Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Prof. Boguslavas Gruževskis: „Švietimo sistema turi būti orientuota į vertybių formavimą, o ne į žinių kaupimą"
event 2015-04-01 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

15min.lt: Prof. Boguslavas Gruževskis: „Švietimo sistema turi būti orientuota į vertybių formavimą, o ne į žinių kaupimą"
„Blogiausia, kad šiuolaikinis žmogus vis labiau yra stumiamas prie savo biologinės prigimties, kurios pagrindą sudaro egocentrizmas arba liberalaus, besąlygiško individualizmo formos“, – teigia Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis.
 
Jo pastebėjimu, nykstant bendruomeniškumui, solidarumui, socialumui, žmogus ima rūpintis tik savo paties poreikių patenkinimu. Tokiame sociume randasi vis daugiau įvairių smurto, neapykantos ir agresijos formų. Kodėl yra būtinas naujas - globalus švietimo modelis? Kaip jį įgyvendinti?
 
Artėjant balandžio 13 d. Vilniuje vyksiančiai tarptautinei konferencijai „Globalaus švietimo scenarijus. Nuo sampratos iki veiksmų“, globalaus švietimo tema 15min.lt kalbasi su prof. B.Gruževskiu.
 
– Globalus švietimas tarsi suponuoja, jog įmanoma vieninga, pasaulietinė pilietija, vieningas švietimo modelis. Ar tai – realu? Ypač suvokiant tai, kad glaudžiais bendruomeniniais saitais negalime pasigirti net minimaliausiame (vietos bendruomenės) lygmenyje?
 
– Bendruomeniškumas ir turi prasidėti nuo lokalaus lygmens, o globalus švietimas tiesiog turėtų aprėpti pagrindinę kryptį. Mano pagrindinė mintis ta, kad kelio iš individualizmo į globalumą nėra.
 
Pirmiausia turime kalbėti apie gebėjimą gyventi su kitu žmogumi ir dirbti savo bendruomenėje ir tik tuomet galime pereiti į platesnius lygmenis.
 
Deja, didžiausia problema yra ta, kad kol kas judame priešinga kryptimi – būtent prie individualizmo: savo elgseną orientuojame į individualistinį egocentrizmą. Todėl reikia keisti švietimo modelį – atviram žmogui turi būti formuojamos ne žinios, o gebėjimai, vertybės.
 
– Kokias vertybes jūs turite omenyje?
 
– Tai, pirmiausia, pagarba artimui, savitarpio pagalba. Gebėjimas nedominuoti savo pranašumais, reguliuoti, atpažinti pavydą. Manyčiau, jog negebėjimas dirbti kartu yra pasaulio problema, ir konferencijoje kalbėsime ne tik apie Lietuvos atvejį, bet ir apie Europą bei likusį pasaulį.
 
Niekas mūsų nebeskatina dėti į kažką pastangų, jeigu tai neliečia mūsų asmeninio intereso. Tai yra baisus pavojus mūsų ateities sistemai. Dėl to savo pranešime ir kelsiu bendruomeniškumo priešpriešą individualizmui.
 
Bendruomeniškumas yra neužsidarymas savo asmeninio pasitenkinimo rate.
 
Visa švietimo sistema turi būti orientuota į vertybių formavimą, o ne į žinių kaupimą. Žinios tik turi aptarnauti vertybes, o ne atvirkščiai.
 
O kaip yra šiandien? Mes pirmiausia vertiname moksleivių žinias (matematikos, anglų kalbos ir t.t.), tačiau jos nieko nepasako realaus gyvenimo kontekste. Pavyzdys: mergina uždaroma bagažinėje, ir padegamas automobilis, arba mergaitės sukapoja savo kolegę...
 
Pažiūrėkime: ir tos merginos, ir tie vaikinai nebuvo blogiausi! 8-tukais, 7-tukais mokėsi, žinojo ir chemijos ir fizikos pagrindus... Tai yra vertybių ir žinių problema.
 
Atsigręžkime kiek į praeitį. Visa žmonijos išmintis, kuri yra pateikta kaip religinė tiesa (Mirusiųjų knygoje, Vedose, Biblijoje), sukaupta buvo tam, kad stumtų žmogų nuo jo individualaus, egocentrinio uždarumo prie visuomeniškumo.
 
Gyvulių pasaulyje egzistuoja tik sotumas, saugumas ir seksualinis pasitenkinimas. Jeigu neplėtosime bendruomeniškumo vertybių kontekste, natūraliai slysime biologiškumo link.
 
– Jūs bendruomenę traktuojate socialistine ar nacionalistine prasme?
 
– Daugiau socialistine, kalbant jūsų terminais. Ši bendruomenė neturi nieko bendro su išoriniais požymiais. Kita vertus, be išorinių požymių niekas nesiformuoja. Pirmiausia, aišku, turime mylėti motiną, arba maitintoją. Tada kalbančius tavo kalba, gyvenamąją erdvę, mokyklą.
 
Taigi, natūraliai mes pereiname per nacionalinį elementą ir jame formuojamės. Tačiau turime suprasti, jog ir kitos kultūros yra lygiavertės, ir tame nėra jokio konflikto.
 
Jeigu yra bendražmogiška pagarba, atsiranda ir suvokimas, jog gali būti kitokių negu tu. Tada atsiranda vietos ir gėjams, ir vienos lyties santykiams.
 
– Panelinėje „Globalaus švietimo“ diskusijoje šiais metais dalyvausianti Marija Aušrinė Pavilionienė teigia, kad globalus švietimas kaip tik turi prasidėti nuo asmenybės lavinimo, individualizmo skatinimo. O jūs teigiate, kad individualizmas – atomizacijos ir abejingumo šaltinis. Vadinasi, nėra vieningos globalaus švietimo sampratos?
 
– Tai – diskusija. Aš tvirtai laikausi požiūrio, jog pirmiausia turime stiprinti ugdymą, parodyti vaikui, kad žmogus visuomenėje yra sistemos dalis, ir tik tada, kai vaikas pajaus savo žmogiškumo vertę, žmogiškumo, kuris jam padeda dirbti su kitu, bus galima skatinti jo individualumą.
 
Individualumas gali būti formuojamas tik po to, kai yra išauklėtas, suvoktas bendruomeniškumas.
 
Nesupraskite neteisingai, aš nepasisakau prieš individualizmą. Aš sakau, kad jis turi būti brandus. Negalime formuoti individualizmo, kai nėra krypties, kam jį panaudoti.
 
Jeigu mes individualizmą panaudosite savo pačių pasitenkinimui, ir toliau tolsime vienas nuo kito.
 
Tarptautinė konferencija „Globalaus švietimo scenarijus. Nuo sampratos iki veiksmų“ yra kofinansuojama ŠMM, ES ir URM Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis.
 
Konferenciją organizuoja Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su ŠMM ir URM.
 
Laura Kešytė