavimais, pateiktos savivaldybės specialistams, kurie pritarė naujo stogo ir patalpų plėtimo variantui.
 
Viešame susirinkime tokiems pokyčiams pritarta, projektas laikytas racionaliu ir finansiškai apsimokančiu – tačiau paskui savivaldybės atstovai apsigalvojo. Biudžeto eilutė padalinta, liūto dalį atiduodant sporto mokyklai Savanoriuose. Renovacija, pasak grigiškiečių, nutraukta mero pareigas perėmus Remigijui Šimašiui.
 
Vienuolika metų valdininkų durų varstymo dėl rekonstrukcijos – vėjais
 
„Kaip ir neteisėtai tokie dalykai vykdomi. Kodėl reikia perprojektuoti jau apmokėtą originalų projektą ir sumažinti finansavimą jam įgyvendinti?
 
Viskas atrodo tvarkoje, pinigėliai skiriami, bet niekada negausi tikro dalyko, kuris buvo suplanuotas, suprojektuotas. Mes metus laiko su bendruomene kalbėjome, kėlėme tą klausimą, ir vieno vicemero nurodymu viskas nubraukiama. Investicija yra, bus ir stogas pakeistas, ir šildymas, bet kai savivaldybė projektui jau išleido 15 600 eurų, viskas pavirsta į nieką, – negalima šitaip elgtis su žmonėmis, dėl to ir skauda, norisi pagalbos.
 
Investicijų mes gavome, bet lūkesčius, plėtrą nubraukia, niekas nieko nebeduos“, – situaciją apibūdino Grigiškių bendruomenės pirmininkė Daiva Sinkuvienė.
 
Į mokyklą pernai gruodį, dieną prieš Kūčias, atvykę „UAB Vilniaus Vystymo kompanijos“ atstovai papasakojo apie planuojamą lėšų sumažinimą jau patvirtintai pastato renovacijai bei rekonstrukcijai. Savivaldybės vadovai, kaip suprato grigiškiečiai, nutarė nefinansuoti anksčiau parengto projekto visa apimtimi, pakeisti tik stogą ir šildymo mazgą.
 
„Mes dūstame, mums trūksta patalpų. Nuomojamės jas iš rusų mokyklos, Grigiškių gimnazijos, nuomojamės dailininkams ir šokėjams – norisi sujungti viską po vienu stogu, bet neišeina, nes mūsų patalpėlės nedidukės. Bendruomenei projektas buvo priimtinas.
 
Dabartinės valdžios argumentų, kodėl projektas keičiasi, nėra. Atvažiavo „Vilniaus vystymo kompanija“, nusišypsojo, ir sako: mes norime pakeisti jums stogą. Paskui bus europinis projektas, pinigai skirti pataisyti stogui ir šiek tiek padažyti klasėms, nors pas mus jos nėra labai apverktinos būklės, ir dar prie to reikia būtinai įsigyti įrangos mokyklai, nes priešingu atveju projektas neįvyks. Įrangos pas mus pakanka, metai iš metų skrupulingai kaupta, mokyklos pinigai nešvaistyti, kiekvienoje klasėje rasite po naują instrumentą, kasmet viskas palopoma. Prie projekto dirbtinai pritempiami reikalavimai, į tai, ko iš tikrųjų reikia, neatsižvelgiama, galiausia ta suma maksimaliai pasiekia daugiau nei šimtą tūkstančių eurų vietoje buvusių daugiau nei 411 tūkst.“, – pasakojo laikinasis direktorius, kuriam besikeičiantys planai pagerinti moksleivių ir mokytojų aplinką kelia nusivylimą.
 
Tuo metu, kai Alfa.lt lankėsi Grigiškių meno mokykloje, jam direktoriauti buvo likę tik kelios dienos. Tačiau besikeičiant vadovams, mokyklos bėdos lieka tos pačios.
 
„Apmaudu, niekas nesitaria, nieko nesako. Mūsų ankstesnė direktorė, kurią laikinai pavadavau beveik visus mokslo metus, daug metų stengėsi mokyklai „pramušti“ renovaciją. Vienuolika metų darbo, vaikščiojimo po instancijas, prašymo, kiekvieną kartą visi tarsi naujai atsibudę – o kam gi jums to reikia? Ir vėl viskas iš pradžių, valdžios keičiasi. Pagaliau jai pavyko, 2016 metais atsirado biudžeto eilutė, politinių partijų palaikymas, atrodo, viskas pajudės, o čia – ima ir lengva ranka perskirsto tuos pinigus“, – tuomet sakė G. Lingė.
 
Skirtas lėšas teks dalintis su sporto mokyklomis?
 
Grigiškės pastatytos tam tikru architektūriniu periodu, daugelis pastatų aplink mokyklą, vadinamųjų „suomiškų namukų“, yra išskirtiniai – labai modernus pastatas iškristų iš konteksto. Dabar jau buvusio direktoriaus G. Lingės nuomone, numatytas pastato atnaujinimas autentikos visiškai nesunaikintų, būtų funkcionalus.
 
Mokyklos bendruomenė nusprendė, kad keraminių čerpių stogo su medinėmis konstrukcijomis pakeitimas galėtų kainuoti 114 186 eurų, o jeigu konstrukcija bus keičiama į paprastesnę, užteks mažesnės sumos – 99 186 eurų. Šiuo metu mokyklai trūkstamų patalpų nuomai naudojamos nemažos ugdymo įstaigos pajamos, kurios galėtų būti skirtos mokinių reikmėms. Dar viena problema – neapšiltintos pastato sienos.
 
Iš savivaldybės biudžeto mokyklos rekonstrukcijai buvo numatyta skirti 72 576 eurų, panaudojant ir 411 260 eurų iš Europos Sąjungos fondų.
 
Grigiškiečiai, kurių kelios kartos lankė šią mokyklą, sakė nenustygę iš laimės, kai sužinojo, kad pastatas bus tvarkomas, tačiau po kelių mėnesių planai pasikeitė – iš savivaldybės atėjo žinia, kad viskas bus perprojektuojama, lėšas teks dalintis su sporto užsiėmimus siūlančiomis įstaigomis.
 
„Tai šviesių žmonių mokykla. Dabar atsirado ir sporto, gimnastikos mokykla – vaikams visko reikia, bet meno reikia taip pat. Aš baigiau Grigiškių meno mokyklą, mano sūnūs baigę, visi mano aplinkos žmonės ją lankė – ir staiga sportas tampa svarbiau.
 
Grigiškės yra miesto pakraštyje, daug veiklų pasirinkimo nėra – gali važiuoti į Vilnių, bet kaip septynerių metų vaiką su trimitu ar kitu brangiu instrumentu išleisi važiuoti viešuoju transportu?“ – svarstė D. Sinkuvienė, mananti, kad nubraukti mokyklai skirtą lėšų eilutę ir šias išdalinti kelioms institucijoms nėra sąžininga.
 
Grigiškių meno mokyklos direktoriumi vienerius mokslo metus buvusiam G. Lingei neramu, kad mokykla gali likti tik su remontuotu stogu, pro kurį nekapsės vanduo, o taip reikalingos renovacijos nebesulauks. „Uždėti beveik tokį pat stogą, koks yra, tik iš naujų medžiagų, kainuoja tiek pat, kiek atnaujinti sienas ir uždengti plokščią stogą.
 
Visą laiką esame tam tikrame strese – jei atsisakau tokio pat stogo, tai gal lėšų apskritai nebeskirs, o juk mokykloje jau dabar 250 mokinių, ji populiari Grigiškėse, blogai, jeigu uždarai vystymosi galimybes. Žvirblis rankoje šioje situacijoje nėra geras sprendimas“, – savo rūpesčiais pasidalijo grigiškietis, matantis, kad savivaldybės požiūris į ne vienerius metus renovacijos siekiančią mokyklą keičiasi.
 
Gyventojai siuntė savivaldybei oficialų nesutikimo raštą, bet pritarimo savo siūlymams nesulaukė.
 
Lyjant vanduo pro kiaurą stogą toliau laša ant patiestos plėvelės, yra išsemiamas ir išnešamas.
 
„Kartais pramuša net į klases“, – rodydamas vienos iš jų lubose ryškėjančias dėmes, sakė direktorius, pridūręs, kad instrumentus stengiamasi statyti ten, kur nevarva.
 
Klasėse vis dar stovi šildytuvai – mokytis groti nerenovuotose patalpose kitaip būtų per šalta.
 
Savivaldybė nepadarė „namų darbų“
 
Pastatui būtina rekonstrukcija ir modernizacija, patalpų apimčių didinimas. Tokios nuomonės laikosi ir prieš keletą dienų mokyklos direktorės pareigas iš G. Lingės perėmusi Kristina Ulevičiūtė. Kalbėdama apie pastato likimą, ji pastebėjo, kad dar Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ numato didinti neformalaus ugdymo paslaugų Lietuvos gyventojams prieinamumą.
 
„Aš pasisakau labai aiškiai, kad paslaugų kokybė turi būti užtikrinta, gerinama, ir tam reikalingi infrastruktūriniai sprendimai“, – sakė K. Ulevičiūtė.
 
Kol kas ji dar nespėjo susitikti su Grigiškių bendruomene, tačiau sakė žinanti situaciją, apgailestaujanti, kad nepavyko panaudoti investicinių struktūrinių fondų lėšų. „Tai vienas momentas, kitas momentas – neaišku, kodėl 2013 – 2020 metų fondų lėšos nepradėtos jokiame sektoriuje skirstyti, nes kiek žinau, Švietimo ir mokslo ministerija, kuri administruoja 37 programas, tik vienai ar dviem paskelbė finansavimo konkursą.
 
Mokyklai ministerija finansavimą buvo paskyrusi pernai, bet projekte reikalaujama, kad savivaldybė koofinansuotų – to nepadarė, todėl pinigai „nuplaukė“.
 
Koofinansavimas turėjo būti nedidelis, gal dešimt ar penkiolika procentų nuo bendros sumos“, – aiškino direktorė.
 
Bandymus svarstyti, kad muzikos pamokos galėtų vykti įprastų mokyklų patalpose, ji vadina savotišku grįžimu į sovietmetį – šiems užsiėmimams reikia pritraukti tikslinę auditoriją.
 
„Šiandien lyja lietus, situacija kritinė“, – apie mokyklos būklę sakė K. Ulevičiūtė, pridūrusi, kad ją sprendžiant mokyklos steigėjas, šiuo atveju Vilniaus savivaldybė, turėtų groti pirmu smuiku.
 
Panašios nuomonės laikosi ir situacija pasidomėjusi ministro pirmininko patarėja švietimui Unė Kaunaitė.
 
„Mokyklų aplinkos išlaikymu rūpinasi savivaldybė. Būtent vietos savivalda gali geriausiai planuoti, kokie yra gyventojų poreikiai, kuriems pastatams reikia didžiausio dėmesio, kur daugėja ar mažėja gyventojų. Tai puiku, nes vietos valdžia turi didesnį savarankiškumą, yra įgali spręsti kylančias problemas. Tad šiuo konkrečiu atveju problema nėra pačios funkcijos priklausymas vienai ar kitai institucijai, o prastas planavimas ir sukelti lūkesčiai“, – Alfa.lt sakė U. Kaunaitė.
 
Bendruomenė nori išsaugoti savo „širdį“
 
Mokykla kitais metais švęs 55-tąjį gimtadienį, joje mokosi vaikai iš Grigiškių, Žemųjų Panerių, Lentvario, Valų ir Vosylių kaimo, Rykantų, Trakų rajono gyvenviečių. Viena naujausių Vilniaus miesto dalių 2000 metais tapusios Grigiškės, kartais vadinamos Vilniaus vartais, plečiasi. Į jas atsikelia nemažai jaunų šeimų, kurios nusprendžia, kad kelias kartas išugdžiusi meno mokykla – geras neformalaus užimtumo variantas jų vaikams.
 
„Pas mus viskas kompaktiška, esi labai matomas – visi pažįsta tavo tėvus, gatvėje sveikinamės vieni su kitais. Istorijos pradžioje mes glaudėmės toje pačioje rusų mokykloje, kurios senas pastatas dabar uždangstytais langais, priešpiet vykdavo vidurinės mokyklos, po pietų – muzikos mokyklos pamokos. Eidavome groti į geografijos, matematikos, kitas klases, ten stovėjo po pianiną. 1978 metais gavome šį pastatą, buvusį darželį – buvome labai laimingi, iš medžių plokščių paklojome grindis, kurias kasmet visi mokytojai dažydavome ruda spalva. Dabartinis darbininkas Bronius tada buvo aktyvus šios mokyklos vaiko tėvelis, jis savo rankomis įrengė mokyklą“, – prisiminimais pasidalijo pareigas neseniai baigęs eiti direktorius G. Lingė.
 
Tradicija leisti savo vaikus mokytis menų, glaudūs tarpusavio ryšiai mokyklą pavertė savotišku bendruomenę jungiančiu centru.
 
„Mano sūnus čia mokosi, ir mano vyras čia dirba, – šyptelėjo raštinės vedėja Vida Kaminskaitė – Školna– Grigiškės nedidelės, vaikams ši mažoji mokyklėlė kaip antra šeima. Mokytojai pažįsta kiekvieną vaiką, jo tėvus, bendravimas su visais yra labai glaudus, mokytojai tampa kaip antri tėveliai“.
 
Didelė meniška šeima – taip menų mokyklos bendruomenę galėtų įvardinti viena iš jos darbuotojų, geru žodžiu mininti ir buvusią direktorę Filomeną Majauskaitę. Ji pati prisimena, kaip būdavo smagu, kai didžiuliai stikliniai mokyklos verandos langai nebuvo užkalti lentelėmis, galima buvo tapyti šviesiose klasėse.
 
„Džiaugiamės, kad gimstamumas didėja, labai padaugėjo vaikų, ir tėveliai nori vesti vaikus pas mus. Buvo laikas, kai tą darė ne taip aktyviai, bet pamatė, kad užklasinė veikla labai ugdo, suprato, kad vaikas nebūtinai bus muzikantas, šokėjas ar dailininkas, tai svarbu bendram išsilavinimui – žmogus į gyvenimą žiūri visai kitaip“, – įsitikinusi V. Kaminskaitė – Školna.
 
Grigiškėse neformalaus švietimo veiklų nėra itin daug – pasak buvusios seniūnaitės D. Sinkuvienės, poreikis joms tik auga. „Pastatų, į kuriuos būtų galima meno mokyklą iškelti, nėra, statyti naują kažin, ar pigiau. Svarbus ne tik pastatas, jis yra ir bendruomenės centras – jis turi būti saugus, ekonomiškas, šiltas“, – vardijo grigiškietė, mananti, kad ši meno mokykla – geriausia, kas nutiko Grigiškėms per pusšimtį metų.
 
Šis pastatas daugeliui bendruomenės narių yra tapęs savotiška meno ir kultūros „širdimi“. Ar ji tokia išliks, neaišku: Grigiškių meno mokyklos gynėjų raštai „pakimba“ savivaldybėje, visi gyvena nuolatiniame laukime.
 
„Puiki mokykla: pati baigiau, brolis baigė ir buvo paruoštas tolimesnėms studijoms. Vyras pradėjo mokytis šioje muzikos mokykloje būdamas aštuoniolikos metų, o dabar pats dirba muzikos mokytoju. Sūnus pradėjo čia smuikuoti nuo dvylikos metų. Kaip matote, muzikos mokytis galima bet kuriame amžiuje, svarbu tik, kad noras neišblėstų“, – savo mintimis su Alfa.lt pasidalijo pradinių klasių muzikos mokytoja dirbanti Rita Ostrauskaitė – Barkovska.
 
Grigiškių meno mokyklą baigusiai, kartu su vyru „Yamaha“ muzikos mokyklos klasę atidariusiai mokytojai skaudu matyti, kad pastatas menkai tvarkomas.
 
Meno mokyklos mokytojų apsuptyje augusi, pirmuosius žingsnius muzikos keliu žengusi prieš keturiolika metų ir iki šiol į savo buvusias klases užsukanti Kornelija Jodkaitė pasakojo, kad mielai atvyksta stebėti dabartinių mokinių pasirodymų, koncertų. Ji pati buvo sukvietusi Grigiškių gyventojus ir savivaldybės atstovus pasikalbėti savo admninistruojamame Vilniaus jaunimo informacijos centre savivaldybėje. Sutarta, kad pavasariop turėtų prasidėti renovacijos darbai.
 
„Labai apmaudu, kad architektui ir inžinieriams parengus visus planus, sulaukus visų planų patvirtinimo pinigai, skirti Grigiškių meno mokyklai, buvo perleisti kažkam kitam. Dirbu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų skyriuje, man kaip jaunimo atstovei buvo įdomu sužinoti iš kolegų, kur dingo lėšos, skirtos meno mokyklos renovacijai, tačiau tikslaus atsakymo taip niekada ir neišgirdau“, – prisipažino K. Jodkaitė, iš vienų kolegų išgirdusi, kad lėšos buvo perleistos kitiems, kiti – jog mokykla iki galo nesutvarkė dokumentų.
 
Buvusi Grigiškių meno mokyklos auklėtinė neigiamai vertina tokį valdininkų nedėmesingumą, tuo labiau, kad mokyklai renovacijos verkiant reikia.
 
„Mokomosios klasės itin mažos, jose vos yra vietos apsisukti keliems moksleiviui ir mokytojui, salė, kuri yra kišenės dydžio, it pajuokos objektas prieš kitų meno mokyklų moksleivius ir mokytojus, kurie atvažiuoja į meno mokyklą pakoncertuoti“, – vieną iš problemų įvardijo ji, matanti, kad dėl prastėjančios pastato būklės tėvai gali nebenorėti leisti savo vaikų į šią įstaigą.
 
Griežti smuiku kartu su broliais meno mokykloje mokęsis Marius Dagys dabar dirba Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos institute, vykdo mokslinius tyrimus, gilinasi į biojutiklių, biokuro elementų panaudojimą. Grigiškių meno mokykloje sukauptos muzikos, darbo etikos žinios jam padėjo siekiant akademinės karjeros, ugdant mokslinį kūrybiškumą.
 
„Grigiškių meno mokykla neabejotinai yra didžiausias Grigiškių muzikos ir meno kultūros židinys, – įsitikinęs M. Dagys. – Kiekviena organizacija yra ne pastato sienos, o jos kolektyvas. Buvusiai direktorei Filomenai Majauskaitei pavyko surinkti darnią ir nuoširdžią pedagogų komandą, ir džiugu matyti, kad mokykla nuolatos plečiasi. Reikia tikėtis, kad pavyks įtikinti valdininkus tas jų sienas ir stogą iš esmės pagerinti“.
 
Išskirtiniais mokyklos mokytojų darbo bruožais jis laiko aukštą darbo kultūrą, metodinio darbo discipliną ir darbo organizavimo pagrindus. Moksliniame kolektyve jam pravertė smuiko mokytojos Giedrutės Šochienės menas atrasti auklėtinių privalumus ir su jais dirbti, nesikoncentruojant į trūkumus.
 
„Reikia pastebėti, kad mano broliams groti sekėsi geriau, jie dalyvavo ir ansambliuose, visa tai atspindi mokytojos profesionalumą. Taip pat didelį įspūdį paliko solfedžio mokytojas Algis Lingė, išmokęs harmonijos pagrindų ir teisingai pastebėjęs, kad gamų ir akordų kompozicijos principai labai pravers ateityje – iš tiesų, visokių heterogeninių daugiaparametrinių biocheminių sistemų modeliavime, renkantis aukštosios matematikos metodus, yra reikalinga, kaip aš vadinu, selektyvi ir tikslinga improvizacija“, – vertingą muzikinę patirtį prisiminė Vilniaus universiteto mokslininkas M. Dagys, vienas iš keturių pernai metų Rektoriaus premijos laureatų.
 
Visi kalbinti meno mokyklos auklėtiniai ir savo vaikus į ją leidžiančios šeimos tvirtino, kad svarbiausia čia – profesionaliai dirbantys, pavyzdžiu tampantys mokytojai, susiklosčiusi glaudaus daugiataučio bendravimo tradicija, kuri palaiko yrančio pastato gyvybę.
 
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, skubėję pabrėžti, kad padidino finansavimą darželiams ir mokykloms, rado argumentą – europinių investicijų programoje nurodyta, jog antrojo aukšto pastatymas būtų nelegalus. Kodėl buvo perprojektuotas jau patvirtintas projektas, liko neaišku.
 
Algminas Pakalniškis, Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovas:
 
„Šiemet dešimties švietimo įstaigų stogų remontui ir 15 ugdymo įstaigų langų keitimui planuojame skirti apie 600 tūkst. eurų, taip pat birželio mėnesį skyrėme 2014,1 tūkst. eurų švietimo įstaigų avarinės būklės likvidavimui. Viso šių metų investicinėje programoje Vilniaus miesto švietimo įstaigų renovacijai numatyta skirti daugiau kaip 13 mln. eurų.
 
Vilniaus miesto savivaldybė, atlikusi pasiūlos ir paklausos analizę, įvertino, kad Grigiškių meno mokykla yra reikalinga Vilniaus savivaldybės bendruomenei bei vaikams, todėl buvo nuspręsta, kad ši įstaiga galėtų didinti savo teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą, jei mokyklos pastatas, kuriame ji įsikūrė, būtų modernizuotas, o įranga jame atnaujinta.
 
Tačiau Integruotų teritorijų vystymo programoje numatomoje skirti kvotoje Vilniaus miesto savivaldybei („Neformaliojo švietimo infrastruktūros tobulinimas“ – 1.332.334 eurų) ir švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje 2014–2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje, viename iš punktų nurodoma, jog nauja statyba yra neleistina. Naujo aukšto pastatymas yra laikomas nauja statyba. Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Vilniaus vystymo kompaniją“ specialistai, pakartotinai apžiūrėję pastatą, parengė stogo ir šilumos punkto renovacijos investicinį projektą.
 
Šiuo metu investicinis projektas yra vertinamas Regiono plėtros taryboje. Kai tik Regiono plėtros taryba sudarys projektų sąrašus, nedelsiant bus siunčiamas kvietimas teikti paraiškas VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“. Finansavimo sutartį planuojama pasirašyti iki kitų metų pradžios, o Grigiškių meno mokyklos rekonstrukciją planuojama pradėti kitų metų pavasarį-vasarą.
 
Būtina pabrėžti, kad projekto įgyvendinimas nulems pagerėjusią neformalaus ugdymo paslaugų kokybę ir prieinamumą Vilniaus miesto savivaldybėje. Pagerėjusi neformalaus ugdymo infrastruktūra paskatins vaikus rinktis šią įstaigą bei pritrauks papildomų paslaugų naudotojų. Šio projekto dėka neformalaus ugdymo paslaugų teikimas Grigiškių meno mokykloje taps kokybiškesnis, efektyvesnis (koncentruojantis į ugdymo kokybę, o ne ūkio dalies problemų sprendimą), geriau atitiks tikslinių grupių poreikius. Taip pat bus užtikrintas didesnis mokinių saugumas užsiėmimų metu.
 
Įgyvendinus projekto uždavinį, planuojami pasiekti kiekybiniai rezultatai, kuriuos bus galima nesudėtingai išmatuoti lyginant juos su pradine situacija.
 
Grigiškių meno mokyklos veiklos metu bus tvarkomas pastato stogas, durys, klasių patalpos. Pagal atliktus paskaičiavimus, darbai kainuos apie 138 tūkst. eurų“.
 
Rugilė Audenienė