Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Miguel Carvalho Da Silva: „Globalusis švietimas siekia užčiuopti pasaulio pulsą“
event 2015-04-16 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

15min.lt: Miguel Carvalho Da Silva: „Globalusis švietimas siekia užčiuopti pasaulio pulsą“
Balandžio 13 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje švietimo konferencijoje “Globaliojo švietimo scenarijus: Nuo sampratos iki veiksmų” diskusijos plėtojosi ne tik tarp LR vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, akademinės bendruomenės narių, bet taipogi ir tarp globaliojo švietimo praktikas į Lietuvą atvykusių pristatyti kviestinių svečių iš užsienio. Kaip globalųjį švietimą apibrėžia ES valstybių atstovai? Kokias pagrindinės šio švietimo plėtros gaires jie nurodo?
 
Pirmasis konferencijoje pranešimą skaitė Miguel Carvalho Da Silva Šiaurės-Pietų Centro prie Europos Tarybos Globaliojo švietimo programos koordinatorius. Jo teigimu, globalusis švietimas yra holistinė švietimo prieiga, sprendžianti vis labiau didėjantį persipynimą tarp lokaliosios ir globaliosios tikrovių.
 
„Globalusis švietimas siekia užčiuopti pasaulio pulsą“ – metaforiškai aiškino prelegentas, teigdamas, jog šio švietimo tikslas – formuoti globalią pilietiją, galinčią suprasti pasaulinio masto problemas ir jas spręsti.
 
M.Silva pabrėžė, jog norint vystyti globaliojo švietimo praktikas, yra būtinas bendradarbiavimas tarp pilietinės visuomenės ir sprendimų priėmėjų, t. y. valdžios institucijų. Ypatingai svarbi yra ir nacionalinių praktikų sklaida.
 
„Viešosios politikos formuotojams reikia strategijos. Norint ją sukurti, reikia prieš akis matyti kitų šalių patirtį, kuria galima pasinaudoti kuriant savąjį globalaus švietimo modelį.
 
Taip pat būtina pasiruošti, sukurti ir šio mokymosi gaires: elektroninių pamokų platformą, apmokymus mokytojams, įkurti universitetų tinklą“, – teigė prelegentas.
 
M.Silvos požiūriu, globalaus švietimo plėtra turi būti vykdoma ne tik tiesiogiai (rengiant kasmetinę globaliojo švietimo savaitę), bet per socialinius tinklus („Facebook“, „Twitter“), aktyvią ir nuolat atnaujinamą internetinę svetainę – tas priemones, kuriomis kasdien naudojasi ko ne kiekvienas pasaulio pilietis.
 
Svarbu turėti sisteminius pavyzdžius
 
Antrasis pranešėjas – ministerijų, agentūrų ir kitų įstaigų, atsakingų už globalųjį švietimą savo šalyse, europinio tinklo koordinatorius Eddie O'Loughlinas – taip pat pabrėžė, jog sėkmingo globaliojo švietimo plėtros sąlyga – glaudus tarpvalstybinis bendradarbiavimas, galimybė stebėti sisteminius pavyzdžius.
 
Pranešėjo teigimu, tam tikslui 2001 m. buvo įkurtas Globaliojo švietimo tinklas Europoje (GENE), kurį sudaro už švietimą atsakingos ministerijos ir agentūros. GENE siekia suteikti visoms šalims prieigą prie globaliojo švietimo sandų.
 
„Nuo GENE įkūrimo datos globaliojo švietimo srityje buvo pasistūmėta išties nemažai. Pradžioje turėjome tik 6-ias institucijas, kurios dalijosi mokymo(si) patirtimi, o šiandien prie šio proceso prisijungė daugiau nei 40 vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų“, – pasakojo E.O'Loughlinas.
 
GENE esančios šalys kasmet organizuoja simpoziumus bei seminarus, kurių metu yra įvertinami pasiekimai bei aptariamos naujos užduotys, strategijos. Nuo 2001 m. įvyko 32 tarpvalstybiniai apvaliojo stalo susitikimai (iš kurių net 7 – per pastaruosius 3-is metus).
 
E.O'Loughlino pastebėjimu, pagrindinės globaliojo švietimo plėtros kryptys – spartus tinklų kūrimas Europoje, auganti šalių valstybinio sektoriaus parama, pačios globaliojo švietimo koncepcijos ribų aiškinimas ir tikslinimas, didėjantis tyrimų skaičius akademinėje bendruomenėje, palaipsniui besivystantys fondai.
 
Identiteto svarba ir vertybinis pagrindas
 
Suomijos praktiką globaliojo švietimo srityje pristačiusi Liisa Jääskeläinen akcentavo, jog globalios pilietijos šerdimi turėtų tapti tapatus identitetas. Panašų požiūrį išsako ir Jungtinių Tautų Generalinio sekretorius Ban Ki Moonas, teigdamas jog kiekvienas asmuo priklauso platesnei bendrijai, žmonijai. Būti globaliu piliečiu – reiškia elgtis atsižvelgiant į „kitą“, aplinką, universalias vertybes. Tai reiškia jausti pagarbą įvairovei ir ginti pliuralizmą.
 
Liisa Jääskeläinen savo pranešime aiškino, jog Suomijos globaliojo švietimo modelis būtent ir yra kuriamas globaliojo identiteto, globalios kultūros formavimo pagrindu.
 
„Suomijos mokyklose mokiniai nuo pat pradinių klasių yra supažindinami su universaliomis, bendražmogiškomis vertybėmis, jiems yra suteikiami kultūriniai globaliojo švietimo pamatai. Tai – pradinis įdirbis, vėliau suteikiantis įrankius pažinti, suprasti, veikti“, – pasakojo prelegentė.
 
Tarptautinė konferencija „Globalaus švietimo scenarijus. Nuo sampratos iki veiksmų“ yra kofinansuojama ŠMM, ES ir URM Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis.
 
Konferenciją organizuoja Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su ŠMM ir URM.
 
Laura Kešytė