Tinklalapio logotipas
Grįžti

Ar dabartiniai moksleiviai nori būti mokytojais?
event 2017-05-19 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Ar dabartiniai moksleiviai nori būti mokytojais?

​Pastaruoju metu daug kalbama apie mokytojų rengimą – kas ir kaip Lietuvoje juos rengs, Lietuvos edukologijos universitetas Vilniuje ar/ir Vytauto Didžiojo universitetas Kaune, o gal ir Šiaulių universitetas? O gal kaip dabar – visos 16 aukštųjų mokyklų (t. y. 9 universitetai ir 7 kolegijos)? Nuskambėjo ir gąsdinanti prognozė[1] – „2022 metais trūks apie 500 fizikos, 300 biologijos, 600 chemijos, 500 geografijos, 500 matematikos mokytojų…

Mažiausiai dėmesio šiose diskusijose skiriama patiems moksleiviams, kurie pabaigę vidurinę mokyklą planuoja tęsti studijas pasirinkdami pedagogines studijų programas (ikimokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, dalyko mokytojo ar kt.). Kiek tokių jaunuolių yra šiais metais – vasarą sužinosime pamatę LAMA BPO sistemoje užsiregistravusių kandidatų statistiką. Nors labai pasitikėti tais skaičiukais sunku – stojantieji nurodo kelias skirtingas norimas studijų kryptis, tad daugeliui noras tapti mokytoju nėra tikrasis siekis, o tik „apsidraudimas“ – kažkur įstoti juk reikia...

Lietuvos 15-mečiai moksleiviai 2015 metų pavasarį dalyvavo tarptautiniame EBPO PISA tyrime, kurio vienas iš klausimų buvo apie moksleivių ateities planus: „Kokį darbą tikitės dirbti sulaukę maždaug 30 metų amžiaus“? Atsakant į klausimą reikėjo įrašyti norimą profesiją. Atkreipkime dėmesį – tyrime dalyvavo 15-mečiai, kurių dauguma baigs vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą 2018 metais. Tad analizė tikrai gali (ir turi būti) panaudota diskutuojant apie mokytojų rengimo perspektyvas Lietuvoje.
 
Pedagoginių profesijų populiarumas šalyse labai įvairus. Vienose – tai daugelio moksleivių geidžiama profesija, kitose – norinčių sugrįžti į mokyklą dirbti mokytoju yra labai mažai. (1 lentelėje PISA-2015 tyrime dalyvavusios 65 šalys surikiuotos pagal tai, kurios 15-mečių moksleivių dalies ateities planai susieti su pedagoginėmis profesijomis). Lietuvoje pedagogais norėtų būti apie 2,9 proc. moksleivių (tai 57 vieta tarp 65 šalių), tikrai nedaug. Kaimyninėse Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje – mokytojo profesiją rinktųsi dar mažiau moksleivių.
 
Detalesnė Lietuvos analizė parodo, kad vyrų mokytojų mokyklose artimiausiu laiku tikrai nedaugės – merginoms mokytojos profesija yra žymiai patrauklesnė (4,4 proc. rinktųsi šią profesiją) negu vaikinams (1,1 proc.).
 

1 lentelė. 15-mečių moksleivių, pareiškusių norą būti pedagogais, dalis šalyje.

Ši lentelė kelia daug klausimų – šalys jos viršuje nėra tos, kurių švietimo sistemas laikome pavyzdinėmis. Keista matyti, pavyzdžiui, Estiją, Latviją ar Daniją paskutiniame penketuke. Net dažnai giriamai suomiai tik sąrašo vidury... Gal tada Lietuvos 2,9 proc. norinčių būti mokytojais (57-ta vieta) nėra labai blogai?
 
Norėdami suprasti situaciją, atskirkime dvi „kontrastingas“ moksleivių grupes – stipresniųjų (ne stipriausiųjų, nes tokių gali būti labai nedaug, bet pakankamai raštingų, kurių rezultatai visose trijose PISA tyrime testuotose srityse – matematikos ir gamtos mokslų raštingumo bei skaitymo gebėjimų – patenka bent į 3-iąjį pasiekimų lygį (iš 6 PISA tyrimo lygių, 1 lygis reiškia aukščiausius pasiekimus) ir silpnesniųjų – kurių nė vienas iš trijų minėtų rezultatų nepasiekia to 3-iojo lygmens (šie moksleiviai jau dabar turi daug problemų dėl daugelio mokomųjų dalykų, tad sunku tikėti, kad jie gali tapti gerais mokytojais). Šis 3-iasis lygis analizei pasirinktas kaip kompromisas tarp norimo (moksleiviai – būsimieji pedagogai – pakankamai stiprūs) ir galimo (grupė gana gausi) – taip apibrėžus stipresniųjų grupę joje yra apie 38 proc. visų moksleivių.
 
Pakėlus „kartelę“ iki 4-ojo lygio reikalavimų, ji žymiai sumažėtų – tokių 15-mečių 2015-aisiais Lietuvos mokyklose buvo tik 13 proc. Šio 3-iojo lygio reikalavimai nėra aukšti, pavyzdžiui, tikimasi, kad šį lygį pasiekę moksleiviai gebės surasti tekste kelis tam tikras sąlygas atitinkančius informacijos fragmentus ir kartais įvardyti ryšį tarp jų.
 
Atlikdami interpretavimo užduotis, moksleiviai, siekdami įvardyti teksto pagrindinę mintį, supras ryšius arba paaiškins žodžio ar frazės reikšmę, gebės susieti kelias teksto dalis“.
 

Diagrama. Lietuvos 15-mečių moksleivių grupės pagal PISA tyrimo pasiekimus (išskirta tarpinė „vidutiniokų“ grupė bei pažymėta, kuri kiekvienos grupės dalis planuoja tapti pedagogais).

Įdomi analizė – kurios grupės moksleiviai (stipresniųjų ar silpnesniųjų) labiau mąsto apie pedagoginį darbą? Lietuvoje mokytojo profesija populiaresnė tarp silpnesniųjų (tarp stipresniųjų grupėje ją, deja, rinkosi 2,5 proc., silpnesniųjų – 3,7 proc. moksleivių). Tai verčia susimąstyti ir ieškoti paaiškinimų – kodėl? Gal maži atlyginimai, sunkus darbas, mažos karjeros galimybės, nepalanki visuomenės nuomonė, pagarbos trūkumas, mažos galimybės „migruoti“ pedagoginei darbo jėgai į kitas sritis ar šalis (priešingai negu medikams)? O gal viskas kartu veda prie žemo mokytojo prestižo visuomenėje ir lemia mažą mokytojo profesijos populiarumą tarp stipriausių moksleivių?
 
Detalesnė PISA-2015 tyrimo duomenų analizė pateikia tikrai įdomų tarptautinį pedagogo profesijos populiarumo tarp moksleivių reitingą tirtose šalyse – kurioje grupėje – stipresniųjų ar silpnesniųjų moksleivių – mokytojo profesija yra populiaresnė? Iš 65 PISA-2015 tyrime dalyvavusių šalių 23-ose „laimi“ stipresniųjų grupė (gal žodis „laimi“ šiame sakinyje reiškia, kad laimi šalies visuomenė, pritraukdama į pedagogines studijas stipresnius stojančiuosius), likusiose 42-ose – vyrauja silpnesnieji. Lietuva šiame sąraše 36-oji, skirtingai nei, pvz., Estija, kurioje mokytojo profesiją renkasi daugiau stipresnieji nei silpnesnieji moksleiviai. Šalių, reitinguotų pagal pedagogo profesijos populiarumą šiose dviejose moksleivių grupėse, santykis iš esmės skiriasi nuo  1-oje lentelėje pateikto norinčiųjų tapti mokytojais..
 

2 lentelė. Šalių reitingas pagal pedagogų profesijos populiarumą (šalies reitingas lygus santykiui dviejų procentinių dalių – kuri moksleivių dalis linkusi būti pedagogais stipresniųjų ir silpnesniųjų grupėse pagal PISA-2015 tyrimo rezultatus).

Ką tai lemia Lietuvos švietimo sistemai? Šiais metais vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą baigia apie 30 tūkstančių moksleivių. Jei jie visi tęs studijas aukštosiose mokyklose, tai tie 2,9 proc. (o tokia 15-mečių dalis PISA-2015 tyrime pareiškė ateityje norintys dirbti pedagoginį darbą) – mažiau nei 1 tūkstantis moksleivių. Maždaug tiek studentų 2015 metais buvo priimta į visas (valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas) švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės vietas (753 – universitetuose, 244 – kolegijose[2]). Viskas gal būtų neblogai, jei... ne diagrama apie 15-mečių moksleivių PISA-2015 pasiekimus – kuri jų dalis pateko į tas stipresniųjų/silpnesniųjų grupes. Kaip jau minėta, stipresniųjų grupė Lietuvoje nėra didelė, tad daugiau nei pusė pareiškusiųjų norą būti mokytojais šiuo metu mokykloje yra tikrai silpni mokiniai (galima pasakyti stipriau – apie 40 proc. jų yra tikrai silpni).
 
Sunku tikėtis, kad jie bus puikūs mokytojai... Stipresniųjų grupėje (o joje apie 38% moksleivių), tačiau tarp jų pedagoginės profesijos nėra populiarios. Tad aritmetika liūdna – tarp to tūkstančio norinčiųjų tapti pedagogais tik apie ketvirtis bus tų, kurie PISA-2015 metų tyrime įrodė savo raštingumą... Galima suprasti, kodėl aukštosios mokyklos kelia stojimo reikalavimų kartelę, tačiau ar tada bus pakankamai stojančiųjų, galinčių tuos reikalavimus įvykdyti? Ką reikia daryti, kad dėl pedagoginių studijų krepšelių varžytųsi geriausieji?
 

[1]                 V.Salienė „Mokytojų rengimo sistemos Lietuvoje paradoksai“: http://www.delfi.lt/partnerio-turinys/darni-lietuva/mokytoju-rengimo-sistemos-lietuvoje-paradoksai.d?id=72269538
 
[2]          Mokytojų skaičius: perteklius ar trūkumas? ŠMM leidinys „Švietimo problemos analizė“ - 2016 kovas, Nr. 3 (146)
 
Dr. Algirdas Zabulionis yra Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas
 
Vilniaus politikos analizės institutas