Tinklalapio logotipas
Grįžti

bernardinai.lt: Kalbėti, rašyti, galvoti – tik lietuviškai
event 2015-02-03 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

bernardinai.lt: Kalbėti, rašyti, galvoti – tik lietuviškai
Laimėjusios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos konkursą, šią žiemą Lietuvoje lankosi keturios Niujorko Maironio lituanistinės mokyklos mokytojos. Jų tikslas – aplankyti neformaliojo švietimo įstaigas bei pasisemti teorinių ir praktinių žinių. Apie savo ir kitų trijų mokytojų stažuotes Lietuvoje mielai sutiko papasakoti Rasa Savičiūtė-Sprindys, einanti ne tik mokyklos direktorės, bet ir New York miesto Lietuvių Bendruomenės ko-pirmininkės pareigas.
 
Mokytoja Šarūnė Karsokaitė, Niujorko Maironio lituanistinėje mokykloje dirbanti su paruošiamosios klasės vaikais, Lietuvoje lankėsi žiemos pradžioje. Jai buvo patikėta pasidomėti neformaliojo lituanistinio švietimo metodine ir mokomąja literatūra, kuri galėtų būti naudinga mokant lietuviukus anapus Atlanto. Darželio klasės mokytoja Lina Semanavičiūtė lankėsi dr. Austėjos Landsbergienės mokykloje ir keliose kitose mokyklėlėse. Netrukus į Lietuvą atvyks ir ketvirtoji mokyklos atstovė – 1-os klasės mokytoja Monika Kungienė.
 
Maironio mokyklos direktorė Rasa Savičiūtė-Sprindys, apsilankiusi Vilniaus mokytojų namuose įsikūrusiose privačiose mokyklėlėse – loginio mąstymo ugdymo „LOGOGO“ ir „Šypsenėlėje“ (direktorė Irena Norkūnaitė), pastebėjo, jog jai buvo ypač įdomu dalyvauti pamokose, nes jose mokosi lenkų, rusų vaikai. „Mums tai labai aktualu, - sako Rasa, - mat mūsų mokykloje mokosi itin daug vaikų iš mišrių šeimų, namuose nebūtinai su tėvais kalbančių lietuviškai.“
 
Nuo 2009 metų Maironio lituanistinėje mokykloje dirbanti Rasa neslepia, jog vienas iš svarbiausių jos ir jos kolegų mokykloje iššūkių yra lietuvių kalba. Pasak jos, visiškai nesunku pastebėti, kuris vaikas per savaitę šnekėjo lietuviškai, o kuris – to nedarė. Atėjus šeštadieniui, ne vienas vaikas  būna užmiršęs lietuvių kalbą.
 
Būtent kalbėjimas lietuviškai ir yra tai, į ką ypač kreipia Niujorko Maironio lituanistinės mokyklos mokytojai. „Šnekamoji kalba vaikams yra reikalingiausia, - įsitikinusi mokyklos direktorė, - Aš savo pamokose praleisdavau tokias gramatikos dalis kaip sintaksė, nes Amerikos lietuviukams svarbiausia galėti susikalbėti. Viso kito jiems niekad neprireiks.“
 
Pamokos Maironio mokykloje vyksta šeštadieniais nuo 10 iki 13:15 val. Pirmoji pamoka, trunkanti nuo 10 iki 11:30 val., visada yra skiriama lietuvių kalbai ir literatūrai, mažiukams tuo metu vyksta tėvynės pažinimo pamokos. Antroje pamokoje didesnieji mokomi istorijos arba geografijos – išskirtinai Lietuvos.
 
„Pas mus švenčiamos tokios šventės kaip Vėlinės, Sausio 13-oji, Lietuvos nepriklausomybės dienos, Motinos diena, - vardija Rasa. – Ir jokių halovinų! Tokio žodžio mūsų mokykloje išvis nėra!“ Ne veltui pagrindinė mokyklos taisyklė skamba taip: „Kalbėti, rašyti, galvoti – lietuviškai!“ Mokykloje veikia ateitininkų ir skautų grupės, kurios renkasi po pamokų.
 
Viena iš didžiausių švenčių, kurios metu paremiama mokykla, yra Kūčių šventė, rengiama drauge su New York skautais ir lietuviška Apreiškimo parapija. Jai vaikai, mokytojai ir tėveliai pradeda ruoštis nuo lapkričio mėnesio. Šiais mokslo metais Kūčių šventė sutraukė net 270 žmonių. Pasak direktorės, jų mastais tai – labai daug.
 
Mokyklėlė savo patalpų neturi, jas nuomoja iš italų parapijos. Vienerių mokslo metų (30–32 šeštadieniai) nuoma kainuoja 8 000 JAV dol. Trejus metus mokyklėlę nemaža suma parėmė Kazickų šeimos fondas. „Šiemet pinigų jau negausime, - sako Rasa, - bet galime prašyti pinigų atskiriems projektams.“ Ji apgailestauja, jog iš Lietuvos gaunamos paramos negalima panaudoti nuomai. Tačiau džiaugiasi, jog Lietuvos parama leido mokyklėlei nupirkti aparatūrą, ekraną ir kompiuterį.
 
Patalpų nuoma ir jos dydis nėra vienintelė Niujorko Maironio (o dažnu atveju – ir kitų šeštadieninių lituanistinių mokyklų JAV) bėda. „Neturime savo bibliotekos, nes neturime jai vietos, – guodėsi direktorė. – Kadangi patalpas tik nuomojame, nesame tikri jų šeimininkai. Todėl klases turime palikti tokias, kokias randame atvykę ryte. O juk pas mus mokosi vaikai!“
 
Nepaisant to, direktorė nenuleidžia rankų – net ir viešėdama Lietuvoje, ji planuoja mokyklos šventes ir renginius. Pats artimiausias – Užgavėnės – jau ne už kalnų. Tą dieną mokyklos koridoriuose persirengusius čigonais ir gyvūnais galima bus išvysti ne tik mažuosius, bet ir mokytojus ir net mokinių tėvelius. 
 
 
Dalia Cidzikaitė
 
Straipsnio autorė yra JAV Lietuvių bendruomenės atstovė Lietuvoje