Tinklalapio logotipas
Grįžti

bernardinai.lt: Suomijos mokyklose mokomųjų dalykų pamokas keičia mokymas pagal temas
event 2015-03-30 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

bernardinai.lt: Suomijos mokyklose mokomųjų dalykų pamokas keičia mokymas pagal temas
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <div>Jau tikrai ne vieną kartą buvo rašyta apie „Suomijos fenomeną“, aukštą šios šalies švietimo sistemos vertinimą tarptautiniuose reitinguose, pelnytą garsėjant gerais mokinių skaitymo, rašymo ir matematinių gebėjimais, bei apie tai, kaip įvairiausių šalių švietimo ekspertai vis vyksta į šią Šiaurės Europos šalį, tikėdamiesi atskleisti tokios sėkmės paslapties receptą ir – kas žino? – gal parsivežti lemtingąjį burtažodį namo.</div> <div> </div> <div>Šį kartą į Helsinkį vyko jau 34 metus švietimo temomis rašantis ir 12 metų „The Independent“ redaktoriumi dirbantis Richardas Garneris. </div> <div> </div> <div>Žurnalistą ypač sudomino tai, kad Suomijoje imamasi įgyvendinti vieną iš radikaliausių švietimo reformų programų, kuria siekiama atsisakyti tradicinių pamokų „pagal mokymo dalykus“ ir pereiti prie mokymo „pagal temas“. Sužinotas naujienas ir Suomijos mokyklų mokytojų požiūrį į pertvarką jis aprašė savo straipsnyje „Finland schools: Subjects scrapped and replaced with 'topics' as country reforms its education system“.</div> <div> </div> <div>Už jaunimo ir suaugusiųjų mokymą Helsinkyje atsakinga švietimo specialistė Liisa Pohjolainen patvirtino, kad tai „iš tiesų taps dideliu Suomijos švietimo pokyčiu“.</div> <div> </div> <div>Helsinkio miesto plėtros vadovas Pasi Silanderis paaiškino, jog dabar suomiams reikia kitokio švietimo, kad galėtų tinkamai šiuolaikinėje visuomenėje parengti žmones darbinei veiklai.</div> <div> </div> <div>Mokomiesiems dalykams skirtos pamokos, tarkime, valanda, iš ryto skirta istorijai, po pietų – geografijai ar kitam dalykui, palaipsniui nyksta iš Helsinkio šešiolikmečių mokinių tvarkaraščių. Tokias pamokas pakeičia pačių suomių taip vadinamas „reiškinio“, arba teminis, mokymas. </div> <div> </div> <div>Pavyzdžiui, profesinio ugdymo mokyklos mokinys gali pasirinkti „kavinėje teikiamų paslaugų“ pamokas, kurios apimtų matematikos, kalbų (kad būsimasis darbuotojas galėtų aptarnauti užsienio klientus), rašymo ir bendravimo gebėjimus ugdančius elementus.</div> <div> </div> <div>Labiau akademinės pakraipos gebėjimus turintys ir siekiantys juos toliau lavinti mokiniai būtų mokomi tarpdalykinių temų, pavyzdžiui, visko, kas žinotina apie Europos Sąjungą: toks mokymas apimtų ekonomikos, ES valstybių narių istorijos, kalbų, geografijos disciplinų elementus.</div> <div> </div> <div>Kiti pokyčiai klasėse taip pat akivaizdūs: jose neišvysite tradiciškai eilėmis priešais mokytoją susodintų ir pasyviai pamokos temos besiklausančių ar laukiančių, kada juos pačius pakvies atsakinėti „prie lentos“, mokinių. Anaiptol. Klasėse diegiamas bendradarbiavimu grįstas metodas, – mokiniai dirba mažesnėmis grupėmis, kuriose, tobulindami savo komunikavimo įgūdžius, sprendžia gautas užduotis, nagrinėja problemas.</div> <div> </div> <div>Marjo Kyllonen, atsakinga už švietimo vadybos pertvarką Helsinkyje, neužilgo pateiks parengtą reformos projektą, tačiau, pasak jos, pokyčiai apims ne tik sostinės, bet ir visos šalies mokyklas. „Tikrai turime persvarstyti švietimą ir pertvarkyti savo sistemą, kad ji rengtų mūsų vaikus ateičiai, ugdytų gebėjimus, kurių reikia šiandienos ir rytdienos gyvenimui,“ – sako ji. „Suomijoje dar yra mokyklų, kurioje mokoma senoviškai, nors tai buvo pažangu XX a. pabaigoje. Tačiau poreikiai pasikeitė, ir dabar mums reikia kažko, kas tiktų XXI amžiui.“</div> <div> </div> <div>Savo straipsnyje Richardas Garneris atkreipia dėmesį, kad ir Jungtinės Karalystės švietimo sistemoje vykdomos reformos rodo, jog vis labiau mokyklose reikia daugiau dėmesio kreipti besimokančiųjų charakterio formavimui, gebėjimui susidoroti su sunkumais, mokėti spręsti problemas, bendrauti, o ne varyti mokinius per „egzaminų konvejerį“. Tačiau, „The Independent“ redaktoriaus manymu, Jungtinėje Karalystėje tuo tarpu nepakaktų užsidegimo ir noro tiek keisti savo švietimo sistemą, kad būtų atsisakyta tradicinių mokomųjų dalykų pamokų.</div> <div> </div> <div>Net ir pačioje Suomijoje pertvarka susilaukė mokytojų ir mokyklų vadovų, kurie visą savo profesinį gyvenimą orientavo į konkrečių mokomųjų dalykų mokymą ir kuriems tiesiog buvo nurodyta keisti savo darbo metodus, nepritarimo.</div> <div> </div> <div>Marjo Kyllonen propaguoja „bendro mokymo“ metodą (angl. <em>co-teaching</em>) rengiant pamokos planą: procese turėtų dalyvauti ne vieno mokomojo dalyko mokytojas. Naująją sistemą taikantiems mokytojams prie atlyginimo žadamas nedidelis priedas.</div> <div> </div> <div>Pasak Pasi Silanderio, šiuo metu maždaug 70 proc. Helsinkio vidurinių mokyklų baigiamųjų klasių ir profesinio mokymo mokyklų mokytojų jau yra apmokyti diegti mokyklose naująjį metodą.</div> <div> </div> <div>„Mes iš tiesų pakeitėme savo požiūrį, – teigė jis. „Mokytojams gana sunku pradėti ir žengti pirmąjį žingsnį... Tačiau tie mokytojai, kurie ėmėsi taikyti naująjį metodą, sako, kad grįžti atgal nebegali.“</div> <div> </div> <div>Pirmieji rezultatai rodo, kad suomių mokiniams pertvarka taip pat duoda naudos. Per pastaruosius dvejus reformos metus mokinių pasiekimai pagerėjo.</div> <div> </div> <div>Suomijos mokyklose privaloma taikyti „teminį mokymą“ bent kartą per metus. Tokių projektų trukmė gali būti kelios savaitės. Šalies sostinės mokyklose reforma įgyvendinama sparčiau ir intensyviau: mokyklos raginamos į pamokų tvarkaraščius įterpti „teminio mokymo“ laikotarpius bent du kartus per metus. Šių metų kovo mėn. pabaigoje Marjo Kyllonen parengtame projekte planuojama, kad pertvarka visose Suomijos mokyklose bus užbaigta iki 2020 m.</div> <div> </div> <div>Tuo tarpu ikimokykliniame ugdyme taip pat imamasi įgyvendinti naujovišką projektą „Playful Learning Centre“ (PLC), kurio tikslas – padedant kompiuterinių žaidimų pramonės įmonėms, taikyti „žaismingesnius“ mokymosi metodus ikimokyklinukams ugdyti.</div> <div> </div> <div>„Norėtume, kad Suomija taptų pirmaujančia šalimi, kuri diegia vaikų ugdyme žaismingus sprendimus,“ – teigia PLC projekto vadovas Olavi Mentanen.</div> <div> </div> <div>Apsilankęs Suomijoje ir savo akimis pamatęs švietimo naujoves, „The Independent“ redaktorius Richardas Garneris įsitikino, kad pasaulio švietimo bendruomenės žvilgsnis visuomet bus nukreiptas į šią šalį, nes ji nebijo keistis. Ar Suomija sugebės išsaugoti EBPO PISA reitingų geriausias pozicijas, o gal net ir pagerinti savo pasiekimus, parodys laikas.</div> <div> </div> <div>Jeigu Suomijai pavyks, kaip reaguos kitų pasaulio šalių švietimo bendruomenės nariai?</div> <div> <strong></strong> </div> <div><strong>Užsigardžiavimui – Suomijos atvejo analizė</strong></div> <div> </div> <div>Helsinkio Siltamaki pradinėje mokykloje, turinčioje 240 septynerių–dvylikos metų amžiaus mokinių, vyksta anglų kalbos pamoka. Baltojoje lentoje – kontinentinės Europos žemėlapis. Mokiniai turi palyginti įvairių ant lentos matomų šalių oro sąlygas: pavyzdžiui, šiandien Suomijoje saulėta, o Danijoje – rūkas. Taip vaikai drauge mokosi geografijos ir anglų kalbos.</div> <div> </div> <div>Mokyklos direktorė Anne-Mari Jaatinen aiškina mokykloje puoselėjamą požiūrį: „Norime, kad vaikai mokytųsi saugioje aplinkoje, jaustųsi laimingi ir žingeidūs.“</div> <div> </div> <div>Toje pačioje mokykloje išvysite mokinius, koridoriuje žaidžiančius šachmatais, čia pat – žaidimą, kurio metu vaikai laksto aplinkui, rinkdami informaciją apie įvairias Afrikos vietoves. Mokyklos direktorė aiškina, jog taip „mokomasi su džiaugsmu“. Ji nori, kad vaikai kuo daugiau tarpusavyje bendrautų ir bendradarbiautų, – tuo būdu ugdytų kūrybišką mąstymą.</div> <div> </div> <div> <img width="200" height="67" src="http://www.bernardinai.lt/file/2f569da3d56ea2919df4f648b6afb78f781d2cb9_article_200.png" alt="" style="margin:5px"><br><br> </div> <a href="http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-03-27-suomijos-mokyklose-mokomuju-dalyku-pamokas-keicia-mokymas-pagal-temas/129088"><img width="53" height="27" src="/naujienos/PublishingImages/Spaudos%20apzvalgos%20saltiniai/bernardinai.jpg" alt="" style="margin:5px"></a><br><br>​</div>