Tinklalapio logotipas
Grįžti

bernardinai.lt: Mokyklose vykstantis profesinis mokytojų tobulėjimas didina jų darbo sėkmę
event 2015-03-23 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

bernardinai.lt: Mokyklose vykstantis profesinis mokytojų tobulėjimas didina jų darbo sėkmę
Mokyklose vykstantis profesinis mokytojų tobulėjimas reiškia, jog mokytojai mokosi pačiose mokyklose, tai daroma nuolatos ir tolygiai, mokytojams bendradarbiaujant su tų pačių mokyklų kolegomis, kuomet daugiausia dėmesio skiriama praktinio darbo problemoms, mokinių realaus darbo rezultatais, ugdymo programos pavyzdžiais. Tyrimais įrodyta, kad toks profesinis tobulinimas turi teigiamo poveikio mokytojų praktiniam darbui klasėse.
 
Deja, 2013 m. vykusiame EBPO Tarptautinio mokymo ir mokymosi tyrime (angl. Teaching and Learning International Survey (TALIS)) TALIS dalyvavę mokytojai nurodė, kad jiems rečiau teko tobulintis savo mokyklose (vidutiniškai 2 tokie atvejai) nei kitur, už mokyklų sienų vykstančiuose mokymuose ir profesinio tobulinimo renginiuose (vidutiniškai 3 nurodyti atvejai).
 
Minėtame tyrime daugiausia dėmesio buvo skirta pagrindinio ugdymo mokykloms. Atliekant šį lyginamąjį švietimo tyrimą 2013 m., daugiau nei 30-ies šalių 200 vidurinių mokyklų direktorių ir jose dirbančių mokytojų (kiekvienoje po 20) buvo teiraujamasi, kaip jie vertina profesinio tobulinimo naudą mokyklose ir už jų ribų, taip pat kur tokiuose profesiniam tobulinimui skirtuose renginiuose teko dalyvauti dažniau.
 
Kaip mokyklose vykstantys profesinio tobulinimo renginiai padeda mokytojams sėkmingiau dirbti, remiantis 2013 m. TALIS tyrimo rezultatais, aptariama 2015 m. kovo mėn. „Teaching in Focus“švietimo problemos analizėje „Embedding Professional development in schools for teacher success“.
 
Iš analizės p. 2 pateiktos 1 diagramos matyti, jog mokytojams tenka dažniau dalyvauti ne mokyklose vystančiuose profesinio tobulinimo renginiuose: kursuose, seminaruose (70 proc. gautų atsakymų) nei mokyklose bendradarbiavimu grįstuose profesiniuose mokymuose (61 proc. gautų atsakymų).
 
Panašiomis proporcijomis pasiskirstę ir atsakymai dėl dalyvavimo konferencijose bei seminaruose – 43 proc., o mokytojų profesinio tobulinimo tinkluose – 36 proc., mentorystės ir koučingo renginiuose – 30 proc. Savo kolegų praktinį darbą pamokose stebėjo 32 proc. mokytojų.
 
Vis dėlto, dalyvaujančių skaičius mokyklose vykstančiame profesiniame tobulinime ir už jų ribų įvairiose tyrime dalyvavusiose šalyse yra labai skirtingas.
 
Švietimo analizės p. 2 pateiktoje 2 diagramoje matomi dideli skirtumai: Čilės, Prancūzijos, Italijos ir Slovakijos Respublikos mokyklų mokytojai nurodė, jog jie dalyvauja kur kas dažniau nei nustatytas vidurkis ne mokyklose vykstančiuose profesiniam tobulinimui skirtuose renginiuose. Ir atvirkščiai, Meksikos, Singapūro, Albertos (Kanada) ir Abu Dabio (JAE) mokyklų mokytojai nurodė dalyvavę tokiuose renginiuose rečiau nei vidutiniškai.
 
Daug skiriasi ir mokytojų, dalyvavusių mokyklose vykstančiame profesiniame tobulinime. Ta pati diagrama rodo, kad Suomijos, Prancūzijos, Portugalijos ir Flandrijos (Belgija) mokyklų mokytojai gerokai rečiau nei vidurkis dalyvauja tokiuose mokyklose vykstančiuose renginiuose, tuo tarpu Australijos, Singapūro, Abu Dabio (JAE) bei Anglijos (JK) visi tyrime apklausti mokytojai gerokai dažniau nei vidurkis dalyvauja būtent tokio pobūdžio profesinio tobulinimo renginiuose.
 
Mokyklose vykstantis profesinis tobulinimas turi didesnio poveikio mokytojų praktiniam darbui nei vykstantis kur nors kitur.
 
2013 m. TALIS tyrimo rezultatai parodė, kad apklausose dalyvavę mokytojai daugiausia nurodė tokias savo praktinio darbo sritis, kurias teigiamai paveikė profesinis tobulinimas mokyklose:
 
savo mokomųjų dalykų geresnis išmanymas ir supratimas; 
 
pedagoginės kompetencijos savo mokomųjų dalykų srityse;
 
ugdymo programos išmanymas; 
 
mokinių vertinimas ir įvertinimas; 
 
gebėjimai IKT srityse; 
 
mokinių elgesio ir darbo klasėje vadyba; 
 
mokinių tarpdisciplininių gebėjimų ugdymas; 
 
mokinių profesinis orientavimas ir konsultavimas.
 
Kaip skirtingų šalių mokytojai vertino teigiamą mokyklose ir už mokyklų ribų vykstančio profesinio tobulinimo poveikį praktiniam darbui su mokiniais, atspindi švietimo problemos analizės p. 3 pateikta 3 diagrama.
 
Tyrimo apklausose dalyvavę mokytojai daugiau išsako teigiamų asociacijų su mokyklose vykusio profesinio tobulinimo poveikiu. 2013 m. TALIS tyrimo rezultatai atskleidė, kad kuo daugiau mokytojai dalyvauja ne mokyklose vykstančiame profesiniame tobulinime, tuo mažesnį teigiamą poveikį jie junta savo mokymo žinioms bei praktiniam darbui.
 
Taigi, Čilės, Suomijos, Prancūzijos, Italijos ir Slovakijos mokyklų mokytojai, nurodę, jog gausiai dalyvauja ne mokyklose vykstančiame profesiniame tobulinime, tvirtina, kad tokia praktika jiems daro mažą teigiamą poveikį. Korėjos, Latvijos, Singapūro ir Abu Dabio (JAE) mokytojai, nurodę, kad nedaug dalyvauja ne mokyklose vykstančiuose profesiniam tobulinimui skirtuose renginiuose, junta kur kas didesnį poveikį savo žinioms ir praktiniam darbui. Ir atvirkščiai.
 
Ką tai praktiškai reiškia?
 
Kai mokytojai dalyvauja mokyklose vykstančiame profesiniame tobulėjime, kuris yra grindžiamas bendradarbiavimu su savo kolegomis ir praktinių, kasdieninių problemų sprendimu, jie junta teigiamą įtaką savo pedagoginėms žinioms ir praktikai.
 
Vis dėlto, mokytojai daugiau dalyvauja ne mokykloje vykstančiuose profesiniam tobulinimui skirtuose renginiuose, – konferencijose, paskaitose, seminaruose. Ir šie mokytojai patiria kur kas mažesnį teigiamą poveikį savo darbe.
 
Todėl mokytojai, mokyklų vadovai turėtų pirmenybę skirti mokyklose vykstančiam profesiniam tobulinimui.
 
Pagrindinė išvada
 
Tos šalys, kuriose pageidaujama pagerinti mokytojams teikiamo profesinio tobulinimo veiksmingumą, turėtų didinti mokyklose vystančių tam skirtų renginių, praktinio darbo skaičių ir įvairovę: stiprinti mentorystę ir koučingą, kurti ir stiprinti drauge mokytis norinčių mokytojų tinklus, skatinti bendrą mokytojų mokslinę veiklą, taip pat pačius mokytojus spręsti mokymo problemas.
 
Tuo tarpu ne mokyklose vykstančių profesiniam tobulinimui skirtų renginių – konferencijų, seminarų, kursų – skaičių vertėtų riboti.
 
Visą švietimo problemos analizę anglų kalba galite skaityti čia.