Tinklalapio logotipas
Grįžti

Pedagogė: mokomųjų dalykų integracija ugdo mokinio holistinį požiūrį į mokymąsi
event 2015-04-16 domain Lietuvos vaikų ir jaunimo centras label_outline Aktualijos

Pedagogė: mokomųjų dalykų integracija ugdo mokinio holistinį požiūrį į mokymąsi
Į mokyklas šiandien ateina kitokie, nei prieš 10 metų, vaikai: jie nenustygsta vietoje ir sunkiai susikaupia ties viena veikla, nes daro penkis darbus tuo pačiu metu. Šiandieniniai moksleiviai dalyvauja ir gilinasi tik į tai, kas jiems įdomu ir prasminga. Jie mieliau renkasi individualią veiklą, kur nereikia su niekuo tartis, derintis ar ieškoti kompromisų. 

Tam, kad vaikai išgirstų, suprastų, susidomėtų, įsitrauktų – mokytojams tenka gerokai paplušėti. Dėl kitoniškumo vaikams vis sunkiau sekasi mokytis esamoje švietimo sistemoje, o pedagogams jie tampa vis didesniu iššūkiu. Šiandieninė mokymo sistema, sėkmingai taikyta ankstesnėms kartoms, jiems nebelabai tinka.

Kad vaikams sunku mokykloje rodo ir tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai –  Lietuvos moksleiviai yra stiprūs žemesnių gebėjimų reikalaujančiose srityse – informacijos radimo, tiesioginių išvadų darymo. Tačiau jiems sunkiai sekasi atpažinti problemas, įvardinti jų priežastis, susieti skirtingų mokomųjų dalykų žinias, aiškinant konkrečius procesus.

Mokykloje dirbantys pedagogai turi pasiūlymų, ką daryti, kad mokymasis taptų patrauklesniu šiandieniniams vaikams, sustiprintų jų motyvaciją mokytis bei atsakomybę už mokymosi rezultatus.


„Norint padidinti mokinių susidomėjimą mokykla bei skatinti pamatyti visumą, analizuoti, identifikuoti ir spręsti problemas, reikėtų integruoti mokomuosius dalykus“, – trumpame interviu teigia Vilniaus r. Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazijos vyresnioji anglų kalbos mokytoja Ineta Kvietkauskaitė.


Kuo mokomųjų dalykų integracija ugdymo procese naudinga mokiniams?

 
Didžiausia mokomųjų dalykų integracijos nauda yra ta, kad mokytojas, parodydamas įvairių disciplinų ryšius, ugdo mokinio holistinį požiūrį į mokymąsi. 

Pritaikydamas matematikos žinias muzikoje ar kūno kultūroje, vaikas suvokia kam reikia mokytis matematikos. Informacinių technologijų pamokoje rašydamas el. laišką draugui iš užsienio jis perpranta, KAM jam reikia mokytis anglų kalbos ar el. laiško rašymo taisyklių lietuvių kalbos pamokoje. Dirbdamas grupėje ar gavęs projektinę užduotį mokinys mokosi kelti tikslus, planuoti veiklą, atlikti informacijos paiešką, priimti sprendimus, tobulina komunikavimo ir kitas bendrąsias kompetencijas. Integruojant dalykus optimizuojamas mokymosi krūvis, atsiranda didesnės galimybės diferencijuoti ir individualizuoti užduotis ir namų darbus.
 
Klausimus „kas? kur? kada?“ pakeitus į „kaip? kuo skiriasi? kuo panašūs?“ mokiniai skatinami mąstyti, ieškoti priežastinių ryšių, matyti visumą. 

Kuo integracija naudinga mokytojui?

Mokomųjų dalykų integracija, ypač tuomet kai į pamokų organizavimą yra įtraukiami ir kitų dalykų mokytojai, pagyvina mokymo procesą: didėja vaikų motyvacija mokytis, mokytojas dirba veiksmingiau, tobulina dalykinę ir bendradarbiavimo kompetencijas. Integruodamas du ar daugiau mokomųjų dalykų mokytojas gali aiškiai matyti ar jo mokiniai geba įgytas žinias pritaikyti praktiškai, t.y. gaunamas garantuotas atgalinis ryšys.

Kaip galima integruoti mokomuosius dalykus?

Integruoti mokomuosius dalykus galima keletu būdų. Apie juos plačiau papasakosiu gegužės 15 d. LVJC vyksiančiame seminare „Mokomųjų dalykų integracija ugdymo procese“.
 
Ko reikia, kad vyktų integracija?

Sėkmingos integracijos receptas: mokytojų bendradarbiavimas + teigiamas integracijos vertinimas + pasitikejimas savo mokiniais + grįžtamasis ryšys + pastangos + kūrybiškumas. Viską sudėjus - suplakti.  


Daugiau informacijos šia tema gegužės 15 d. seminare „Mokomųjų dalykų integraciją ugdymo procese“  Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, Vilniuje (Konstitucijos pr. 25, Vilnius)