Tinklalapio logotipas
Grįžti

Įvertino anglų k. egzamino užduotis: norint gero pažymio, vien vadovėlių neužtenka
event 2017-05-24 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Įvertino anglų k. egzamino užduotis: norint gero pažymio, vien vadovėlių neužtenka

Šeštadienį abiturientai laikė anglų kalbos egzaminą, tačiau kalbos apie jį netyla iki šiol. Kol abiturientai džiūgauja, kad egzaminas buvo lengvas, anglų kalbos mokytojos perspėja per daug dėl to nesidžiaugti.

Valstybinį anglų kalbos brandos egzaminą laikė daugiau kaip 20 tūkstančių kandidatų. Egzamino užduotyje buvo trys dalys – klausymas, skaitymas, rašymas.
 
Tikisi aukštų įvertinimų
 
 „Šiaip nebuvo labai sunkus, galbūt dėl to, kad mokytojai duodavo sunkesnes užduotis mokykloje. Klausymo dalis, bent jau palyginti su tuo, ką darydavome mokykloje, lengva. Čia tikriausiai yra mokytojų pasiekimas, kad gerai paruošė“, – sakė Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinys Linas.
 
„Atrodė iš tikrųjų nesunku. Viskas buvo panašiai, kaip ir sprendėme mokykloje“, – jam antrino kitas moksleivis Šarūnas.
 
„Nebuvo taip sunku, kaip tikėjausi. Sunervino tik klausymo užduotis. Paskutinėje užduotyje eina tekstas ir tu turi įrašyti žodį. Ten buvo labai sudėtinga užduotis.
 
Neišgirdome tų frazių, kurias reikia įrašyti, nes reikia įrašyti vieną žodį, o į galvą šovė keli variantai. Nėra to aiškumo, kad tikrai reikia tą žodį įrašyti“, – pasakojo Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinė Emilija Aneta.
 
Neskuba džiaugtis
 
Vilniaus Maironio progimnazijos anglų k. mokytoja Lina Bairašauskienė Alfa.lt sakė, kad užduotys atitiko visus reikalavimus ir programoje numatytus lygius (B1 ir B2).
 
„Tikrai nėra kažkokių stebuklingų ar neįveikiamų užduočių. Nematyčiau net ir nekorektiškų formuluočių ir, manyčiau, jos šiemet, kaip niekuomet, yra pritaikytos prie aktualaus mokinių konteksto, prie to, kas jiems yra įdomu, prie to, kas vyksta pasaulyje. O kad kažkas buvo sunkiau ar lengviau... Visuomet būna kritinių klausimų, kurie atsijoja geriausius.
 
Ne man spręsti, bet nemanyčiau, kad buvo labai lengvas. Pasižiūrėjus į rezultatus, juk nebūna taip gerai, pasiskirsto: būna ir neišlaikiusių, būna ir puikiai išlaikiusių, ir viduriukas visuomet pasiskirsto. O kokie rezultatai bus šiemet, bus matyt“, – įžvalgomis dalijosi mokytoja.
 
Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos anglų kalbos vyresnioji mokytoja Lina Labžentienė tikino, kad daug kas priklauso ir nuo mokinių.
 
„Šiais metais gavau tokius mokinukus, kurių vidurkis buvo maždaug 4–6. Jie sakė, kad jiems buvo sunku: tiek klausymo, tiek skaitymo suvokimas. Jie netgi akcentavo, kas paskutinės skaitymo ir klausymo užduotys buvo netgi labai sunkios“, – sakė ji.
 
Per daug nesidžiaugti perspėja ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos anglų kalbos mokytoja-metodininkė Nijolė Koženiauskienė. Pasak jos, būtų nesąžininga daryti sunkesnį egzaminą, o ir geresnių rezultatų tikrai nesulauktume.
 
„Žiūrint į Lietuvos rezultatus, būna labai prastų balų, būna ir šimtukų. Visiems yra vienoda programa ir, ko gero, būtų nesąžininga daryti sunkesnį egzaminą“, – teigia N. Koženiauskienė.
 
Pradžiugino rašymo ir skaitymo užduotys
 
L. Labžentienė taip pat džiaugėsi, kad pakankamai nesudėtingos buvo rašymo ir skaitymo užduotys. Pasak jos, už rašto darbus buvo galima gauti tikrai nemažą balą.
 
Be to, mokytojos teigimu, džiuginanti žinia, kad skaitymo ir klausymo tekstai pateikiami šiuolaikiniam jaunimui aktualiomis temomis: „Jos (temos – Alfa.lt) tikrai nėra pasenusios ar kažkokios užmirštos. Jos visos yra ant bangos.“
 
Pasak jos, abiturientai iš egzamino išeina pasisėmę idėjų ir žinių. „Pavyzdžiui, skateboarding, kodėl gi ne? Tai yra ant bangos. Pernai buvo selfies. Aš, manau, kad tai yra tikrai nenuobodu, tai mokiniams įdomu, nes jie yra prisilietę prie to gyvenimo“, – sakė ji.
 
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos mokytoja N. Koženiauskienė pasakojo, kad mokiniams sunkumų sukėlė trečia klausymo dalis, taip pat ketvirtos užduoties pabaiga.
 
„Pabaigoje viskas buvo labai greitai sumalta. Ši vieta nebuvo labai aiški. Skaitymas – kaip ir nieko, tik trečia dalis, kur buvo tekstas apie dronus, pasirodė sunkesnė nei ketvirta užduotis jiems (mokiniams – Alfa.lt). O rašymas nebuvo sunkus, temos buvo aiškios. Rašymas galbūt net lengvesnis, palyginti su pernai“, – mokinių įspūdžiais dalijosi pedagogė.
 
L. Labžentienės teigimu, jeigu į rašymo dalį įtrauktų „formal letter“, galbūt tai mokiniams įneštų daugiau aiškumo ir atsakingumo, nes ši užduotis reikalauja akademiškesnio žodyno.
 
„Jie mąsto šitaip: pats rašinys irgi yra akademiškas rašto darbas. O kadangi tai akademiškas rašto darbas, tai „formal letter“ yra kažkas panašaus, tikrai įmanoma, kaip aš sakau, adaptuoti, t. y. jeigu moki rašyti rašinį, tai pritaikysi savo žodyną, išsireiškimus“, – aiškina ji.
 
Lietuvių k. egzamino bijo labiau
 
Ankstesni egzaminų rezultatai rodo, kad anglų kalbos pasiekimai būna geresni nei lietuvių kalbos. Į užsienio kalbos egzaminą abiturientai žingsniuoja daug labiau atsipalaidavę nei į gimtosios kalbos. Kodėl taip yra?
 
„Ko gero, tai yra informacinių technologijų įtaka, nes vis dėlto ir filmai, ir dainos, ir visos kitos medijos. Taip pat bendravimas socialiniuose tinkluose. Juk dabar kosmopolitinis pasaulis ir vaikai keliauja, bendrauja. Manyčiau, kad tai tikrai turi įtakos.
 
Lietuvių kalbos yra sudėtingesnė gramatika, sudėtingesnė rašyba. Taip pat trumpųjų žinučių rašymas padaro savo, juk socialiniuose tinkluose rašome nepaisydami skyrybos, rašybos taisyklių. Tai visgi yra lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, todėl gal literatūra pakiša koją“, – teigia L. Bairašauskienė.
 
Tuo metu, L. Labžentienės nuomone, lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tiek struktūra, tiek reikalavimai yra „brandesnio lygio“, nes anglų k. egzamine parašyti rašinį yra daug paprasčiau.
 
„Aš jau kelinti metai iš eilės girdžiu, kaip mokiniai sako, kad parašyti lietuvių kalbos rašinį ir anglų kalbos yra du skirtingi dalykai. Nes mes turime paprastas rašinio struktūras, jie žino ir išmoksta kaip daugybos lentelę“, – sako pedagogė.
 
Pasak jos, stebina ir tai, kaip mokiniai domisi, kiek jie sužino iš papildomų, užklasinių veiklų, kur jie save realizuoja žiūrėdami filmus ar klausydami muzikos. Visa tai, anot jos, turi įtakos mokinių žinioms.
 
„Manau, kad kiti rašo geriau anglų kalba nei lietuvių. Galiu drąsiai teigti, kad šiandien 85 proc. komunikuoja anglų kalba tikrai neblogai. Reikia nepamiršti ir to, kad mano klasėje ne vieno ir ne dviejų mokinių tėveliai gyvena užsienyje. Vaikai važiuoja praleisti vasaras, jau dėl to jie jaučiasi užtikrintesni. Sesės ir broliai susituokę su užsieniečiais, draugai atvažiuoja“, – šių dienų realijas atskleidžia mokytoja.
 
Pasiruošti egzaminui vien vadovėlių nepakanka
 
„Šiais metais buvau už tai, kad dirbtume be vadovėlių. 11-oje ir 12-oje klasėse jų tiesiog nereikia. Dabar mūsų egzaminas pagal tai, kokios užduotys yra liečiamos, jos yra labai pasaulietiškos. Mūsų vadovėliai tų temų, kurios buvo egzamine, skaitymo arba klausymo, kurios buvo paliestos šiemet ir pernai, nėra tokių temų“, – apie programą pasakoja L. Labžentienė.
 
Ji pasakoja, kad moksleiviai yra pratinami naudotis informaciniais kanalais internete. Anot jos, tokiu būdu abiturientai žengia toliau nei klasės rėmas ar vadovėlis. Tiesa, pedagogės teigimu, naujuose vadovėliuose jau galima pamatyti šiek tiek naujovių.
 
„Bet šiaip sužinoti apie naujoves, žodynų tobulinimą be paties savo ugdymosi internete neįmanoma. Jis būtinas, tą pasaulietiškumą su mokytojų pagalba būtina ugdyti vadovėlį paliekant nuošalį. Tikrai lenkiu galvą prieš tuos žmones, kurie tas temas sugalvojo“, – teigia pedagogė.
 
Paklausta, ar tik mokantis iš vadovėlio galima pasiekti gerus egzaminų rezultatus, mokytoja sakė, kad vis dėlto vien to nepakaktų.
 
„Mano nuomone, ne. 60 proc. ruoštas mokinys jausis gana užtikrintai, bet tam, kad jis jaustųsi užtikrintas 100 proc., reikalingas papildomas tų žinių ieškojimas, ir tikrai ne vadovėlyje“, – teigia ji.
 
Tuo metu N. Koženiauskienė stebisi, kad IELTS egzaminas moksleiviams yra kur kas aiškesnis nei brandos atsiskaitymas mokykloje.
 
„Tie, kurie nori emigruoti, laiko IELTS egzaminą. Nors, palyginti su brandos egzaminu, IELTS klausymo užduotys yra supratingesnės. Nesuprantu kodėl, nors ten lygis atrodo aukštesnis“, – stebėjosi mokytoja.
 
Alfa.lt primena, kad anglų kalbos egzaminas vyko Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose. Iš viso įsteigta 172 tokie centrai.
 
Balandžio 10–11 d. abiturientai laikė anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalį. Į ją atvyko 20 080 kandidatų.
 
Nacionalinis egzaminų centras pastebi, kad ketvirtus metus iš eilės anglų kalbos brandos egzaminas populiarėja. Palyginti su praėjusiais metais, šįmet jį pasirinko laikyti beveik 3 proc. didesnė kandidatų dalis.
 
Užsienio kalbos (anglų) valstybinio brandos egzamino rezultatai bus skelbiami nurodant gautą bendrą kandidato taškų sumą už visas keturias (kalbėjimo, klausymo, skaitymo, rašymo) dalis ir balus.
 
Julija Šakytė