Tinklalapio logotipas
Grįžti

Specialistų „pagalba“ po abiturientės savižudybės – rekomendacija klasės draugams neiti į laidotuves
event 2017-04-19 domain Švietimo informacinių technologijų centras

Specialistų „pagalba“ po abiturientės savižudybės – rekomendacija klasės draugams neiti į laidotuves

Per keletą mėnesių Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos gimnazija neteko dviejų tos pačios klasės moksleivių – vienas po kito nusižudė du jaunuoliai. Šio atvejo aptarimas Seime atskleidė, kad mokyklos bendruomenė nuo krizės „gelbėta“ neleidus dalyvauti nusižudžiusios moksleivės laidotuvėse. 

Jaunuoliai – gerai besimokantys, bet uždaroki
 
Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko Mykolo Majausko teigimu, krizė nebuvo laiku suvaldyta. Atsakingos institucijos, nutikus panašiems įvykiams, dažnai psichinės vaikų ir paauglių sveikatos klausimus ignoruoja. Kalvarijų savivaldybė, pasak jo, pasižymi itin aukštu savižudybių skaičiumi šalyje.
 
Kalvarijos savivaldybės Sangrūdos gimnazijos direktorė Vida Šalčiuvienė kalbėjo, kad įvykis bendruomenę gerokai sukrėtė. „Sausio 13 dieną nusižudė mūsų abiturientė, balandžio 1 dieną nusižudė tos pačios klasės abiturientas, devyniolikos metų vaikinas. Daug analizuota, kalbėta, daug dirbta“, – pasakojo direktorė.
 
Gimnazijos direktorė prisipažino, kad tiek ji, tiek kolegos, net turėdami tokią informaciją, kurią turi dabar, išklausę specialistų patarimų, ir dabar neatpažintų tokių atvejų. Grėsmę liudijančių ženklų nepastebėta, nes mokiniai buvo įsilieję į kolektyvą, abu mokėsi gerai, jaunuolius siejo tik vienas dalykas – buvo uždaroki, nelinkę reikšti emocijų, nors bendraujantys. Savaitę prieš savižudybę vaikinas, kalbėdamas su šokių mokytoja, prasitarė, kad jam čia labai gera ir jis nežinantis, ką reikės daryti, kai gimnaziją teks palikti.
 
„Tai yra mums nesuvokiama, bandome ieškoti ir ilgai turbūt ieškosime priežasčių. Bandėme ieškoti, kas sieja šiuos du atvejus. Nesakau, kad buvome idealūs ir viską padarėme puikiai. Abiejose šeimose jaunuoliai gyveno su patėviu, ir antras dalykas, kuris miesto vaikams tai nelabai aktualu – abu po aštuonis kartus neišlaikė vairavimo teisių. Aišku, tai ne priežastis, galbūt viena iš priežasčių, kurios prisidėjo, pagilino“, – svarstė V. Šalčiuvienė.
 
Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Bagdanavičius pasakojo, kad gimnazija savivaldybėje buvo laikoma pavyzdine. Po pirmosios tragedijos sukviesti įvairūs specialistai, po antrosios paprašyta vilniečių psichologų pagalbos. Jis pripažino, kad po pirmosios savižudybės pagalbos mokyklos bendruomenei kiek pritrūko. Švietimo skyrius galėjo daugiau padirbėti su mokytojais. Vis dėlto situaciją buvo bandoma spręsti.
 
Po antros savižudybės pagalbos nesikreipė
 
Pagalbą gimnazistams teikia mokyklos krizių valdymo komanda, psichologė. Iš gyvenimo pasitraukus antrai moksleivei, į ugdymo įstaigą buvo atvykusi Vilniuje įsikūrusio Krizių įveikimo centro specialistų komanda. Krizių įveikimo centro darbuotoja Asta Gruoblytė įvertino, kad mokykla buvo pasirengusi krizės suvaldymui. „Mūsų komanda dirbo gimnazijoje dvi dienas, atvykome ten antrąją dieną po įvykio.
 
Mokyklos krizių valdymo komanda jau buvo atlikusi pasiruošimus. Teikė pagalbą klasei, tėvams, mokytojams, individualias konsultacijas. „Pagalba buvo reikalinga, nes įvykis neeilinis ir kartotinis“, – sakė specialistė, pridūrusi, kad mobilioji komanda dar važinės į gimnaziją.
 
Ši situacija, pasak jos, jau nebe gimnazijos bendruomenės jėgoms, visiems reikia emocinės paramos, pagalbos dėl vadybinių dalykų.
 
Marijampolės savivaldybės Pedagoginio psichologinės psichologinės tarnybos direktorė Gražina Ambrasienė sakė, kad jos komanda gimnazijoje lankėsi trečią kartą – pirmasis atvejis buvo, kai nusižudė pedagogas.
 
„Mokykloje dirba puikus psichologas, žinantis, ką daryti. Po direktorės skambučio informavau švietimo skyriaus specialistą, susiskambinome su mūsų tarnybos psichologe, kuri visoje apskrityje yra vedusi dešimtis seminarų. Buvo nutarta susitikti visiems tarnyboje sekmadienį, tą ir padarėme. Atvyko gimnazijos, vaiko teisių specialistai, socialinė pedagogė, psichologė, švietimo skyriaus darbuotojai, aptartas veiksmų planas.
 
Pirmas žingsnis, kurį padarėme, pirmadienį. Mokykla yra specifinėje vietoje, pirmadienį buvo laidojama mergaitė – viskas vyko tiesiai prieš gimnazijos langus“, – pastebėjo direktorė.
 
Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė patvirtino, kad antruoju savižudybės atveju pagalbos į juos nebuvo kreiptasi.
 
Psichologė nerekomendavo dalyvauti laidotuvėse?
 
Joleta Norkienė, tarnybos psichologė, su krizėmis dirbanti dešimtmetį, pasakojo, kad tai buvo pirmasis atvejis, kai gimnazijos bendruomenė pasipriešino pagalbos teikimui. Mat pirmiausia buvo bandom suvaldyti ugdymo procesą: „Žmonės buvo įsiutę, įpykę, kad turės vykti ugdymo procesas įprasta tvarka. Vieni mokytojai buvo įpykę, kad negalės palikti pamokų ir išeiti, kiti labai pažeisti“.
 
Pasak jos, rytinio pokalbio metu, kai prašyta perskaityti pranešimus mokiniams, viena mokytoja išrėkė, kad mokiniai neis jokios pagalbos, jiems jokių specialistų nereikia.
 
„Lankėtės mokykloje tris kartus, matote, kad jau yra suicidų istorija. Ar manote, kad yra normalu atvažiuoti tik įvykus įvykiui?“ – klausė Savižudybių prevencijos komiteto narė Dovilė Šakalienė.
 
Ji suabejojo, ar paminėtas trukdymas teikti pagalbą nėra tiesiog prastos žmonių emocinės būklės patyrus krizę išraiška, ir specialistams derėtų žinoti, kaip panašiais atvejais elgtis.
 
„Mes padarėme visus procedūrinius veiksmus teisingai“, – atsakė J. Norkienė, mananti, kad nemažai lemia žalingas požiūris į savižudybę – be to, pirmą kartą išpuolė atvejis, kai specialistų pagalbą teko teikti tą pačią dieną, kai vyko laidotuvės.
 
Pasak specialistės, kartais tiesiog taip nutinka, nepaisant visų pastangų.
 
Gimnazijos direktorė sakė, kad konfliktas kilo dėl to, kad Pedagoginės psichologinės tarnybos nurodymu, buvo stipriai akcentuota, jog laidotuvėse negalima dalyvauti.
 
Pasak J. Norkienės, vadovautasi Švietimo ministerijos parengtomis rekomendacijomis.
 
„Laidotuvės yra šeimos reikalas. Jeigu vaikai dalyvauja, jų niekas negali versti nedalyvauti klasioko laidotuvėse, bet mes turime formuoti tam tikrą požiūrį į savižudybę. Ji neša stipresnius jausmus. Rekomendacijos algoritmas parengtas 2009 metais, mes juo vadovaujamės“, – painokai aiškino specialistė.
 
Ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė pripažino, kad rekomendacijos parengtos seniai ir yra peržiūrimos. „Bet man keista girdėti, kad psichologai draudžia dalyvauti klasės draugo laidotuvėse“, – įvertino ministerijos atstovė.
 
„Mes nedraudėme, sakėme, kad laidotuvės yra vaikų ir jų šeimų reikalas“, – patikslino J. Norkienė.
 
Tuo metu gimnazijos direktorė pasakojo, kad Krizių įveikimo centro psichologų požiūris į krizę, gedėjimą ir laidotuves buvo visai kitoks – bendruomenei tai atnešė palengvėjimą. Po antrojo įvykio gimnazijoje pasiūlyta vietoje puse etatu dirbančio psichologo turėti visu etatu besidarbuojantį specialistą.
 
Rugilė Audenienė