Tinklalapio logotipas
Grįžti

Jaunimo iniciatyva. Komisija skelbia kokybiško, įtraukaus ir perspektyvaus švietimo strategiją
event 2017-05-31 domain Lyderių laikas

Jaunimo iniciatyva. Komisija skelbia kokybiško, įtraukaus ir perspektyvaus švietimo strategiją

Europos Komisijos pranešimas spaudai. Briuselis, 2017 m. gegužės 30 d. „Šiandien Komisija priėmė naujas iniciatyvas dėl mokyklų ir aukštojo mokslo; tarp jų – ir pasiūlymas dėl absolventų karjeros stebėsenos, siekiant padėti valstybėms narėms rinkti informaciją apie absolventų veiklą baigus studijas.

Bendras šių iniciatyvų tikslas – konkrečiais veiksmas padėti valstybėms narėms teikti kokybišką ir įtraukų švietimą visiems jaunuoliams, kad jie įgytų reikalingų žinių ir įgūdžių ir galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, galėtų pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurių atveria, pavyzdžiui, globalizacija ir technologiniai pokyčiai, ir galėtų pritaikyti savo išsilavinimą prie darbo rinkos poreikių.

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas pažymėjo: „Žmogiškasis kapitalas – vienintelis tvarus Europos konkurencinis pranašumas. Kokybiškas, visiems prieinamas švietimas yra Europos ateities, atviros ir klestinčios visuomenės pagrindas. Jis yra labai svarbus siekiant padėti jaunimui atremti gyvenimo iššūkius. Šiandien pateiktame dokumentų rinkinyje daugiausia dėmesio skiriama Europos jaunimui ir švietimo modernizavimui. Tai apima ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, mokyklas, aukštąjį mokslą, profesinį rengimą ir mokymą, kuriais sukuriamas pagrindas tolesniam mokymuisi visą gyvenimą.

Už švietimą, kultūrą, jaunimo reikalus ir sportą atsakingas Europos Komisijos narys Tiboras Navracsicsius sakė: „Geras švietimas – asmens vystymosi ir aktyvaus pilietiškumo pagrindas. Jis yra sėkmingos profesinės karjeros ir geresnės apsaugos nuo nedarbo ir skurdo atspirties taškas. Tačiau tam, kad atskiri asmenys ir visuomenė galėtų pasinaudoti šiais privalumais, visoje ES švietimo sistemos turi būti kokybiškos. Šiandien pristatomos iniciatyvos ir ES parama padės valstybėms narėms ir švietimo teikėjams imtis veiksmų didinant visos Europos jaunimo galimybes, o kartu bus kuriama teisinga ir iššūkiams atspari visuomenė.“

Jaunuoliams reikia įvairiausių gebėjimų, kad jie, nepriklausomai nuo jų kilmės, galėtų tvirtai žengti gyvenimo keliu, rastų pasitenkinimą teikiantį darbą ir būtų aktyvūs piliečiai. Tam, kad jaunimui pavyktų to pasiekti, švietimas yra ypatingai svarbus. Reikia imtis veiksmų gerinti Europos švietimo sistemų kokybę ir rezultatus, kad jos neatsiliktų nuo visuomenės pokyčių ir padėtų visiems vaikams ir jaunuoliams. Sprendimai švietimo srityje priimami nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, tačiau ES remia valstybes nares, kartu visapusiškai laikydamasi subsidiarumo principo.

Valstybių narių pateikta informacija rodo, kad yra trys su mokyklomis susijusios sritys, kuriose reikia imtis veiksmų ir kuriose ES parama gali padėti spręsti svarbius uždavinius:

  • mokyklų kokybės ir įtraukumo gerinimas;
  • labai gerų mokytojų ir mokyklų vadovų rėmimas;
  • mokyklinio ugdymo sistemų valdymo gerinimas.

Komisija šiose trijose srityse siūlo taip papildyti valstybių narių veiksmus: remti tarpusavio mokymąsi, parūpinti informacijos apie tai, kas švietimo srityje pritaikoma sėkmingiausiai, ir padėti valstybėms narėms, jei jos to pageidauja, vykdyti nacionalines reformas. Keli Komisijos paramos pavyzdžiai: kompetencijų gerinimas ir tarpkultūrinis mokymasis pasitelkiant mokyklų partnerystę, judumą, „eTwinning“ projektus pagal „Erasmus +“programą; tarpusavio mokymosi, susijusio su mokytojų ir mokyklų vadovų karjera ir profesiniu tobulinimusi, stiprinimas; naujo paramos mechanizmo, skirto padėti valstybėms narėms, norinčiom gauti pagalbą rengiant ir įgyvendinant švietimo reformas, sukūrimas.

Atnaujinta aukštojo mokslo strategija grindžiama 2011 m. modernizavimo darbotvarke. Šiandien priimtame komunikate Komisija išdėsto savo planus keturiose pagrindinėse srityse:

  • užtikrinti, kad absolventai po aukštojo mokslo studijų būtų įgiję jų pačių ir šiuolaikinės ekonomikos poreikius atitinkančių įgūdžių;
  • kurti įtraukias aukštojo mokslo sistemas;
  • užtikrinti, kad aukštojo mokslo įstaigos prisidėtų prie inovacijų diegimo kituose ekonomikos sektoriuose;
  • padėti aukštojo mokslo įstaigoms ir vyriausybėms kuo geriau išnaudoti turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius.

Be to, siekiant užtikrinti, kad aukštasis mokslas galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, universitetai savo mokymo programas turi pritaikyti prie esamų ir numatomų ekonomikos ir visuomenės poreikių. Būsimiems studentams reikia šviežios, patikimos informacijos, kuri jiems padėtų nuspręsti, kokias studijas pasirinkti. Todėl Komisija kartu teikia Tarybos rekomendacijos dėl absolventų karjeros stebėsenos pasiūlymą (jis yra Naujos Europos įgūdžių darbotvarkės dalis). Tai apima ne tik aukštųjų mokyklų, bet ir profesinio rengimo ir mokymo įstaigų absolventus. Taip valstybių narių valdžios institucijos bus skatinamos gerinti informacijos apie studijas baigusių asmenų karjeros pažangą ar tolesnį mokymąsi kokybę ir prieinamumą.

Be to, Komisija šiandien pateikė Europos solidarumo korpuso kitų trejų metų biudžeto ir korpusui skirto teisinio pagrindo pasiūlymą.

Pagrindiniai faktai

Šiandien pristatytos iniciatyvos – įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2016 m. gruodžio 7 d. iniciatyvą „Investicijos į Europos jaunimą“, visų pirma švietimo tobulinimo ir modernizavimo programą, kurioje Komisija paskelbė apie įvairius veiksmus, skirtus padėti valstybėms narėms teikti kokybišką išsilavinimą visiems jaunuoliams, rezultatas. Apimami įvairūs veiksmai, skirti padėti ES valstybėms narėms ir institucijoms teikti kokybišką išsilavinimą visiems jaunuoliams, laikantis svarbiausio Europos socialinių teisių ramsčio principo – kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą.

Veiksmai taip pat atitinka 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaracijos, kurioje ES vadovai įsipareigojo dėl „Sąjungos, kurioje jauni žmonės įgyja geriausią išsilavinimą bei gauna geriausią mokymą ir gali studijuoti ir rasti darbą visame žemyne“, užmojus ir 2017 m. gegužės 10 d. Diskusijoms skirtą Komisijos dokumentą dėl globalizacijos suvaldymo ir 2017 m. balandžio 26 d. Diskusijoms skirtą Komisijos dokumentą dėl socialinio Europos aspekto. Pastaruosiuose dviejuose dokumentuose primenama, kad švietimas daro didžiausią įtaką konkurencingumui, Europos ekonomikos ir visuomenės ateičiai.

Naujausio Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) tyrimo duomenys rodo, kad mokyklinio ugdymo lygiu kompetencijų vystymas yra silpnas. Mokyklos galėtų nuveikti daugiau skatindamos socialinį teisingumą, geriau reaguodamos į sparčius technologijų ir skaitmeninius pokyčius, kurie daro didelį poveikį mūsų šalių ekonomikoms ir visuomenėms. Aukštojo mokslo įstaigos, be kita ko, gali padėti stiprinti regionų, kuriuose yra įsisteigusios, ekonomiką. Jos yra itin svarbi inovacijų varomoji jėga.

Daugiau informacijos

MEMO/17/1402 – Klausimai ir atsakymai
Informacijos suvestinė apie mokyklų plėtrą
Informacijos suvestinė apie aukštojo mokslo modernizavimą
Informacijos suvestinė apie komunikatą ir tarnybų darbiniai dokumentai
Mokyklų politika http://ec.europa.eu/education/policy/school_lt
Aukštojo mokslo politika http://ec.europa.eu/education/policy/higher-education_lt

Europos Komisijos inf.