Tinklalapio logotipas
Grįžti

Nacionalinis švietimo lyderystės forumas 2015 „Savivaldybių lyderystės kelias“
event 2015-04-17 domain Švietimo aprūpinimo centras label_outline Aktualijos

Nacionalinis švietimo lyderystės forumas 2015 „Savivaldybių lyderystės kelias“

2015 balandžio 8 dieną į Vilniaus rotušę susirinko pusantro šimto švietimo žmonių dalyvauti jau trečiajame projekto „Lyderių laikas 2“ nacionaliniame švietimo lyderystės forume. Šįkart konferencija siekta apžvelgti projekto indėlį į 15-os jame dalyvavusių savivaldybių švietimo plėtrą, išryškinti sukurtas tvarias praktikas, skleistinas nacionaliniu mastu, aptarti tolesnes veiklos perspektyvas.

Pokyčių čempionai

Tardamas sveikinimo žodį, Švietimo aprūpinimo centro (ŠAC) direktorius Tautvydas Salys pasidžiaugė, jog tiek anksčiau vykdyta Mokyklų tobulinimo programa, tiek „Lyderių laiko“ projektas buvo ir yra administruojami šio centro. „Abu projektai – sėkmingi, ryškūs ir drąsiai gali būti tituluojami ŠAC vizitine kortele“, – sakė T. Salys.

SAM 0534

Projekto „Lyderių laikas 2“ vadovė Rasa Šnipienė susirinkusiuosius paragino kalbėtis ne tik apie tai, ką jau padarė savivaldybės, dalyvaudamos projekte, bet ir apie tai, kas vyks toliau. Anot jos, savivaldybės toliau darys savo mažuosius „Lyderių laikus“, todėl verta prisiminti pagrindinius projekto principus:

    Lyderis – tai nebūtinai vadovas, juo gali būti kiekvienas
  • Visos veiklos yra susijusios ir papildo viena kitą
  • Visose veiklose dalyvauja visų lygmenų atstovai: nacionalinio, savivaldybių ir mokyklos
  • Vienintelis projektas, įtraukęs visus švietimo lygmenis – nuo ikimokyklinio iki aukštojo mokslo
  • Visuose lygmenyse įtvirtinama lyderystės vardan mokymosi, mokymosi kultūros idėja, vardan vaiko idėja
  • Kuriamos bendradarbiavimo, tarimosi tradicijas per nuolatinius švietimo lyderių forumus, viešąsias konsultacijas
  • Studijuojame teisės aktus ir bandome atrasti, kurie iš jų trukdo mums judėti į priekį
  • Veiklų viešinimas
R. Šnipienė prisiminė 1999 metus, kuomet Mokyklų tobulinimo programos rengėjams Pasaulio banko ekspertas Ernestas Cuadra pasakė: „Jūs esate pokyčių čempionai“. „Šiandien noriu tą patį pasakyti Jums, visai didelei mūsų „Lyderių laiko“ komandai – Jūs esate pokyčių čempionai. Visada tai prisiminkite“, ­– kalbėjo projekto vadovė.
 

SAM 0542

Atėjo nedrąsūs – išėjo laisvi

Pirmąją forumo dalį moderavę projekto konsultantai Ignalinos ir Rokiškio rajonų savivaldybėse Vitalija Bujanauskienė ir Rolandas Kučiauskas pasidalino švietimo lyderių sėkmės istorijomis.V. Bujanauskienė pasidžiaugė, jog Ignalinos mokytojai išdrąsėjo tiek, kad patys sukūrė Pasitikėjimo ugdymo programą, kuri šiandien jau taikoma visose savivaldybės mokyklose. „Mokytojai į projektą atėjo nedrąsūs, o išėjo laisvi, galintys daug ką nuveikti. Ir mums, konsultantams, mokymasis susitinkant su kiekviena savivaldybe, mokytojais ekspertais augino sparnus. Ačiū už tai projektui“, – sakė konsultantė.

„Džiaugiuosi galimybe būti šiame projekte ir nenusivilti patyrus pirmąją nesėkmę, suprasti, kad nesėkmė dažnai yra ne socialinės aplinkos ar technologijų priežastis, o minties būsena“, – kalbėjo Rolandas Kučiauskas.

SAM 0550

Pavyko sustiprinti santykius

Panelinėje forumo diskusijoje, kurią, pasiremdama trečiojo longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo rezultatais, moderavo Dr. Jūratė Valuckienė, buvo siekta atrasti atsakymus į du klausimus. Pirma, kaip sutelkti savivaldybės švietimo bendruomenę bendram darbui dėl mokinių mokymosi kokybės. Antra, kuo galime prisidėti prie Lietuvos švietimui aktualių problemų sprendimo.

Savivaldybių švietimo padalinių vedėjų asociacijos pirmininkas Kęstutis Rimkus (tuo metu Panevėžio rajono savivaldybės kūrybinės komandos narys) prisiminė, jog pradžia „Lyderių laiko 2“ buvo užvedanti: „Kai tik buvo paskelbta projekto atranka ir kviečiamos savivaldybės joje dalyvauti, iš karto pasipylė mokyklų skambučiai su klausimais, ar dalyvausim. Motyvacija buvo didžiulė! Rezultatai mus labai džiugina ir mes dar turėsime ką veikti šioje srityje“.

Prienų sav. kūrybinės komandos vadovė Renata Pavlavičienė atkreipė dėmesį į tai, kad, ko gero, gerokai daugiau iššūkių nei mokykloms šiandien tenka jų steigėjams, švietimo padaliniams, nes reikia labai pasistengti, kad žinotum ne mažiau ir norėtum ne mažiau, kad suspėtum su mokyklose vykstančiais pokyčiais ir būtum lygiaverte švietimo bendruomenės dalimi.

„Jeigu „Lyderių laiko“ projektas siekia paskatinti sisteminius pokyčius steigėjų ir mokyklų bendradarbiavime, tai Prienuose, manome, tai tikrai pavyko – pokytis įvyko. Labai svarbu ir tai, kad projekto metu buvo keičiamas kontekstas, kuriame veikė mokyklos. Tai buvo daroma įgalinant steigėją duoti mokyklų lyderystei palankesnę aplinką. Pasirinkta labai gera projekto struktūra, t.y. steigėjų skatinimas rengti paraišką dalyvauti konkurse, sudėliojimas, kad kūrybinę komandą taip pat koordinavo švietimo padaliniai, kad jiems buvo teikiama nuolatinė sisteminė pagalba, kryptingas konsultavimas. Kas iš to? Sustiprinus steigėjo lyderystės gebėjimus, parodžius tinkamą pavyzdį, kaip dirbti su mokyklomis, mes laimime tvirtesnę, geresnę, kryptingesnę mokyklų lyderystę. Tai veda prie kiekvieno mokytojo stipresnės lyderystės laimėjimo, o tai reiškia geresnę darbo kokybę, didesnę atsakomybę, įsipareigojimą. Prienams pavyko sustiprinti santykius, kurių dėka mes galime padaryti labai daug. Tai yra sąlygos, reikalingos kiekvieno bendruomenės nario augimui“, – įsitikinusi R. Pavlavičienė.

Grandininė reakcija

Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė prisiminė, kad projektas „Lyderių laikas 2“ atsirado dideliame įtampų lauke, kuomet buvo labai mažas savivaldybės biudžetas ir tvyrojo nepasitenkinimas, kad net 65 proc. biudžeto suvalgo švietimas. Be to, mažėjo mokinių, mažėjo mokytojų krūviai, mokyklose atsirado konkurencija. „Tačiau tokiame konfliktiškame kontekste atsiradęs projektas vis dėlto pasiekė savo esminius tikslus: rajono tarybos nariai priartėjo prie supratimo, kas yra švietimas, mokykla, struktūra, mokytojai. Net biudžete atsirado eilutė „Mokyklų iniciatyvų skatinimas“. O dar svarbiau, kad pasikeitė žmonių sąmonė: projekte dalyvavę mokytojai keitėsi patys...“, – džiaugėsi I. Varzienė.

„Noriu, kad savivaldybės švietimo skyrius taptų konsultantu, kad priežiūros funkcija nebūtų suvokiama kaip sovietiniais metais. Jeigu švietimo skyriaus tikrinimą mokytojas suvokia kaip kontrolę ir pažeminimą, vadinasi dar yra kartu ką veikti savivaldybių vadovams, mokyklų vadovams ir švietimo padaliniams. Juk įvyksta grandininė reakcija: nuo to, kaip elgiasi savivaldybės vadovas su padalinių vadovais, o šie kaip elgiasi su mokyklų vadovais, pastarieji kaip elgiasi su mokytojais, priklauso, koks mokytojas ateina į klasę pas mokinius“, – neabejojo Biržų rajono savivaldybės merė.

SAM 0557

Drąsos ir pasitikėjimo kultūra

Panevėžio rajono Raguvos gimnazijos direktorė Asta Sakalauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad projektas „Lyderių laikas 2“ Panevėžyje startavo su siekiu inicijuoti pokytį ir kvietė išeiti iš komforto zonos, kurią siūlė kiti projektai. Maža to, „Lyderių laikas“ nežadėjo, kad bus lengva. Tačiau buvo pasiekta didžiausia projekto pridėtinė vertė mokyklų vadovams – kad juos girdi. Girdi jų lūkesčius, diskusijas, gilinasi į tai, kuo gyvena šiandien mokykla.

„Manau, kad visada labai svarbu mokykloje pasitikėjimas. Atėjus svečiams būdavo nedrąsu teigti, kad esame nekokie, kitokie. Dalyvavimas projekte mums leido pasakyti, kad ne viskas yra gerai, ne viskas mokykloje atitinka tą viziją, kurią piešia rajono politikai ar taiko kiti mokykloje besisvečiuojantys asmenys. Išmokome drąsiai įvardinti savo problemas, bet mes norime būti ne nubausti, o patobulinti“, – pabrėžė A. Sakalauskienė. „Mes, projekto žmonės, jau panašėjame į klaną! Mus vienija viena idėja, vienas matymas, jog keistis nėra yda, kad turime bendrų tikslų sąsajų. Mes telkiamės į stiprią bendruomenę su prognoze, jog tapsime jėga, kuri galės įtakoti politinius sprendimus, vardan to, kad mokyklose vyktų pokyčiai.“

Telšių Džiugo gimnazijos mokytojas Tomas Ubartas pripažino, kad Lietuvoje yra dar labai daug mokytojų, kurie nelabai suvokia, kad lyderystės fenomenas yra reikalingas mokyklose. „Mes turime Telšių švietimo lyderių bendriją, kurioje petys į petį dirba tiek mokytojai, tiek mokyklų vadovai, tiek švietimo skyriaus atstovai. Taigi, projektas leido suvienyti jėgas rajone. Šiandien pats didžiausias siekis ir iššūkis mums – būti ta bendrija, kurios klausytų, į kurią kreiptųsi visa savivaldybė iškilus svarbiems švietimo klausimams“, – vylėsi T. Ubartas.

„Nebeužtvenksi upės bėgimo“

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas prisiminė dalyvavęs atrenkant savivaldybes dalyvauti projekte. Tuomet jį labai džiugino tai, kad vienas iš atrankos principų buvo atrinkti nebūtinai „pačias pačiausias“ savivaldybes, bet būtinai įtraukti ir tų, kurioms mažiau pasisekė. Anot jo, tokiu būdu buvo sudaryta galimybė visiems kartu paaugti.

„Viso projekto metu laikiausi nuostatos, jei gali netrukdyti – netrukdyk. Nes visi geri dalykai eina savaime. Kaip sakė Maironis, „nebeužtvenksi upės bėgimo“.

Labai smagu, kad projektas užpildė tam tikrą nišą savivaldybių švietimo skyrių vadovų, specialistų sisteminiuose mokymuose, kurie padėjo patobulinti bendrąsias kompetencijas. Džiugiu ir tai, kad dalyvaudami tokiuose mokymuose žmonės suprato, jog daugiausiai jie išmoksta ne tada, kai juos kas nors moko, o kai jie mokosi patys ir dar vieni iš kitų“, – pastebėjo A. Aldakauskas.

Pasak jo, dėka projekto atsiranda kalbėjimosi kultūra, kurios mes anksčiau neturėjome: „Dažnai pastebime, kad mokinys, mokytojas, vadovas, švietimo skyrius, švietimo ministerija kalbasi, bet ar susikalba? Tad jeigu Žemėje pradėjo rastis tokios aukšto lygio komunikacijos, kur žmonės jaučiasi lygūs, galintys pasakyti, tai yra labai daug. O jei dar penkiolika savivaldybių ne tik gėrėsis savimi, bet padės įtraukti ir kitus žmones, tai bus graži atvira bendruomenė. Džiaugiuosi, kad tokie projektai kaip „Lyderių laikas“ prisideda prie naujos kultūros – ne „aš“, bet „mes“ – kūrimo“.

SAM 0560

Stiprios bendruomenės galia

„Svarbu, kad „Lyderių laikas“ tiksėtų: „Lyderių laikas 1“, „Lyderių laikas 2“, „Lyderių laikas 3“... Vienas iš projekto tikslų toks ir buvo“, – kalbėjo ŠMM Strateginių programų skyriaus vedėjas Ričardas Ališauskas. „Jis atsirado iš gyvenimo dramos. Prisiminkit, kokia buvo Lietuva ir jos švietimas nepriklausomybės pradžioje. Teisės aktų beveik nebuvo, reikėjo pačiam sugalvoti, ką ir kaip daryti. „Lyderių laiko“ projektą formavo ilgesys kitokio gyvenimo būdo, kada yra noras ir erdvė kurti. Norėjosi pamėginti pažadinti viltį, entuziazmą, kitokią nuotaiką, elgseną, kitokį švietimą... Tai buvo pagrindinė „Lyderių laiko“ idėja. Įtariu, kad šiek tiek ją įgyvendinome, bet dar toli gražu ne viską pavyko padaryti.“

R. Ališausko teigimu, žiūrint tiek iš teorinės, tiek iš praktinės pusės, projekto pradžia buvo ištisi klausimai, o dabar yra tiek diplomuotų magistrų, konsultantų ir pan., kad jis jau sako nedrįstantis su jais ginčytis. „Tai didžiulis džiaugsmas kai matai, kaip bendruomenė užauga. Tik pažiūrėkite, su kokia kultūra su kokiomis mintimis formuojasi didžiulis potencialas! Mes dar toli gražu nežinome visų šansų, kokius turės ši atitinkamai išsilavinusi, daug išmokusi bendruomenė ateityje. „Lyderių laike 2“ mes daugiausiai ir kalbame apie profesinio kapitalo kaupimą, trečiajame etape tikimės dar labiau jį telkti ir didinti. Tai yra didžiulės jėgos! Jei norime, kad „Lyderių laikas“ toliau tiksėtų, nepamirškim tvarios lyderystės principų, nepamirškim vertybių...“

Mokymosi visą gyvenimą vardan

Forumo pietų pertraukos metu dalyviai buvo kviečiami susipažinti su 15-os savivaldybių parengtais plakatais, atspindinčiais jų sukurtą lyderystės modelį ir įgyvendinamas tvarias praktikas.

Popietinėje sesijoje paskaitą „Mokymasis visą gyvenimą Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos“ skaitė ŠMM Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas.Jisapžvelgė mokymosi visą gyvenimą etapus, suskirstytus pagal amžiaus tarpsnius, aptarė skirtingų kartų bruožus ir problemas, su kuriomis susiduriama mokantis.

Pasak S. Zybarto, norisi sukurti sąlygas valstybiniu mastu, kad kiekviename amžiaus tarpsnyje besimokančių žmonių lūkesčiai būtų realizuoti. Tačiau, kad tai pasiektume reikia įveikti nemažai iššūkių:

  • tvarkinga kvalifikacijų sąranga,
  • mokymosi formų įvairovė ir lankstumas,
  • neformaliojo ir savaiminio mokymosi skatinimas (apgalvojant netgi finansavimo mechanizmus),
  • įvairios patirties įgijimo skatinimas,
  • neformaliuoju, savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimas,
  • karjeros valdymas,
  • sričių ir infrastruktūros segmentacijos atsikratymas,
  • IT infrastruktūros sukūrimas (el. mokymasis, el. vertinimas, el. dokumentai, formos ir t.t.).

SAM 0624

„Visame mokymosi visą gyvenimą procese yra dvi grupės žmonių, kurios vaidina lemiamą vaidmenį: vadovai ir mokytojai. Jų atrankos, rengimo, nuolatinio tobulėjimo sistema turi būti aiškaus susitarimo reikalas“, – pabrėžė dr. Saulius Zybartas.

Kai mintys sutampa...

Po paskaitos prasidėjo Solveigos Grudienės moderuojamos praktinės forumo dirbtuvės. Į dešimtį grupių pasidaliję renginio dalyviai ėmėsi tolimesnių iniciatyvų planavimo veiklos. Ja buvo siekta atsakyti į klausimą:ką mes dirbdami kartu galime nuveikti mokymosi visą gyvenimą tikslams įgyvendinti savivaldybėse?

SAM 0656

Darbo grupėse rezultatai dar kartą patvirtino esant tikrai glaudžią „Lyderių laiko“ bendruomenę, nes skirtingų grupių išgvildentos idėjos dažnai buvo labai panašios, kartais persipynė, papildė ar jungė viena kitą. Keletas iniciatyvų pavyzdžių: „Mokytojų mainai“, „Kartų mokymosi dirbtuvės kartu“, „Visą parą veikianti mokykla“, „Tau 55 ir >“ arba „Tinkamo amžiaus universitetas“, „Kaip laimėti projektą?“ ir t.t. S. Grudienė palinkėjo, kad bent dalis šių idėjų virstų realybe.

Švietimo esmė – žmonės

Apibendrindama trečiąjį nacionalinį švietimo lyderystės forumą, projekto partnerio Mokyklų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė akcentavo, jog iš lyderystės turi laimėti visi: mokytojai, vadovai, mokyklų steigėjai, politikai.

SAM 0782

O mąstant apie ateitį, anot E. Pranckūnienės, reiktų žvilgtelėti į Suomiją, kuri savo švietimo jėga laiko profesinį kapitalą. „Tai ir turėtų būti Lietuvos švietimo ateities vizija. Neturime tiek daug galvoti apie struktūrinius pakeitimus, technologijas, nes švietimo esmė yra žmonės. Profesionalų bendruomenė vieningai veikianti vardan mokinio mokymosi pažangos. Tai galėtų būti konceptualus pagrindas visiems mūsų tolesniems darbams. Apibendrinta vizija – nacionalinė švietimo profesionalų savitarpio pagalbos platforma“.

Renginio pabaigoje forumo dalyviai, reaguodami į šiandienos švietimo situaciją, nusprendė išplatinti viešą kreipimąsi į nacionalinės švietimo politikos formuotojus, kviesdami juos dialogui ir bendradarbiavimui.

Daugiau renginio medžiagos rasite ČIA.

Virga Mačėnaitė-Luckienė

www.lyderiulaikas.smm.lt