Tinklalapio logotipas
Grįžti

alfa.lt: Suomijos mokyklose nebeliks nei matematikos, nei fizikos pamokų
event 2015-04-03 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

alfa.lt: Suomijos mokyklose nebeliks nei matematikos, nei fizikos pamokų
Daugelį metų Suomija yra puikus sėkmingos švietimo sistemos pavyzdys, o suomių vaikau garsėja savo puikiais raštingumo ir matematiniais gebėjimais.
 
Tik tolimųjų Rytų šalys, tokios kaip Singapūras ir Kinija lenkia Suomiją pagal programos, skirtos Tarptautiniam studentų vertinimui, reitingus. Tiek politikai, tiek ir švietimo ekspertai iš viso pasaulio siunčia savo atstovus į Helsinkį, tikėdamiesi sužinoti šios sėkmės paslaptį ir pritaikyti žinias savo šalyje.
 
Tačiau šiuo metu Suomija ketina dar labiau nustebinti visą pasaulį, kadangi ji pirmoji ir kol kas vienintelė ruošiasi itin radikaliems pokyčiams švietimo sistemoje. Vietoje tradicinio disciplinų mokymosi ketinama įvesti mokymąsi pagal temas, rašoma portale „Independent“.
 
Jaunimo ir suaugusiųjų švietimo klausimus sprendžianti Liisa Pohjolainen mano, kad tai vienas didžiausių pokyčių, kuris šiuo metu dar tik prasideda. Viskas orientuota į tai, kad moksleiviai būtų ruošiami jų ateities karjerai.
 
Tad vietoje įprastų istorijos ar geografijos pamokų, vaikai mokysis kur kas svarbesnių dalykų. Pavyzdžiui, studijuojantis profesinėje mokykloje, turės „kavinės paslaugų“ pamoką, kuri apims matematikos, kalbos, rašymo ir bendravimo įgūdžių lavinimą.
 
Akademinius mokslus pasirinkę turės pamokas apie Europos Sąjungą, kurios metu bus gvildenami istorijos, ekonomikos, kalbų ir geografijos klausimai.
 
Vietoje nuobodaus sėdėjimo ir spoksojimo į mokytoją, mokiniai dirbs grupelėse ir spręs įvairius klausimus bei užduotis, tuo pačiu lavindami ir savo gebėjimą bendrauti.
 
Štai per anglų kalbos pamoką moksleiviai studijuoja Europos žemėlapį, bandydami įvardinti, kokios oro sąlygos yra kiekvienoje Europos valstybėje. Taip derinamos anglų kalbos ir geografijos žinios.
 
O apsilankę Siltamaki pradinėje mokykloje koridoriuose pastebėtumėte mokinius, žaidžiančius šachmatais arba skubančius koridoriais, kad surinktų reikiamą informaciją apie Afriką. Anot šios mokyklos direktorius, svarbiausia vaikams užtikrinti saugią, linksmą, laisvą ir įkvepiančią mokymosi aplinką. Itin svarbus yra vaikų bendravimo įgūdžių lavinimas bei kūrybinis mąstymas.
 
Švietimo vadybininkė Marjo Kyllonen yra įsitikinusi, kad mokymo sistemoje pokyčiai yra tiesiog būtini, kad mokiniai būtų paruošiami ateičiai ir turėtų visus reikiamus įgūdžius tiek šiandienai, tiek ir rytojui.
 
Švietimo sistema turi stiprinti vaikų asmenines savybes, atsparumą ir bendravimo įgūdžius, o ne tik ruošti juos egzaminams.
 
Tačiau šiems pokyčiams net ir Suomijoje pritaria ne visi. Dalis mokytojų, kurie ilgus metus dirbo dėstydami vieną konkrečią discipliną, baiminasi šių pasikeitimų.
 
Vis tik, miesto plėtros vadovas Pasi Silander patikina, apie 70 proc. aukštųjų mokyklų mokytojų jau yra ruošiami dirbti pagal šiuos pakeitimus. Ir nors iš pradžių pakeisti mokytojų mąstyseną atrodo nelengva, tačiau pabandę ir patys įsitikinę jos privalumais, mokytojai nebenori grįžti prie senojo modelio.
 
O per pastaruosius du metus stebimi teigiami pokyčiai ir analizuojant mokinių rezultatus.
 
Ši reforma visose Suomijos mokyklose galutinai bus įgyvendinta 2020 m. Tam tikri pakeitimai vykdomi ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, siekiant, kad mokymasis taptų žaismingesnis.