Tinklalapio logotipas
Grįžti

Abiturientai laikė chemijos egzaminą: sėkmę lems eksperimentų praktika mokyklose
event 2017-06-14 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Abiturientai laikė chemijos egzaminą: sėkmę lems eksperimentų praktika mokyklose

Šiandien abiturientai laikė valstybinį chemijos brandos egzaminą, kurį pasirinko 1847 kandidatai. Tarp jų galime sutikti būsimųjų gydytojų, chemikų, farmacininkų ir biotechnologijų specialistų. Apie tai, kas svarbiausia laikant chemijos egzaminą ir norint sieti savo studijų bei profesijos ateitį su chemijos mokslais, komentuoja Kauno technologijos universiteto profesorius dr. Algirdas Šulčius, parašęs ne vieną chemijos vadovėlį, ir leidyklos „Šviesa“ leidybos vadovė Daiva Bartninkienė.

„Laikančiųjų chemijos egzaminą pernai ir šiemet yra gerokai mažiau nei buvo prieš kelis metus – taip yra todėl, kad chemija – sudėtingas mokslas, be to būsimieji medikai gali rinktis alternatyvą ir vietoje chemijos laikyti biologijos egzaminą, kuris daugeliui atrodo lengvesnis. Kita vertus, pasirinkusiems su chemija susijusią specialybę galima prognozuoti itin palankią profesinę ateitį“, – teigia prof. dr. A. Šulčius.

Šiemet laikomo egzamino užduoties struktūra išlieka tokia pati, kaip ir seniau. Pirmąją dalį sudarys 30 klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais, už kuriuos bus galima surinkti iki 30 taškų, antroje dalyje – 10 trumpojo atsakymo klausimų, 10 taškų vertės ir trečiąją dalį sudarys sudėtingesni struktūriniai klausimai, verti 60 taškų. Iš viso maksimaliai surinkti galima 100 taškų.

Kaip dvyliktokams pavyks išlaikyti egzaminą ir vėliau siekti chemijos mokslo aukštumų, pasak profesoriaus, vienareikšmiškai priklauso nuo to, ar mokykloje moksleiviai gavo pakankamą teorijos ir praktikos derinį.

„Visuomet sakau, kad geriau viena pamoka, skirta eksperimentui negu savaitė – teorijai. Mokydamiesi gamtos mokslų ir ypač chemijos moksleiviai nuo pat jaunesnių klasių eksperimentuoti turėtų mažiausiai kartą per mėnesį. Net jei ne visos mokyklos gali suteikti tam tinkamas sąlygas – pagelbėja universitetai. Tiek Kauno technologijos universitete, tiek ir Vilniaus universitete moksleiviams galima atlikti įvairius eksperimentinius mokyklinės chemijos darbus ir tiriamuosius darbus. Pagalbos mokantis chemiją yra nemažai, tik reikia norėti ir ja naudotis“, – teigia chemikas prof. dr. A. Šulčius.

Jam pritaria ir „Šviesos“ leidybos vadovė, pastebinti, kad tyrinėjimo dvasia persikelia ir į vadovėlius bei naujausias pratybas, kurios vietoj įprasto užduočių sąsiuvinio tampa panašesnės į bandymus atliekančio tyrėjo užrašus.

„Kai moksleiviai ne tik išgirsta, bet ir patys išbando, jie įgyja daugiau motyvacijos, noriau mokosi, nes mato prasmę. Tai svarbu ne tik gimnazistams. Eksperimentinę veiklą pamokų metu mes rekomenduojame nuo pat pradinių klasių, tuomet vėliau, kai vaikai pradeda mokytis gamtos mokslų, atpažįsta jau matytus reiškinius ir įgunda sieti praktinę veiklą su teoriniu paaiškinimu ir uždavinių sprendimu. Taip pat per patirtį moksleiviai geriau įsimena ir supranta net ir labai kompleksinius reiškinius, o tai ypač svarbu glaudžiai tarpusavyje susijusiuose gamtos moksluose“, – teigia D. Bartninkienė.

Kaip susiklostys šių metų egzamino rezultatai, pasak prof. dr. A. Šulčiaus, labai priklausys nuo užduočių formulavimo ir vertinimo. Jis primena, kad prasčiausiai parengtas ir labiausiai neteisingas mokiniams egzaminas buvo 2015-ais metais, kuomet egzamino užduotyse įsivėlė ne viena dalykinė klaida, tačiau 2016 m. užduočių kokybė pakilo, nors klaidų dar buvo. Profesorius tikisi, kad šiais metais klaidų bus išvengta.

Jau palikusiems egzamino salę abiturientams švietimo ekspertai pataria nesureikšminti vieno egzamino balų ir net jei nepasiseks – bandyti dar kartą ir nesustoti siekti savo svajonės.

„Medicinos, farmacijos, chemijos ir ypač biotechnologijų specialybių laukia daug žadanti ateitis. Lietuvoje veikia ne viena pažangi įmonė, siūlanti darbą ir aukštus atlyginimus šiems specialistams.Yra kita bėda, kad daugelis jaunų gabių žmonių išvažiuoja iš Lietuvos, tačiau norisi tikėti, kad jie įžvelgs daugiau galimybių čia“, – linki prof. dr. A. Šulčius.