Tinklalapio logotipas
Grįžti

alfa.lt: Tyrimas: vaikus reikėtų pradėti mokyti programavimo dar nepradėjus lankyti mokyklos
event 2015-04-03 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

alfa.lt: Tyrimas: vaikus reikėtų pradėti mokyti programavimo dar nepradėjus lankyti mokyklos
Šiandien apie 50% darbo vietų reikalauja vienokių ar kitokių technologinių įgūdžių, o per artimiausią dešimtmetį šis skaičius išaugs iki 77%.
 
Kaip rodo Šiaurės Europos šalyse atliktas tyrimas, IT srities verslo atstovai mano, kad programavimo vaikai turėtų pradėti mokytis vos pradėję eiti į mokyklą arba dar anksčiau. Tiesa, kaip pastebi lietuviai, tai galima daryti linksmai – kuriant robotus ar žaidimus ir tuo pačiu ugdyti savybes, kurios pravers bet kokiame gyvenimo atvejyje.
 
„Anksti pradėti programuoti – puikus siekis. Tiesa, jei vaikus pasodinsime prie kompiuterio ir įjungsime kodo langą – vargu ar juos sudominsime. Tačiau jei į viską įtrauksime robotų, žaidimų ar programėlių telefonams kūrimą, kai galima rezultatą išvysti iškart – bus kur kas įdomiau. Be to, taip vaikai išmoks ne tik programavimo, bet ir ugdys kitas naudingas savybes: loginį mastymą, problemų sprendimą, o robotų kūrimas paskatins pasidomėti ir fizika bei biologija“, – sako Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.
 
Apklausus 200 pirmaujančių IT bendrovių, startuolių ir rizikos kapitalo investuotojų Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Estijoje, paaiškėjo, kad jie įsitikinę, jog vaikai turėtų pradėti mokytis programuoti kuo anksčiau. Trečdalis investuotojų teigia, kad vaikus reikėtų pradėti supažindinti su programavimu jiems sulaukus vos 3-6 metų. Su tuo sutinka kas ketvirta Suomijos IT bendrovė. Pusė Estijos IT bendrovių mano, kad programuoti vaikams reikėtų pradėti nuo 7-9 metų amžiaus, o daugiau nei 60% Norvegijos šio sektoriaus atstovų – nuo 10-13 metų amžiaus.
 
Su tyrimo tendencijomis sutinka ir iniciatyvos „Solid Education“ bendraįkūrėjas Paulius Paškevičius, Lietuvoje aktyviai su komanda moksleivius mokantis programavimo per žaidimų kūrimą ar skraidančių dronų valdymą. „Lietuvoje su žaidimų kūrimu supažindinome jau beveik 5 tūkst. moksleivių ir galiu drąsiai teigti, kad juos kurti ir taip mokytis programavimo galima būnant bet kokio amžiaus. Su kieno nors pagalba į žaidimų programavimą įsivažiuoti galima per kelis mėnesius, o po dvejų-trejų metų toks moksleivis jau gali lygiuotis į profesionalus ir darbuotis vienoje iš Lietuvoje veikiančių žaidimų kūrimo studijų“, – pastebi P. Paškevičius.
 
Pasak jo, tiek kuriant, tiek žaidžiant žaidimus tobulėja kūrybinis, analitinis, strateginis mastymas bei įgūdžiai, susiję su planavimu: „Taip pat šio procesu metu vaikai ugdo ir bendravimo įgūdžius, nes tenka keliauti po įvairius renginius, pristatinėja savo idėjas – visa tai duoda naudą ne tik vėlesnėje profesinėje veikloje.“
 
Anot Pauliaus Briedžio, Robotikos mokyklos įkūrėjo, kurdami robotus vaikai išmoksta dar daugiau įvairių įgūdžių: „Mokydamiesi programavimo per robotų kūrimą vaikai iškart mato gyvą ir liečiamą rezultatą. Tiesa, kodo rašymas robotų kūrime tik viena iš dalių – prieš tai jaunieji robotikos specialistai atidžiai stebi ir galvoja, kaip turėtų realybėje judėti jų kūrinys, todėl tenka pasigilinti ir į fiziką, biologiją bei, pasitelkus kūrybinį ir analitinį mastymą, visą judėjimo planą sudėlioti į aiškią veiksmų seką ir vėliau perkelti į kodą.“
 
Kaip pastebi P. Briedis, įdomu tai, kad Lietuvoje tokiu būdu programavimo mokosi ne tik vaikai ar technologinės pakraipos žmonės: „Tuo labai domisi finansininkai ar net, iš pirmo žvilgsnio, su technologijomis nieko bendro neturintys literatai. Tokie įgūdžiai reikalingi ne tik tiesiogiai dirbantiems technologijų srityje – visiems pravartu turėti bent pagrindines inžinerines žinias. Tai leidžia suprasti, kaip palengvinti vieną ar kitą darbą, o mokėdamas programuoti, gali sukurti sau reikalingą pagalbinį įrankį.“