Tinklalapio logotipas
Grįžti

bernardinai.lt: Mokiniai netiki savo jėgomis, todėl bando visagaliame internete rasti tiesą
event 2015-02-09 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

bernardinai.lt: Mokiniai netiki savo jėgomis, todėl bando visagaliame internete rasti tiesą
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Pavasarį gimnazijų ir vidurinių mokyklų moksleivių laukia lietuvių kalbos įskaita. Ši įskaita yra privaloma tiek dešimtos klasės moksleiviams, tiek abiturientams.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Sužinojusi, jog neseniai pasirodė 2015 metų lietuvių kalbos dalies žodžiu (viešojo kalbėjimo) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo temos ir potemės, į google paiešką įvedžiau užklausą „lietuvių kalbos potemės“. Pirmiausia, ką internetas rado, buvo puslapis, kuriame galima nusipirkti jau parašytą tekstą pasiekimo patikrinimui. Panašių puslapių ir skelbimų galybės, kalbos perkamos masiškai.<br><br>Apie šia problemą kalbamės su LEU Lituanistikos fakulteto dėstytoja Vilma Leonavičiene ir Anykščių A. Baranausko pagrindinės mokyklos mokytoja Dangira Nefiene.</span></div> <div> <b><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></b> </div> <div> <b><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Apie viešojo kalbėjimo įskaitą ir įvairių rašto darbų pirkimus mokyklose kalbamės su LEU lituanistikos fakulteto dėstytoja Vilma Leonavičiene</span></b><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <b><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></b> </div> <div> <b><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Neseniai buvo paskelbtos 2015 metų lietuvių kalbos viešojo kalbėjimo įskaitų potemės. Kaip vertinate šių metų potemes? Ar jos sudėtingos?</span></b><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Potemės įvairios ir gana sudėtingos, reikalaujančios pasirengimo ir visapusio lietuvių kultūros, visuomenės konteksto suvokimo, skatinančios išsakyti savąjį individualųjį požiūrį. Manau, kad sąžiningas, doras mokinys atras sau artimą temą, kuria norės išsakyti savo poziciją. <br><br><b>Ar teko girdėti, jog internete pardavinėjamos artėjančios lietuvių kalbos viešojo kalbėjimo įskaitos potemių užduotys?</b></span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Apie pardavinėjamas temas, darbus, užduotis nuolat kažkas kažkur girdima. Mes vis dar vaduojamės iš veidmainiavimo, melagysčių. Įžvelgčiau čia pasitikėjimo savimi problemą. Ji turbūt gana gili dėl įvairiausių priežasčių – istorinių, kultūrinių, geografinių. Pasitikėjimo savimi stoka atsinešama į mokyklą iš šeimos, darželio. Mokiniai netiki savo jėgomis, todėl bando visagaliame internete rasti tiesą – plagijuoti, pirkti, kopijuoti. Mes vis dar „perrašinėtojai“. Sakytinės kalbos/ retorikos kultūra Lietuvoje pakankamai jauna. </span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Retorikos meno sovietmečiu buvo mokoma tik Kunigų seminarijoje ir partinėje mokykloje. Ilgą laiką mokykloje buvo vyraujantis reprodukcinis mokymo metodas. <br><br><b>Kaip manote, kodėl mokinys vis dėlto nusprendžia nusipirkti kalbėjimo tekstą?</b></span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Tai mokinys, kuris nepasitiki savimi. Kuris netiki savo mokytoju ir aplinka. Manau, kad tai gilesnės psichologinės problemos, nei mes manome. Taip pat pažymio kultas. Visuomenės pavyzdys. Ekonominės sąlygos.<br><br><b>Kaip manote, kas kaltas dėl vis augančios darbų pirkimų problemos? Aplinka, patys mokiniai, mokytojai ar tie, kurie siūlo nusipirkti rašto darbą?</b></span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Vienos problemos nebūtų galima įvardyti. Ją lemia daug veiksnių. Manau, viena svarbiausių – moralinės vertybės. Tikiu, kad vis mažėja atvejų, kai mokiniai netiki savo jėgomis ir bando apgauti. <br><br><b>Esate lietuvių kalbos didaktikos, teksto lingvistikos dėstytoja. Ar universitete taip pat egzistuoja darbų pirkimo problema?</b></span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Su tokia problema aš asmeniškai nesusidūriau. Stengiuosi pateikti tokias temas, kurioms reikėtų individualaus tyrimo, požiūrio. Taip pat skatinu studentus savarankiškai dirbti, daug konsultuoju. Man priimtinas artimas bendradarbiavimas ir pasitikėjimas.<br><br><b>Įstatymai nenumato baudžiamosios atsakomybės už prekyba įvairiais rašto darbais mokykloje, vos už 15–30 litų mokiniai nesunkiai gali nusipirkti vieną ar kitą jau parašytą potemę. Belieka ją išmokti mintinai ir keliauti toliau...</b></span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Manau, kad neužtenka vien išmokti mintinai. Šių metų temos reikalauja individualaus požiūrio, pozicijos, asmenybės parodymo. Nepakankamas mintinas kalbos sakymas.<br><br><b>Anksčiau mokiniai savo potemes sužinodavo tik kalbėjimo įskaitos metu. Galbūt toks žinių patikrinimas buvo objektyvesnis ir vertėtų prie jo sugrįžti?</b></span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Gimtosios kalbos gebėjimų patikra – sudėtinga procedūra. Daugelis šalių su šia problema susiduria – kaip patikrinti sakytinės ar rašytinės kalbos gebėjimas – kokia forma, metodais. Tai ir individualus kūrybinis procesas. Per pasakojimą žmogus atskleidžia savo asmenybę – tai sudėtinga. Manyčiau, kad mokiniai turėtų iš anksto rengtis ir pateikti savo požiūrį jau pasiruošę, apsvarstę. Ramūs ir pasitikintys. Kalbantys ta tema, kuri jiems artima.<br><br><b>Ką patartumėte mokiniams, besiruošiantiems viešojo kalbėjimo įskaitai? </b></span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Daryti tai nuoširdžiai sąžiningai. Rengtis sistemingai. Kiekvienam teiginiui parinkti tinkamus argumentus ir pavyzdžius, artimus kiekvieno mokinio suvokimui, sielai ir vertybėms. Tai viena iš galimybių – tribūnų žodžio laisvei, pilietiškumui ir asmenybės brandai.</span></div> <div> <b><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></b> </div> <div> <b><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Apie viešojo kalbėjimo įskaitą ir įvairių rašto darbų pirkimus mokyklose pasakoja Anykščių A. Baranausko pagrindinės mokyklos mokytoja Dangira Nefienė</span></b><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"><br><br>Panagrinėjusi šių metu kalbėjimo įskaitos potemes drįsčiau teigti, kad kalbos klausimai yra gana sudėtingi ir, matyt, jiems ruošis tie mokiniai, kurie gilinasi į lietuvių kalbos istorijos, jos kitimo, išlikimo ir panašių problemų. Literatūros potemių formuluotės man pasirodė suprantamos, tiesa, norint pasiruošti, teks dirbti nemažai. Manyčiau, kad didžiausia problema, kad mokiniai mažai skaito šiuolaikinių autorių kūrinių. Su programinių autorių kūryba jie susiduria pamokose, juos nagrinėja, skaito, o štai šiuolaikiniams autoriams kartais ir pritrūksta laiko. Ne viena literatūros (kultūros) potemė prašo lyginti su šiuolaikiniais kūriniais. Mano nuomone, tai gerai – juk negalime kalbėti vien apie literatūros istoriją, juk šiandien mūsų rašytojai pateikia vertų dėmesio kūrinių. <br><br>Nors jau antri metai dirbu pagrindinėje mokykloje ir neturiu abiturientų, tačiau šių metų įskaitos potemių labai laukiau – dukra baigia gimnaziją. Ruošiantis įskaitai vertėtų prisiminti, koks įskaitos tikslas. Įskaitos tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinių sakytinės komunikacijos (viešojo kalbėjimo) gebėjimus. Manyčiau, jeigu mes nuosekliai ir kryptingai dirbame, jis neturėtų būti problema. Mokiniai juk turi išmokti rinkti ir sisteminti įvairių šaltinių medžiagą, parengti ir pasakyti argumentuotą, į adresatą orientuotą viešąją kalbą, išsakyti savo mintis, pagrįsti savo požiūrį. Galų gale, juk turime išmokyti kalbėti sklandžiai, žodinga kalba, taisyklingai tarti ir kirčiuoti žodžius, prasmingai intonuoti, laikytis bendrinės kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos.<br><br>Tiesa, laukia didelis darbas ne tik mokinių, bet ir mokytojų – patikrinti planus, patarti dėl šaltinių, konsultuoti mokinius, o gal ir išklausyti besiruošiančius. Sutikite, kad turinčiam kartais ir ne vieną grupę abiturientų tai nėra lengva. O mokiniai (žinoma, ne visi) dažnai ieško lengviausių kelių – taip atsiranda svetainės, kuriose galima nusipirkti jau parašytą potemę (girdėjau, kad ir planai, ir pristatymui parengtos skaidrės parduodamos). <br><br>Ko gero, visada bus ir parduodančiųjų, ir perkančiųjų. Gaila, kad nesilaikoma akademinio sąžiningumo principo. Čia jau kiekvieno mokytojo, studento lituanisto sąžinės problema (gal jie tas potemes rašo?). Manyčiau, kad galima mokinį konsultuoti, padėti ir patarti atsirenkant autorius, kuriais bus remiamasi, šaltinius, kuriuose bus ieškoma svarių argumentų, bet negalima kurti kalbos už mokinį. Juk pasirinkęs jam įdomią ir suprantamą potemę mokinys ruošiasi ir egzaminui – mokosi formuluoti teiginius, juos argumentuotai pagrįsti, išsakyti savo nuomonę, daryti išvadas. Beje, tokie dalykai pravers ne tik egzamine, bet ir studijuojant.</span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"> Klausiausi VLKK pranešimo apie studentų darbų bei aukštųjų mokyklų vadovėlių kalbą ir galvoju, juk iš dalies teisus kažkuris iš rektorių teigdamas, kad kalbos pagrindus mokinys turi gauti mokykloje. Manyčiau, kad sąžiningas ruošimasis kalbėjimo įskaitai gali prisidėti prie raštingumo plačiąja prasme. Vertėtų kalbėti ir apie sąžiningą tiek planų, tiek pačios viešosios kalbos vertinimą. Vertinimo kriterijai suformuluoti aiškiai – belieka jų laikytis.<br><br>Nemanau, kad vertėtų grįžti prie ankstesnės įskaitos organizavimo tvarkos. Kadangi daug metų dirbau įskaitos vertinimo komisijose (pernai irgi buvau pakviesta talkinti gimnazijoje), ryškių skirtumų nepastebėjau – negebantis komunikuoti sunkiai susitvarkydavo su kalba, tiek potemę gavęs ryte, tiek ir išmokęs iš anksto. Užmiršta atmintinai išmokto teksto žodį ir sustoja, negeba motyvuotai atsakyti į klausimus, pagrįsti savo nuomonės.<br><br>Nei prie kiekvieno mokytojo, nei prie kiekvieno mokinio sargybinio nepastatysi, lieka didžiausias teisėjas – mūsų sąžinė. <br><br>Parengė Birutė Grašytė </span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"><a href="http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-02-06-vilma-leonaviciene-tikiu-kad-vis-mazeja-atveju-kai-mokiniai-netiki-savo-jegomis/127157"><img width="53" height="27" src="/naujienos/PublishingImages/Spaudos%20apzvalgos%20saltiniai/bernardinai.jpg" alt="" style="margin:5px"></a><br><br></span></div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"> </span></div> ​</div>