Tinklalapio logotipas
Grįžti

M. Mikutavičius – apie mokslą Lietuvoje: valstybiniu lygiu niekas nežino, kokia turėtų būti sistema
event 2017-06-06 domain Švietimo informacinių technologijų centras

M. Mikutavičius – apie mokslą Lietuvoje: valstybiniu lygiu niekas nežino, kokia turėtų būti sistema

Kiekvienų metų vasaros pradžioje dvyliktokai laiko baigiamuosius egzaminus. Baimė, stresas ir nuolatinis jaudulys – tai tik nedaugelis jausmų, kuriuos tenka išgyventi abiturientams. Savo patarimais mokyklą baigiantiems jaunuoliams bei nuomone apie mokslą Lietuvoje su naujienų portalu Alfa.lt pasidalijo žinomas dainininkas Marijonas Mikutavičius.

Atlikėjas pasakojo, kad pats mokyklai nostalgijos nejaučia. „Jaučiu ją tik draugams, tam tikriems įvykiams. Kai kuriuos mokytojus taip pat vis dar paminiu geru žodžiu. Bet kad norėčiau būti dvyliktokų kailyje, tai tikrai ne“, – juokėsi žinomas vyras.
 
Vis dėlto abiturientų baimę M. Mikutavičius supranta – pačiam teko tai išgyventi, o su matematika susiję siaubai vyrą persekioja iki šiol. „Ypatingai bijojau matematikos egzamino, kuris buvo neišvengiamas. Tiesą sakant, aš iki šiol sapnuoju košmarus, susijusius su matematikos kontroliniais. Tačiau, matyt, ta baimė yra natūrali. Gal nebijo tik vunderkindai, kurių pasitaiko kiekvienoje klasėje. Bet tikriausiai ir jie bijo – galbūt net dar labiau už kitus“, – mintimis dalijosi jis.
 
Vakar šalį sukrėtė baisus įvykis – vienas abiturientas Klaipėdoje pakėlė prieš save ranką. M. Mikutavičius teigė, kad tai – baisu, tačiau, jo nuomone, tokios problemos vargu ar yra kažkaip išsprendžiamos. „Nenoriu pasirodyti nejautrus, bet šis pasaulis ir šiaip nėra sukurtas jautriems bei silpniems žmonėms. Kol mes gyvensime visuomenėje, kurioje yra tam tikri normatyvai, kuriuos tu turi vykdyti, pildyti tam tikras ekspektacijas, ir kol egzistuos tam tikri reikalavimai jaunesniam ar vyresniam žmogui, tol visąlaik bus palūžusių. Kito pasaulio aš nežinau. Tų tragedijų, duok, Dieve, kad tik kuo mažiau būtų. Bet aš nemanau, kad tai įmanoma išspręsti. Net ir visiškai palengvinus vienas kitam gyvenimus, vis tiek atsiras žmonių, kuriems netgi tas gyvenimas atrodys per sunkus“, – sakė atlikėjas.
 
Vyras pabrėžė, kad sunku pasakyti, kaip tiksliai dvyliktoms reikėtų elgtis po mokyklos baigimo. „Mūsų gyvenimai yra labai skirtingi – gal vieni gimė turtingesnėje šeimoje, gal jiems tinka tas modelis „Neskubėk, prasiblaškyk, pamatyk pasaulį“. Bet yra ir tokių vaikų, kurie neturi galimybės pamatyti tą pasaulį, – jiems reikia arti. Visi mes turime skirtingus atspirties taškus“, – apie žmonių skirtumus kalbėjo jis.
 
Vis dėlto M. Mikutavičius patarė į viską žiūrėti kaip įmanoma paprasčiau: „Be jokios abejonės, sakyčiau, kad į viską reikia žiūrėti paprastai. Kai išlaikai egzaminus ir įgauni proto, supranti, kad gal ne toks jau ir reikšmingas čia buvo etapas, kuris galbūt ne visada turi didesnių pasekmių tolimesniam gyvenimui. Bet kai tau yra 18 metų, tai visi pamokymai, man atrodo, yra beverčiai. Klausykite širdies, vaikai, ir durys atsidarys“, – linkėjo jis.
 
Paklaustas, kaip vertina mokslą Lietuvoje, M. Mikutavičius sakė, kad šioje srityje nėra kompetentingas asmuo, tačiau sutinka, kad kažką keisti reikia: „Skaitau daug rašinių apie mokslą, reformas, bet savo nuomonės neturiu, nes nežinau, kokia yra reali situacija ir dėl ko čia visi pliekiasi. Jeigu tikrai yra taip baisu ir jei lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis mūsų vaikų rodikliai išties kasmet vis smunka žemyn, tai tada nėra nė kalbų – kažkokias reformas daryti tikrai reikia. Bet, dievaži, turiu per mažai smegenų, kad žinočiau, ką tiksliai.“
 
Vis dėlto atlikėjas pastebi, kad to, ką tiksliai reikėtų daryti, siekiant pakeisti mokslo sistemą, nežino niekas. „Kiek kalbėjausi su mokytojais, supratau, kad jie ir patys yra suglumę. Valstybiniu lygiu niekas tiksliai nežino, kokia ta mokslo sistema turėtų būti.
 
Kažkas parsivežė kažkokį pavyzdį iš Suomijos, kažkas Vokietijoje kažką nužiūrėjo, kažkas Didžiojoje Britanijoje kažkuo susižavėjo, ir taip čia grįžę bando skirtingas metodikas sulipdyti, padaryti kažkokį vitražą ir numesti mokytojams ant galvos, kad jie visa tai perduotų mokiniams. Aš suprantu, kad nėra kažkokio bendro stuburo, aiškios vizijos, kur mes einame, ko mes tikimės iš mokinių ir kokia sistema mums yra tinkamiausia“, – savo mintimis pasidalijo vyras.
 
Tačiau aukštąjį mokslą M. Mikutavičius yra linkęs vertinti, nors jo kaip privalomo niekam nesiūlytų: „Galima gyvenimą nugyventi ir su peiliu kišenėje – kas kaip nori, tas taip daro. Bet aš visada sakiau, kad aukštasis mokslas yra stebuklas. Jis padeda žmogui visomis prasmėmis. Kai iššoki iš mokyklos, kurioje tu daugmaž vis tiek esi vaikigalis ir kurį visi stumdo, aukštasis mokslas tau duoda kažkokią laisvę, galimybę komunikuoti, susitikti krūvą bendraminčių, išmokti diskutuoti. Pagaliau, yra ta patarlė – ką išmoksi, to ant pečių nenešiosi. Tikiu, kad „Facebook“ galima sukurti ir nebaigus Harvardo, bet apskritai kalbant, tikrai nemanau, kad aukštasis mokslas kažkur gali pamaišyti.“