Tinklalapio logotipas
Grįžti

bernardinai.lt: Vokietijai reikėjo švietimo reformų
event 2015-03-06 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

bernardinai.lt: Vokietijai reikėjo švietimo reformų
Vokietijoje, panašiai kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, švietimo politika nėra kontroliuojama iš vieno centro. Ji formuojama ir įgyvendinama kiekvienoje iš šešiolikos federalinių žemių savarankiškai, tad kiekvienoje žemėje pasiekimai švietime yra skirtingi.
 
Po to, kai paaiškėjo, jog pirmųjų tarptautinio PISA tyrimo mokinių skaitymo gebėjimų testų rezultatai buvo ne tik prastesni už EBPO šalių švietimo sistemų penkiolikmečių rezultatų vidurkį, bet ir atskleidė kur kas didesnę koreliaciją tarp šeimų socialinės ekonominės padėties ir mokinių pasiekimų nei bet kurioje kitoje EBPO šalyje, Vokietiją ištiko šokas. Dėl to visoje šalyje kilo debatai, kaip kuo geriau pertvarkyti visą sudėtingą Vokietijos švietimo sistemą.
 
Kokių priemonių ėmėsi Vokietija, pradėjusi savo švietimo sistemos pertvarką, pasakoja vienas iš Džordžo Lukaso švietimo fondo (angl. George Lucas Education Foundation) „Edutopia“ drauge su „Pearson“ fondu kuriamų vaizdo „Education Everywhere Video Series“ siužetų, apžvelgiančių gerąją pasaulio šalių švietimo sistemų patirtį ir sėkmės pavyzdžius („Strong Performers and Successful Reformers in Education“). Šį kartą jūsų dėmesiui – vaizdo siužetas „Germany Takes On Education Reform“.
 
Po patirto šoko daugelis Vokietijos žemių ėmėsi bendrų pastangų, o tokio judėjimo priekinėje linijoje atsidūrė Reino kraštas–Pfalcas, kurio švietimo politikai priėmė sprendimą suteikti mokykloms laisvę diegti naujoves ir atsinaujinti.
 
Taip buvo pradėta įgyvendinti „Atsakingų mokyklų“ (angl. Responsible Schools) bandomoji programa, kurią inicijavo mokytojai iš tiesų labai norėję pasiekti geresnių mokymo rezultatų, dėl kurių savo ruožtu gerėtų mokinių pasiekimai. Paaiškėjo, jog kai kurių tikslų įprastiniais metodais pasiekti neįmanoma.
 
Taigi, mokyklos penkerius metus dalyvavo įgyvendinant minėtą programą, per kuriuos mokykloms buvo suteikta didesnė laisvė, jos įgijo didesnį savarankiškumą ir tapo labiau atsakingos.
 
Vienas iš pavyzdžių – Erich Kästner Reasschule Plus mokykla, kurios direktorius Gerhardas Leisenheimeris pasakoja, kad paprasčiausiai neįmanoma vadovauti šiuolaikiškai mokyklai pasikliaujant „vienišo kario“ galvosena. Tiesiog buvo būtina burti mokytojus burti į komandas ir dirbti drauge.
 
Minėtoje mokykloje mokytojai rūpinosi, kaip geriau mokiniams individualiai padėti, nes vaikams vieni dalykai sekasi geriau mokytis, kiti – prasčiau, skirtingi vaikai turi skirtingų poreikių, privalumų bei trūkumų. Yra mokinių, kuriems sekasi geriau mokytis kažkuris mokomasis dalykas ir kurie padeda savo draugams. Mokytojams kilo minčių, kad tokiems mokiniams turėtų būti kažkaip atlyginta. Šiuos klausimus jie aptardavo kas savaitę vykstančiuose susirinkimuose.
 
Susibūrusiose daugiau savarankiškumo, galių ir atsakomybės turinčiose mokytojų komandose paprastai kyla ne viena puiki mintis. Jei tokios komandos jaučiasi patenkintos tuo, kaip dirba, jos dalinasi savo patirtimi ir mintimis su kitomis. Tokiu būdu bendradarbiaujant, naujovės ima plisti.
 
Taip gimė ir idėja pasirašyti su mokiniais sutartis, kuriomis tarsi formaliai įteisinama veiklos kryptis ir tikslai. Mokytojai susitinka su pačiais mokiniais, jų tėvais ir drauge aptaria, kaip būtų galima mokiniui padėti. Taigi, atsižvelgiama į mokinių poreikius, tėvai nelieka nuošaly, o mokytojai mato, jog jų pastangos ir darbas yra vertinami, o idėjos įgyvendinamos. Didėja mokytojų savivertė, jie tobulėja profesinėje srityje ir žino, jog visuomet susilauks komandos paramos bei palaikymo.
 
Nuo 2000 m. iki 2009 m. Vokietijoje įgyvendinus inovatyvias reformas, PISA rezultatai parodė, jog šalies mokyklų mokinių pasiekimai matematikos raštingumo ir skaitymo gebėjimų srityse pagerėjo.
 
Trumpai apie Vokietiją
 
Vokietija – didžiausia Europos Sąjungos valstybė narė. Tai – šalis, kurioje gyvena 82 mln. žmonių, turinti pajėgiausią Europoje ekonomiką ir galinti didžiuotis ilgus amžius puoselėjamomis literatūros tradicijomis bei tikėjimu socialinės lygybės galimybėmis. 
 
Vokietija ilgą laiką turėjo trijų pakopų mokyklų sistemą, kurioje dešimties metų amžiaus sulaukę mokiniai patenka į vieną iš galimų variantų: gimnaziją (Gymnasium), realinę mokylą ( Realschule), ar pagrindinę mokyklą (Hauptschule). Toks griežtas mokinių nukreipimo į mokymosi institucijas metodas ribojo mokinių galimybes tobulėti ir dėl jo švietimo sistemoje įsigalėjo nelygybė. 
 
Istoriškai susiklostė, kad daugelyje Vokietijos mokyklų pamokos prasidėdavo anksti, tačiau baigdavosi iki pietų. Dėl to Vokietijos mokiniai mažiau nei kitose EBPO šalyse praleisdavo laiko mokykloje. 
 
Nuo to laiko, kai prasti pirmieji PISA tyrimo rezultatai paskatino keistis, Vokietijos mokyklose pailgėjo darbui klasėje skirtas laikas, pradėta pereiti prie mažiau segreguotos dviejų pakopų mokyklų sistemos, vieningos nacionalinės ugdymo programos. Taip imtasi įgyvendinti švietimo sistemoje reformas. 
 
Nors nemažai reformų dar įgyvendinama, tačiau vien tik per devynerius metus Vokietijos penkiolikmečių 2009 m. PISA tyrimo rezultatai tapo geresni.