Tinklalapio logotipas
Grįžti

Abiturientų nerimo dienos – egzaminų sesija: ką būtina žinoti
event 2017-05-17 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Abiturientų nerimo dienos – egzaminų sesija: ką būtina žinoti

Abiturientams prasidėjo neramūs laikai. Jau nuo gegužės pradžios vyksta pagrindinė brandos egzaminų sesija. Šeštadienį laukia dar vienas iššūkis – valstybinis anglų kalbos egzaminas.

Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedros akademinio rašymo dėstytoja Jurga Kasteckienė tikino, kad anglų kalbos egzaminas jau yra nusistovėjęs, programa yra patvirtinta, todėl tikėtis didelių netikėtumų neverta.
 
Siūlo rengti kelis atskirus anglų k. egzaminus
 
Anglų kalbos kalbėjimo, skaitymo, klausymo ir rašymo tematika ir sudėtingumas atitinka programos reikalavimus – B1 / B2 lygius. Užsienio kalbų mokymo lygio vidurinėje ugdymo grandyje tikslas – dokumentuose užsibrėžtas B2 lygis.
 
„Pagal reikalavimus egzaminas numato, tikrina B1 lygį pagal europinį standartą 40 proc. ir B2 – 60 proc. užsienio ekspertai patvirtino, kad taip ir yra. Egzaminas kaip ir atitinka sau keliamus tikslus“, – teigia J. Kasteckienė.
 
Pasak jos, programa yra nusistovėjusi, ir netikėtumai abiturientų neturėtų bauginti, nes viskas yra aiškiai išdėstyta programoje: „Tikiuosi, kad egzaminas ją atitiks, nes tai jau yra ne vienerius metus.“
 
J. Kasteckienės teigimu, bendras moksleivių anglų k. lygis yra pakankamai aukštas, todėl galbūt reikėtų mąstyti apie programos tobulinimą, t. y. sunkinimą.
 
„Jis (egzaminas – Alfa.lt) neįvertina C1 lygio, nes tuo egzaminu to ir nesiekiama. Aišku, būtų smagu, jeigu būtų galimybė rengti kelis egzaminus ir pats mokinys galėtų išsirinkti, kurį lygį nori pasiekti. Galbūt jis galėtų C1, o vienetai galėtų net ir C2“, – teigia dėstytoja.
 
Egzaminą sudaro skaitymo, klausymo ir rašymo dalys. Pasak J. Kasteckienės, šiuolaikiniam jaunimui anglų kalba didelių sunkumų nesudaro.
 
„Visos dalys yra nurodytos programoje. Kaip žinia, besimokantiems užsienio kalbą sunkiau yra rašyti ir kalbėti. Kai dabar visos medijos – angliškai, didelio sunkumo tai nesukelia. Galbūt tas formalusis rašto darbas, konkrečiai kalbu apie rašinį, jis kelia iššūkį, bet rezultatai rodo, kad su juo susidoroja“, – konstatuoja akademikė.
 
Pataria besiruošiantiems egzaminui
 
Paklausta, ką patartų šeštadieniui besiruošiantiems abiturientams, J. Kasteckienė teigė, kad reikėtų dar kartą peržiūrėti programą ir pasistengti save įvertinti, pagalvoti, kokioje vietoje dar yra kažkokių spragų.
 
„Jeigu jų (spragų – Alfa.lt) yra, galima dar bandyti peržiūrėti pavyzdžius ar rašto darbus. Konkrečiai pagal tuos nurodymus, kurie yra“, – pataria J. Kasteckienė.
 
Tuo metu Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Sauė Vingelienė teigia, kad likus mažiau nei savaitei iki egzamino, suprantama, kad patarimai gali būti tik labai abstraktūs.
 
„Pirmiausia siūlome į egzaminą ateiti pailsėjus, išsimiegojus. Linkime, kad mokiniai gebėtų maksimaliai susikoncentruoti į užduoties atlikimą, kad pasitikėtų savimi.
 
Tikime, kad padės žinojimas, jog šio egzamino užduoties struktūra nesikeitė, kandidatų darbus vertins profesionalūs vertintojai, egzamino išlaikymo riba nekinta“, – teigia ji.
 
Taip pat S. Vingelienė papasakojo apie dabartinę egzaminų vykdymo tvarką, kokia ateitis laukia brandos egzaminų bei atsakė į moksleiviams rūpimus klausimus.
 
– Kas šiemet egzaminų programoje laukia naujo?
 
– Šiemet egzaminuose naujovių nėra. Kaip ir kasmet, šiemet vyksta 12 valstybinių brandos egzaminų. Užsienio kalbų egzaminų užduotys rengiamos pagal 2014 m. švietimo ir mokslo ministro patvirtintas brandos egzaminų programas, likusiųjų – pagal 2011 metais patvirtintas brandos egzaminų programas. Egzaminų vykdymą reglamentuoja Brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas. Tiek su egzaminų programomis, tiek su egzaminų vykdymo reikalavimais mokiniai iš anksto supažindinami pasirašytinai. Todėl neabejojame, kad mokiniai turi visą reikalingą informaciją apie egzaminų datas, trukmę, užduočių struktūrą ir tipus, tikrinamus mokinių gebėjimus.
 
– Ar skirtumų tarp Lietuvos moksleivių pasiekimų mažėja?
 
– Šis klausimas labai platus. Į jį atsakant reikia išskirti konkretų lyginimo aspektą – mokinių gyvenamąją teritoriją, ugdymo įstaigos tipą, mokyklos mokomąją kalbą, lytį. Pastarąjį dešimtmetį fiksuojami geresni mergaičių rezultatai didmiesčių gimnazijose.
 
– Lietuvos vidurinės mokyklos ir gimnazijos dažnai gerokai skiriasi pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Kodėl atsiranda tokių skirtumų?
 
– Vidurinių mokyklų Lietuvoje beveik neliko. Valstybinių brandos egzaminų rezultatų skirtumus skirtingose mokyklose lemia daugelis faktorių. Vieni jų yra socialiniai arba net geografiškai nulemti, kitus lemia subjektyvesni, ne mažiau svarbūs dalykai – mokinių lūkesčiai ir motyvacija, taip pat ir mokantis mokytojas. Žinoma, egzaminų rezultatus veikia ir paties egzamino statusas. Jei egzamino rezultatas yra reikalingas stojant į beveik visas Lietuvos aukštąsias mokyklas, pavyzdžiui, matematikos, natūralu, kad jį renkasi didesnė mokinių populiacija. Tokiu atveju egzaminą pasirenka mokiniai su labai skirtingais įvertinimais ugdymo procese ir to dalyko gebėjimais.
 
– Kokius egzaminus dažniausiai perlaiko moksleiviai?
 
– Jau keleri metai mokiniai einamaisiais metais dėl neišlaikyto egzamino gali perlaikyti tik lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, nes jis yra privalomas atestatui gauti. Jei kitų mokomųjų dalykų egzaminų mokiniai neišlaiko arba jų netenkina gautas įvertinimas, jie perlaiko egzaminus kitais metais. Mokiniai pakartotinai laiko lietuvių kalbos ir literatūros, biologijos, matematikos, užsienio kalbos (anglų) valstybinius brandos egzaminus.
 
– Kokios yra sisteminės klaidos, kurias daro mokiniai?
 
– Kiekvieno mokomojo dalyko egzamine yra sava specifika. Neteigčiau, kad mūsų mokiniai daro sistemines klaidas per egzaminus. Brandos egzaminai vyksta jau seniai, ir mokytojai tikrai žino, kokius akcentus reikia išryškinti rengiantis egzaminui.
 
Pasitaiko, kad mokiniai neįsiskaito į uždavinio ar klausimo formuluotę, nepasitikrina savo pateikto atsakymo, netiksliai, kaip reikalaujama sąlygoje, pateikia atsakymą, rašo per daug abstrakčius svarstymus ir savo nuomonę, kurių nepagrindžia jokiais argumentais. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine tenka vertinti ir tokius rašinius, kuriuose mokiniai painioja kūrinių, kuriais remiasi, turinį arba išvis sukuria savo siužetą.
 
– Vilniuje mokiniams įrengta modernių technologijų klasė. Kaip manote, ar galime tikėtis, kad ateityje ir egzaminai persikels į elektroninę erdvę?
 
– Egzaminų vykdymas elektroninėje aplinkoje yra vienas siekinių, kuris aktualus ir Nacionaliniam egzaminų centrui. Šiuo metu informacinių technologijų valstybinis brandos egzaminas vysta virtualioje aplinkoje. Iš esmės perkelti egzaminų užduotis į elektroninę erdvę yra mažesnis iššūkis, negu užtikrinti lygias galimybes visiems mokiniams pasiruošti ir laikyti tokį egzaminą. Jei niekada nerašei rašinio ar matematikos uždavinių nesprendei kompiuteriu, tai kompiuteris egzamino metu būtų ne tik papildomo streso, bet ir žemesnių rezultatų šaltiniu. Pasirodo, kad šalies kompiuterių bazė mokyklose statistiškai gal ir gera, bet tie kompiuteriai yra su pasenusia programine įranga arba mažai naudojami ugdymo procese.
 
– Kaip per egzaminą gauti šimtuką?
 
– Jei mokinys kelia sau tikslą gauti 100 balų įvertinimą, neabejoju, kad jis žino, kokie yra egzamino reikalavimai, kiek laiko trunka egzaminas, kokio tipo klausimai yra egzamino užduotyje. Egzaminų rezultatų statistika leidžia teigti, kad šimto balų įvertinimus dažniausiai gauna tie mokiniai, kurie konkretaus mokomojo dalyko mokėsi išplėstiniu kursu ir pusmetyje turėjo 9 arba 10 balų įvertinimus. Žinoma, gebėjimas planuoti savo laiką egzamino metu, savo atsakymų pasitikrinimas, suvokimas, ko prašoma konkrečioje užduotyje, gebėjimas tiksliai ir argumentuotai pateikti savo atsakymus prisideda prie aukštų egzamino įvertinimų.
 
Laikančiųjų egzaminus sumažėjo
 
2017 metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 32 572 kandidatai (2016 metais – 33 710 kandidatų). Tai, kovo 3 d. duomenimis, 1 138 kandidatais mažiau negu praėjusiaisiais metais (maždaug 3,38 proc.).
 
2017 metais vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,47 egzamino. 2016 metais šis rodiklis buvo lygiai toks pat – 3,47 egzamino.
 
Šiais metais privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą (toliau – VBE) pasirinko 18 759 kandidatai. Palyginti su praėjusiais metais, šį egzaminą kaip valstybinį laikys tokia pati kandidatų dalis. Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą rinkosi 20 868 kandidatai. Šiais metais matematikos egzaminą rinkosi laikyti 18 400 kandidatų. Istorijos valstybinį brandos egzaminą pasirinko 10 321 kandidatas.
 
Visų valstybinių brandos egzaminų, išskyrus užsienio kalbos (anglų), pasirinkusių kandidatų dalis yra panaši kaip ir pernai. Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti beveik 3 proc. didesnė kandidatų dalis, palyginti su 2016 metais. Ketvirtus metus iš eilės stebimas šio egzamino pasirinkimo didėjimas.
 
Iš mokyklinių brandos egzaminų populiariausias, kaip ir ankstesniaisiais metais, technologijų brandos egzaminas (7 556 kandidatai).
 
Kada, kokie egzaminai
 
Gegužės 6 d. vyko pirmasis 2017 m. valstybinis prancūzų kalbos egzaminas. Gegužės 13 d. vyko vokiečių klausymo, skaitymo ir rašymo dalys. Gegužės 20 d. bus laikomas anglų kalbos egzaminas, o gegužės 27 d. – rusų.
 
Birželio 1 d. abiturientai laikys, priklauso nuo jų pasirinkimo, mokyklinį arba valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, kuris yra privalomas, norint gauti brandos atestatą.
 
Birželio 3 dieną bus tikrinamos dvyliktokų geografijos žinios, birželio 5 d. – lietuvių kalbos ir literatūros, birželio 9 d. – matematikos, birželio 12 d. – istorijos, birželio 14 d. – chemijos, birželio 16 d. – informacinių technologijų, birželio 19 d. – biologijos.
 
Julija Šakytė