Tinklalapio logotipas
Grįžti

Projekto „Lyderių laikas 2“ švietimo problemos analizė: „Mokytojas kaip transformacinis lyderis: faktas ar fikcija“
event 2015-03-30 domain Švietimo aprūpinimo centras label_outline Aktualijos

Projekto „Lyderių laikas 2“ švietimo problemos analizė: „Mokytojas kaip transformacinis lyderis: faktas ar fikcija“

Sparčiai kintantis pasaulis kelia naujų iššūkių švietimo sistemai, mokyklai, mokytojams, visuomenei. Vis dažniau kalbama apie lyderystę švietimo srityje, kaip vieną iš švietimo sistemos efektyvumo požymių. Naujajame tūkstantmetyje mokytojų atliekami vaidmenys išsiplėtė. Šių dienų mokytojui nebeužtenka būti tik siauru savo srities specialistu. Jis turi būti ne tik dalyko mokytojas, bet ir informacijos perteikėjas, konsultantas, socialinis pedagogas, klasės lyderis ir vyresnysis draugas, tyrėjas, bendradarbiaujantis kolega, novatorius, mokymo(si) proceso organizatorius ir katalizatorius. Pastarųjų metų Europos švietimo strategijose ir komunikatuose pabrėžiama, kad šių dienų mokytojui reikia kur kas platesnių ir įvairesnių kompetencijų, tad pirminiam mokytojų rengimui nebepakanka plėtoti tik pedagoginę, dalyko ir didaktinę kompetencijas.Valstybinėje švietimo strategijoje 2013–2022 m. (2013) pirmuoju tikslu užsibrėžiama siekti profesionalių, rezultatyviai dirbančių, pasižyminčių lyderyste pedagoginių bendruomenių.

Europos Tarybos išvadose dėl veiksmingos lyderystės švietime (2013) pabrėžiama, kad turi rastis naujoviškas požiūris į švietimo lyderystę, kuris padėtų pritraukti į mokyklas aukščiausios kvalifkacijos jaunuosius mokytojus, įstengiančius žengti kartu su mokymosi srityje nuolat atsirandančiomis naujovėmis. Pastaruosius kelis dešimtmečius mokslinėje erdvėje kelta ateities lyderystės idėja švietimo sektoriuje sietina su transformacine lyderyste, kuria pabrėžiama tarpusavio sąveika, vidinė motyvacija, sekėjų ugdymas, jų poreikiai ir motyvai ir ypač – vertybės, vienijančios sekėjus (Sergiovanni, 1998; Bennett, Anderson, 2003; Mulford, 2003; Bass, Riggio, 2008, ir kt.). Tai lyderystė, orientuota į pokyčius organizacijoje ir inicijuojanti pokyčius asmeniniame, tarpasmeniniame lygmenyse.

Išvados ir rekomendacijos:

  • Europos Taryba pažymi, kad švietimo lyderiams tenka atsakomybė ne tik už mokymo kokybės, mokymosi pasiekimų gerinimą, bet ir už žmogiškųjų ir fnansinių išteklių valdymą. Tad galėtų būti numatytos priemonės nuolatiniam mokytojo profesiniam tobulėjimai, ypač lyderystės gebėjimų plėtotei.

  • Mokytojo darbo sudėtingumas reikalauja įvairiausių kompetencijų, kurių pagrindas turi būti pamatinės vertybės. Europos Taryba pabrėžia, kad mokytojui būtinas atsidavimas savo profesijai, gebėjimas motyvuoti ir įkvėpti, pedagoginiai ir bendravimo įgūdžiai ir kt. Todėl vertėtų atkreipti dėmesį į šiuo metu Lietuvoje taikomą pedagogikos studijas besirenkančių studentų ir siekiančių dirbti mokyklose mokytojų atrankos strategiją.

  • 2011 m. „Lyderių laiko“ atliktu tyrimu, kuriuo buvo siekiama nustatyti Lietuvos mokyklose vyraujančius lyderystės modelius, nustatyta, kad vienas iš septynių esamų lyderystės stilių Lietuvos mokyklose yra transformacinė lyderystė, išsiskirianti iš kitų lyderystės stilių aiškiu ir tvirtu vertybiniu pagrindu.

  • Mokytojas yra ta asmenybė, kuri daro didžiausią įtaką mokinio mokymosi rezultatams, o ugdymo procese nuolat vyksta kaita. Siekiant profesionalios pedagogų bendruomenės, negana mokytojų profesinio tobulėjimo per praktinį darbą. Naujajame žinių visuomenės amžiuje, turint galvoje nuolat mokytojui kylančius iššūkius ir pedagogo darbo dinamiškumą, būtina kurti profesionalių mokytojų bendruomenes, pradedant nuo aukštojo mokslo institucijų, rengiančių pedagogus. Rekomenduotina investuoti į kokybišką mokytojų rengimą.

Visą Švietimo problemos analizę „Mokytojas kaip transformacinis lyderis: faktas ar fikcija“ skaitykite čia.

Kitos projekto „Lyderių laikas“ parengtos ir išleistos švietimo problemos analizės:

Ar konkurencija lemia švietimo kokybę

Unikalios kultūros mokykla

Šiuolaikinės mokyklos valdymas

Švietimo ir ugdymo tikslų ir Lietuvos švietimo politikos nuostatų dermė

Steigėjo dalyvavimas mokyklos lyderystėje

Kaip patobulinti mokyklą be pinigų?

Darbuotojų nuoma – svarba, trūkumai, galimybės, kitų šalių patirtis

Gero vadovavimo mokyklai ir sėkmingo mokinių mokymosi sąsajos

Mokytojas lyderis - visuomenės varomoji jėga

Kiek lyderystės surasta Lietuvos mokykloje?

Švietimo konsultavimas: fikcija ar tikrovė?

Lyderystės kompetencija: Kam? Kodėl? Kaip?

www.lyderiulaikas.smm.lt inf.