Tinklalapio logotipas
Grįžti

alfa.lt: Z karta: verslai mokyklos suole ir penkios skirtingos sritys darbo karjeroje
event 2015-04-08 domain Švietimo informacinių technologijų centras

alfa.lt: Z karta: verslai mokyklos suole ir penkios skirtingos sritys darbo karjeroje
Dabartinė Z karta, apšylanti kojas darbo rinkoje, bus ambicingi jaunuoliai, kurie dar mokyklos suoluose užkūrė verslus, iki 20 metų susirado darbus, sulaukę 22, pradėjo gyventi atskirai nuo tėvų ir per gyvenimą padirbės bent penkiose skirtingose srityse. Jie dažniau imsis laikinų projektų, nei ieškos ilgalaikės darbo vietos, darbus keis kas porą metų. Kurs laisvus ir lanksčius darbo santykius, dėl ryškaus individualizmo labiau vertins ne formalius vadovus, o autoritetus, iš kurių mokosi. Vertins išsilavinimą, bet studijuos ne vien dėl diplomo kišenėje.
 
Dirbti ima anksti ir migruoja iš vieno projekto į kitą
 
Verslesni, kūrybiškesni, aukštesnio intelekto nei jų tėvai, itin vertinantys laisvę ir anksčiau, nei tikėtasi pradedantys dirbti, gyventi savarankiškai. Pilnametystės neseniai sulaukusią Z kartą puikiai apibūdina žodžiai „ambicijos“ ir „optimizmas“. Jie tinka ir pereinantiems iš Y į Z kartą, darbo rinkoje jau įsitvirtinantiems, jaunuoliams – vadinamiesiems Permainų vaikams, kurių yra apie 445 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tai 20–30 metų jaunuoliai, kurie optimistiškiausiai žiūri į ateitį, nori greitai tapti savarankiški ir pasižymėti darbo rinkoje, pradėti savarankiškai gyventi, įsigyti pirmąjį būstą – įdomu tai, kad vienus svarbiausių finansinių žingsnių gyvenime jie norėtų žengti iki 30 metų, o karjeros piką pasiekti per 19 metų, būdami 39-erių.
 
37 proc. jų siekia įsitvirtinti darbe, 30 proc. nori keliauti, o 22 proc. pradėti taupyti. Tokį socialinį į darbo rinką žengiančių jaunuolių portretą atskleidė vasarį „Aviva Lietuva“ užsakymu bendrovės „Spinter“ atliktas tyrimas. Pastebėta, kad jaunoji karta, priešingai, nei tikėtasi, nori greičiau griebti karjeros galimybes, o ne medituoti ieškodama savęs. 
 
Psichologai Z kartos vaikus apibūdina kaip trokštančius greičiau subręsti, nes gyvenimo ritmas tampa vis greitesnis, alkstančius pažinimų ir patyrimų, derinančius idealizmą ir pragmatizmą. Sociologai antrina, kad tai jaunuoliai, gyvenantys informacinės perkrovos pasaulyje, kūrėjai, novatoriai, labiau linkę dirbti vieni nei grupėse, bet komunikabilūs, kosmopolitai, aktyvūs ir mokantys vienu metu daryti kelis darbus, siekiantys rezultato. Kartu jie gali būti ir nekantrūs norėdami greičiau pasiekti tikslą, išsiblaškę, egoistiški.
 
„Z karta galėtų būti daugiausia 20 metų amžiaus, šie jaunuoliai pasižymi labai didelėmis ambicijomis: tai susiję su istorinėmis, ekonominėmis aplinkybėmis, tėvų auklėjimu. Dėl to, kad jie labai ambicingi, matyt, nori pakankamai anksti pradėti savarankišką gyvenimą, mokytis, studijuoti ir dirbti tuo pačiu metu, kuo anksčiau išsikraustyti iš tėvų namų.
 
Jie žymiai verslesni, kūrybiškesni, psichologų atlikti tyrimai parodė, kad jų intelekto koeficientas aukštesnis negu ankstesnių kartų. Ši karta anksti imasi savo verslų – yra nemažai istorijų apie tai, kaip jaunimas dar mokyklos suoluose, 15–16 metų, pradeda tai daryti, kuria startuolius, kurių dauguma susiję su informacinėmis technologijomis“, – tyrimo rezultatų nepaneigė personalo paieškos ir laikinojo įdarbinimo įmonės „Manpower Lit“ pardavimų vadovė Lietuvoje Gerda Baltrūnaitė.
 
Šiuo metu darbų tik ieškantys arba pirmuosius susiradę jaunuoliai, pasak su daugybe kandidatų į darbuotojus bendraujančios specialistės, turi potencialą sukurti naujų idėjų, žino, kad jų galimybės beveik neribotos, nes užaugo aplinkoje, kurioje technologijos leidžia pasiekti bet kurį pasaulio tašką.
 
„Z kartai visas pasaulis yra jų rankose, jie nori pažinti kitas kultūras, išbandyti naujas sritis, technologijos jiems padeda persiekti tolimiausias pasaulio vietas. Tai skatina savivertės augimą, ambicingumą. Jaunuoliai anksti pradeda dirbti laikinus ir nuolatinius darbus, kurių metu ieško, kokios sritys, atsakomybės jiems patinka. Rezultate matome, kad jaunoji karta anksčiau infiltruojasi į darbo rinką.
 
Jie nori viską išbandyti, kuo daugiau ir įvairiausių spalvų. Tai nėra karta, kuri ieško darbo visam gyvenimui, o nori įvairių patirčių ir profesinių galimybių – dėl to trumpėja išdirbio laikas įmonėse“, – pastebėjo G. Baltrūnaitė.
 
Dirbti vienoje įmonėje kelis dešimtmečius, keisti darbą kas septynerius ar penkerius metus – X ir Y kartų požiūris. Z kartos talentingi, progresyvūs jaunuoliai darbus keis kas 2–2,5 metų.
 
„Atsižvelgiant į pasaulinę statistiką, jaunų žmonių apklausas, matyti, kad per visą gyvenimą jaunoji karta norės pakeisti apie 5 skirtingas sritis.
 
Ir dabar, vykdydami atrankas, matome, kad jie noriai renkasi ir laikinas pozicijas, dirba po mėnesį, du, dažnai nereiškia susidomėjimo likti įmonėje ilgą laiką – jiems smagu padirbėti trumpai prie projekto, susipažinti su įmone, kolegomis, darbo pozicijos specifika, susivokti, patinka ar nepatinka. Net jei patinka, tai nereiškia, kad norės pasilikti. Labai didelio lojalumo ir ilgalaikio darbo įmonėse tikėtis jau nebereikėtų, tai daugiau projektinio pobūdžio darbai nesitikint ilgalaikių įsipareigojimų“, – sakė personalo paieškos specialistė.
 
Apšilę kojas darbo rinkoje, Z kartos jaunuoliai po penkerių ar dešimties metų taps vadovais, profesionalais, tik kol kas sunku pasakyti, ar ir tuomet dažnai keis darbus.
 
Dabartiniai moksleiviai savo karjeras planuoja geriau?
 
Skirstydami žmones į tam tikras bendrų bruožų turinčias X, Y ir Z kartas, sociologai, demografai ir kiti mokslininkai ginčijasi iš peties. „Manpower Lit“ atstovei G. Baltrūnaitei labiausiai tinkamas atrodo amerikiečių kartų teoretiko Bruce Tulgan apibrėžimas, kad Y ir Z kartos iš esmės priklauso vienai bendrai grupei, vadinamajai Tūkstantmečio kartai, kurios atskaitos taškas – gimusieji 1980 metais.
 
 Kartos virsmas iš vienos į kitą vyksta kas dvidešimt metų, bet dabartiniai gyvenimo procesai greitėja, taigi kartos keistis gali net kas penkiolika metų priklausomai nuo regiono. Kalbėdamasi su kandidatais į darbuotojus, specialistė pastebėjo, kad ne vienas Z kartos jaunuolis turi beveik tas pačias savybes, kaip ankstesniosios, Y žmonių, kurie gimė apytiksliai 1980–1995 metais. Tik tos savybės – laisvesnis technologijų valdymas, aukštesnis išsilavinimo lygis, geresnis uždarbis, liberalumas, ambicijos, kitoks darbo rinkos supratimas – gerokai ryškesnės.
 
Apskritai po 1995 metų Lietuvoje, kai įsijautėme į laisvesnės visuomenės kailį, jau pradėjo formuotis Z karta, o dabar į darbo rinką įžengia žmonės, kuriuos galima vadinti virsmo iš vienos kartos į kitą vaikais. Žinoma, lyginti dabartinį 15 ir 35 metų žmogų naivu, jų patirtys, aplinka, kurioje augo, švietimo sistema gerokai skiriasi.
 
Savo karjeras aktyviau nei dabartiniai studentai planuoja moksleiviai. „Konsultuojant vyresnių klasių moksleivius studijų pasirinkimo klausimais, pastebimas aktyvus domėjimasis ne tik studijuojamais dalykais, bet ir tolimesnėmis karjeros perspektyvomis.
 
Moksleiviai domisi, kokį darbą galėtų dirbti ateityje įgiję vienokį ar kitokį bakalauro išsilavinimą, tad galima daryti išvadą, kad jie planuoja savo asmenines karjeras“, – įvertino Vilniaus universiteto Studijų direkcijos Karjeros ir konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Norvaišienė.
 
Į studijų muges ir asmenines konsultacijas atėję moksleiviai nori kuo daugiau sužinoti ir apie praktikos galimybes, nes gana anksti ketina pradėti kaupti reikiamas žinias ir vėliau likti dirbti pasirinktoje įmonėje. Jiems aktualu pradėjus studijuoti pasirinkti ir gretutines studijas ir įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį, kad taptų patrauklesni darbdaviams.
 
„Kalbant apie tai, kas svarbu kuriant karjerą, tradiciškai susiduriama su dviem dalykais – prasmingu darbu, kuriame yra galimybės augti, tobulėti bei judėti toliau ir geru finansiniu atlygiu už atliktą darbą“, – Z kartos siekius apibūdino Vilniaus universiteto karjeros konsultantas Žygimantas Grakauskas.
 
Tam tikras specialybes, pavyzdžiui, vadybą, pasirinkę studentai mokslus ir darbą derinti ima jau pirmuose kursuose, o daugiau įdirbio reikalaujančias kryptis – genetiką, odontologiją, psichologiją – studijuojantys apie darbą galvoja tik gavę bakalauro ar magistro diplomą. Siekti karjeros studentams labiausiai trukdo pasyvumas. „Dažnas plaukia pasroviui, koncentruodamasis į diplomo gavimą ir mažai galvodamas apie tai, ką veiks paskui. Paskui dažnai stebimasi tuo, kad įsidarbinimo galimybės, darbo pobūdis, užmokesčio dydis, karjeros perspektyvos neatitinka lūkesčių. Dėl to norėtųsi paskatinti studijuojančius daugiau dėmesio skirti savęs pažinimui, savo ateities karjeros vizijos ir tikslų išsigryninimui, aktyvesniam domėjimuisi, kas vyksta už aukštosios mokyklos ribų“, – patarė universiteto karjeros konsultantas Ž. Grakauskas.
 
Vertins išsilavinimą ir tuos, kuriuos pasirinks autoritetais
 
Darbdaviai dažniausiai linkę samdyti tam tikrą patirtį turinčius žmones, o ne akademines žinias įrodančius diplomus ant stalo klojančius jaunuolius. Vis dėlto akademinės žinios savo vertės į darbo rinką ateisiančių jaunuolių požiūriu nepraras. „Mokslo svarba, atsižvelgiant į jų ambicingumą, nemažėja, tiesiog keičiasi požiūris į jį. Nemažai jaunimo išsilavinimą gauna įvairiausiuose pasaulio kampeliuose. Akademinės žinios, akademinės pasaulėžiūros formavimas svarbus – matyti ženklus skirtumas, kai kalbiesi su žmogumi, kuris yra buvęs akademinėje aplinkoje.
 
Sunku prognozuoti, kiek iš būsimosios kartos turėsime profesorių, bet mokslo svarba nemažės, tik ambicijos bus sukoncentruotos į įdomių projektų, patyrimų siekimą, savęs realizavimą“, – savo patirtimi pasidalijo „Manpower Lit“ pardavimų vadovė G. Baltrūnaitė.
 
Darbo rinkoje jau Y karta vis garsiau kalba apie liberalizavimą, lanksčias darbo sąlygas, ir nors Lietuvoje tai dar mažiau pastebima, šiais klausimais greitai stipriau pasisakys ir laisve kvėpuojanti Z karta. Individualizmas, ambicingumas ir laisvės troškimas atsispindės ir darbo santykiuose, ir darbo formose, daugės laisvai samdomų darbuotojų.
 
Užaugę dabartiniai moksleiviai vis labiau vertins ne formalius vadovus, o autoritetus, mentorius, kurie galės suteikti reikiamų žinių – jau dabar pradėję dirbti jaunuoliai labiausiai atsižvelgia į tuos žmones, kuriuos patys pasirenka mokytojais. Patys mokytojai tikina, kad Z karta nepakenčia nurodinėjimų ir prievartos, kartais sunkiai leidžiasi į kompromisus. Jie – laisvos asmenybės, užsidegimą mokytis pajuntančios tada, kai gali patys daug ką atrasti, eksperimentuoti, kelti klausimus.
 
Sociologai jau mėgina tyrinėti gimusiuosius po 2010–2012 metų, pavadintus Alfa karta – prognozuojama, kad jie bus labiausiai išsilavinę, ilgiausiai besimokantys, vertinantys dirbti ir gyventi bet kur, darbo rinkoje veikiantys itin laisvai. 
 
Rugilė Audenienė