Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Karjeros konsultantas Kęstutis Mikolajūnas: grasinimas šlavėjo duona – ginklas prieš nepažangius mokinius
event 2015-05-11 domain Švietimo informacinių technologijų centras

15min.lt: Karjeros konsultantas Kęstutis Mikolajūnas: grasinimas šlavėjo duona – ginklas prieš nepažangius mokinius
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Kasmet daugybė jaunuolių stoja į aukštąsias mokyklas su viltimi gauti diplomą, kuris neva atvers galimybes dirbti išsvajotą darbą. Vis dėlto realybė neretai būna kitokia – aukštojo mokslo diplomas negarantuoja gero darbo, užvėrus aukštosios mokyklos duris. </span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Sukantys galvą dėl specialybės neria patarimo ieškoti ir į interneto forumų lobynus, o čia galima rasti nesėkmės istorijų, kaip baigus aukštąjį mokslą tenka imti ir šluotą į rankas. </span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Jaunuoliai skundžiasi nemaloniu jausmu, apimančiu vieno ar kito miesto kieme darbuojantis su šluota ir galvojant „lyg ir turiu aukštojo mokslo diplomą, universitete ragavau mokslinio darbo, bendravau su intelektualais, o dabar šluoju šaligatvius...“</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"><span></span></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"><span> </span>„Šluoti gatves nėra blogai. Kiekviena profesija turi savo paskirtį ir nėra kuo nors viršesnė už kitas. Aišku, gatves šluoti nebūtinas aukštasis“, – šyptelėdamas vis dėlto pripažįsta Lietuvos karjeros specialistų asociacijos valdybos narys, karjeros konsultantas Kęstutis Mikolajūnas ir tuojau pat atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai grasinimas šlavėjo duona tampa mokytojų ir tėvų ginklu prieš nepažangius mokinius.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Kaip nutinka, kad aukštąjį mokslą baigę jaunuoliai galiausiai būna priversti imtis šluotos?</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Perfrazuokime klausimą, kodėl aukštasis išsilavinimas neužtikrina išsvajoto darbo? Šiandien sėkmei karjeroje neužtenka tik aukštojo išsilavinimo, kas labiau apima žinias, reikia mokėti jas taikyti, turėti patirties.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Aukštasis išsilavinimas paprastai suteikia tik minimalius įgūdžius (išskyrus menus, pavyzdžiui, netapsi aktoriumi tik iš vadovėlio). Dar reikia gebėti įdarbinti save, megzti profesinius ryšius, tobulėti, būti „matomu“ tam tikrame profesiniame rate. Klasikinis pavyzdys yra aktorius filmo kūrimo procese. Pastačius filmą, jam vėl reikia rasti kitą vietą, kitą darbą. Darbo paieška tam tikra prasme tampa nuolatine būsena.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Vis daugiau atsakomybės už karjerą tenka individui, o ne institucijai, nors dar apstu institucinių darbo vietų. Tad atsakant į klausimą, šiandien išsilavinimas tėra nedidelė dalis to, kas užtikrina sėkmę ar svajonių darbą, reikia ne tik būti specialistu su patirtimi, bet ir turėti šiek tiek verslumo įdarbinant save.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Užsiminėte apie tėvus, kurie grasina vaikams dvejetukininkams šlavėjo duona, bet juk yra ir tokių, kurie dar nori ir primygtinai vaikams įpiršti, ką studijuoti. Tokie tėvai savo vaikams padaro meškos paslaugą, juos nukreipdami ten, kur šie visai nesiveržia?</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Tikrai taip. Nėra lengva atsispirti tėvų spaudimui. Ir atvirkščiai – priešintis tėvams taip pat nėra gerai. Tėvų pagalba ir įdirbis gali būti neįkainojami.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Paveldėtas verslas ar profesija turi daug privalumų. Blogiausia, kai tėvai, sąmoningai ar ne, perkelia savo neišpildytas svajones vaikams. „Aš nepasiekiau, bet tu tai gali pasiekti ir padarysiu viską, kad taip ir būtų.“ Čia kiek perdėtai, tačiau tiek tėvams, tiek vaikams reikia suprasti savo skirtumus.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Vaikas nėra tėvų nuosavybė ir net nebūtinai viskuo panašus į tėvus. Vaikams labai reikia tėvų paramos ir geri santykiai su tėvais labai padeda. Pasitikėjimui savimi pagrindą sukuria tėvai ir jo labai reikia darant pasirinkimus, tarp jų ir karjeros.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Kada apskritai reikėtų pradėti galvoti apie būsimą specialybę?</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Jei paklaustumėte penktoko (apie 12 metų), jis neabejodamas atsakys, kuo nori būti! Ir nesvarbu, kad tai bus panašu į rožinę svajonę – solistė, astronautas, mokytojas...</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Šioje svajonėje yra kažkas svarbaus, todėl geriausia pradėti nuo jos prisiminimo. Ką ji svarbaus sako apie mane? Koks mano ir aplinkinio pasaulio santykis joje? Kokią asmeninę problemą sprendžia ši specialybė arba kas man svarbaus joje?</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Renkantis galimos dvi kraštutinės strategijos arba jų kombinacija. Pirmasis kelias yra intuityvusis. Nesuku sau daug galvos, renkuosi kur kelias veda, kur einasi.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Pasirodo, tik apie 20 proc. taip pasirinkusių žmonių grįžta prie karjeros klausimo vėliau arba būna kažkuo nepatenkinti. Tiesiog intuityviai mes nesirinksime sau nemalonios ar priešiškos darbo aplinkos, darbo pobūdžio ir t.t.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Kitas kelias yra konstruktyvus, patys „konstruojame“ sau karjerą. Įsivaizduokime lego kaladėlių krūvą, kur viena reiškia išmoktą pamoką, kita – perskaitytą knygą, trečia – praktiką vasaros metu, ketvirta – sutiktą žmogų ir t.t. Kiekviena nauja patirtis tampa konstrukcijos dalis ir kiek pakeičia, papildo visą konstrukciją. Tai reiškia, kad ir karjeros sprendimas gali pasikeisti su kiekviena nauja „kaladėle“.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Tad nenuostabu, kad po vasaros atostogų, ypač padirbėjus jų metu, gali norėtis sukti jau kitos specialybės link. Tad karjerą konstruojame nuolat, kryptingai siekdami patirčių ir kt. savo įsivaizduojamos karjeros pilno paveikslo link.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Abiem keliams svarbu kuo daugiau išbandyti ir patirti. Pirmu, kad pasąmonė ir intuicija turėtų medžiagos, antru, kad protas turėtų kriterijų svajonių konstravimui. Sunku priimti pirmąjį karjeros sprendimą neturint „medžiagos“ arba pagrindo, kuris reiškia pasitikėjimą savimi.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Dažnai naudoju „suknelės“ metaforą, konsultuodamas mokines. Įsivaizduokite save matavimosi kabinoje matuojantis sukneles (vaikinai kitą proginį rūbą, kostiumą ar pan.).</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Kaip žinosite, kuri iš kelių suknelių jums labiausiai tinka? Pasigilinus į pasirinkimo darymo subtilybes, atrasime, kad greičiausiai renkantis suknelę neužteks, kad ji paslėptų bei paryškintų tam tikras vietas, galvosime apie progą, aplinką, kurioje ją apsivilksime ir svarbu bus, kaip jausimės ją vilkėdami. Taip pat ir su specialybe, „pasimatavę“ suprasime, kad norime būti šioje srityje ilgam, dar daug sužinoti ir tobulėti joje.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Kalbant apie profesijos „matavimąsi“, yra iniciatyvų, kurios padeda jaunimui apsispręsti. Tarkime, LRT buvo inicijavusi projektą „Pasimatuok profesiją“.</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Yra ir daugiau iniciatyvų, pavyzdžiui, „Kam to reikia?“, Švietimo ir mokslo ministerijos projektas „Ugdymas karjerai...“ ir pan.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Visas jas vertinu puikiai. Sunku rinktis profesiją iš vadovėlio ir neturint įvairių patirčių. Kaip dviračiu važiuoti neišmoksi tik iš vadovėlio, taip iš profesiją rinktis bus lengviau, kai turėsi bent minimalų supratimą, ką konkrečiai tos profesijos žmonės veikia darbe. O dar geriau pabūti šešėliu 1–2 dienas ar atlikti bent savaitės praktiką.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Ilgą laiką Lietuva buvo vadybininkų ir teisininkų šalis, dabar pamažu keičiasi tendencijos. Kas diktuoja madas stojantiesiems?</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Ko gero, visame pasaulyje prestižo profesijų trejetukas tas pats – medicina, teisė ir ekonomika. Manau, globalios tendencijos ir diktuoja šias madas.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Einame demokratiniu keliu, kuriame svarbus teisinis reguliavimas ir atitinkamas teisininkų poreikis. Ekonominiai rodikliai visad priekyje, kas diktuoja ekonomistų ir vadybininkų poreikį bei svarbą. </span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Norime gyventi ne tik geriau, bet ir ilgiau, sveikiau – visuomet yra medikų poreikis. Lietuvoje kartais atrodo, sakyčiau, nesveikas santykis tarp stojančiųjų ir paklausos.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Galvojantiems apie teisės studijas, siūlau susipažinti su barjerais, kurie yra aukšti ir kyla norint tapti advokatu, notaru ir pan. Vadybininko sąvoka pas mus iškreipta – juk negali vadybininkas vadovauti santechnikos prekėms.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Dažnai žemiausios grandies, t.y. neturintis pavaldinių, darbuotojas turi vadybininko pareigybę. Vadybininkas turėtų būti vadovas, vadovauti žmonėms. Kaip jauna valstybė, turime daug gerų jaunų vadovų, vadovaujančių didelėms įmonėms. Vakaruose aukštos pareigos ateina su branda ir amžiumi, reikia laiko, įgauti pasitikėjimą vadovauti didelei įmonei.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Giriate Lietuvą už jaunus, gerus vadovus. Šiandien nemažai kalbama ir apie verslininkus, kurie nieko nebaigę, gali sėkmingai verslauti ir uždirbti pinigus. Tokie pasakojimai sukančių galvas dėl tolimesnio kelio jaunuolių greičiausiai nemotyvuoja studijuoti?</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Aukštasis mokslas nėra panacėja ir gyvenimas rodo, kad vis daugiau studentų su aukštuoju ateina į profesines mokyklas tam, kad išmoktų dirbti.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Verslauti galima (net reikia!) dar mokykloje, taip pat ir universitete. Tam nereikia kokios nors atskiros progos ar sąlygų, juolab ko nors laukti. Pirmiausia siūlau pagalvoti, ką veiksiu su aukštuoju, ką apskritai noriu pasiekti.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Turint tikslą, bus lengviau „pasverti“, ar aukštasis mokslas yra pakeliui. Aukštasis negali būti tikslu (su viena išimtimi, renkantis mokslininko kelią), reikia žvelgti toliau. Vis dėlto iš asmeninės patirties, studentavimo laikai vieni smagiausių gyvenime!</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Kristina Aksamitaitė</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"><a href="http://www.15min.lt/naujiena/svietimas/karstos-zinios/karjeros-konsultantas-kestutis-mikolajunas-grasinimas-slavejo-duona-ginklas-pries-nepazangius-mokinius-234-501820"><img width="76" height="27" src="/naujienos/PublishingImages/Spaudos%20apzvalgos%20saltiniai/15min.jpg" alt="" style="margin:5px"></a><br><br></span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"> </span></div> ​</div>