Tinklalapio logotipas
Grįžti

bernardinai.lt: Kaip mokiniams, pedagogams ir mokykloms veiksmingai užsibrėžti tikslus?
event 2015-05-18 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

bernardinai.lt: Kaip mokiniams, pedagogams ir mokykloms veiksmingai užsibrėžti tikslus?
Užsibrėžiami tikslai – pagrindinė praktinio ugdymo tobulinimo priemonė, kurią puikiai galima taikyti bet kuriame švietimo sistemos lygmenyje.
 
Kiekvienam dirbančiajam šioje srityje yra tekę patirti, kad net ir užsibrėžti tikslai ne visuomet duoda naudos. Nors visi žinome, kiek galimybių atsiveria siekiant tinkamai užsibrėžtų tikslų.
 
Mokyklų vadovams skirto tinklo „High-Performance Instructional Leadership Network“ organizatorius, internetinės platformos „Eduleaership“ kūrėjas ir tinklaraštininkas, „The Principal Center“ direktorius, lyderystės švietime konsultantas Justinas Baederis (Justin Baeder) tiki, kad tinkamai pasirenkami ir užsibrėžti tikslai gali būti tikrai veiksminga priemonė, padedanti:
 
tiek patiems mokiniams geriau mokytis, – tiek mokytojams geriau mokyti (o dėl to gerėja ir mokinių mokymosi rezultatai), 
 
tiek mokykloms geriau dirbti (nes žinodami, ko siekia visa mokyklos bendruomenė, mokytojams efektyviau ir kryptingiau orientuoti savo darbą, – ir vėl laimi mokiniai), 
 
tiek rajonams (apskritims, savivaldybėms) bei kitoms švietimo institucijoms (palankų poveikį pajunta mokyklos, mokytojai, mokiniai), 
 
tiek ir visai švietimo sistemai nacionaliniu mastu (čia jau reali visuotinė nauda), – o ką jau kalbėti apie tarptautiniu lygiu tinkamai pasirinktus švietimo tikslus?
 
Tačiau pasirinkti ir užsibrėžti tikrai tinkamus tikslus pavyksta ne visuomet.
 
Neracionalūs, teigiamų pokyčių neatnešantys, prastai ir nepagrįstai parinkti tikslai valstybės, rajono, vietos lygiu tampa kliūtimi pažangai ir nevykusiu pavyzdžiu mokiniams, kurie iš mūsų juk mokosi.
 
Kad mums sektųsi geriau, pataria Justinas Baederis, reikia atsisakyti magiško mąstymo.
 
Tikite burtais?
 
Daugybė žmonių mano, kad jei bent jau vizualizuoji savo svajones, kalbiesi apie kažką siektino tarytum apie jau įvykusius dalykus, pasiektus rezultatus, tuo būdu gali „parodyti“, ko nori, ar į(si)tikinti, kad to reikia.
 
Ši idėja artima tikslų pasirinkimo veiksmui. Kai kurie žmonės tiki pareiškimų, pasisakymų, minčių, sumanymų, įsitikinimų atskleidimo galia, nes žino, kad užsibrėžti tikslai padeda veikti. Ir atvirkščiai.
 
Tačiau, perspėja švietimo lyderystės ekspertas, čia slypi pavojai. Nes stebuklų nėra, – jei manome, jog pakanka tikėti, būti įsitikinusiam, kad pasiektume tikslus, tai tiesiog apgaudinėjame patys save.
 
Tai tikrai tokia opi problema, jog net būtina tokiam mąstymui rasti apibūdinimą, – „norų išsipildymu grįsta mąstysena“.
 
Daugeliu atvejų taip ir nutinka: tai, ką suprantame kaip tikslų pasirinkimą ir užsibrėžimą, iš tikrųjų yra tik skaičiais ir rodikliais papildytas norais grįstas mąstymas.
 
Jei užsibrėžiame tikslą: „baigiamąjį egzaminą standartus atitinkančiais rezultatais baigusių mokinių procentinė dalis šiais metais pasieks 82 proc. palyginti su praėjusių metų 62 proc. rodikliu“, tuomet labai tikėtina, kad iš dalies šį siekinį sudaro norų išsipildymu grįstas mąstymas.
 
Kodėl gi turėtų padidėti gerai egzaminą išlaikiusiųjų procentas? Kas buvo padaryta, kad taip ir įvyktų? Kaip tie veiksmai ir priemonės dera su tuo, kas vyksta realiai? Ar turime pagrindo manyti, ar yra įrodymų, kad būtent tie, o ne kiti veiksmai lems tikėtinus rezultatus?
 
Neatsakę į šiuos klausimus, ir toliau gyvensime norų išsipildymu grįsta mąstysena.
 
Ką daryti, kad užsibrėžti tikslai taptų veiksminga priemone rezultatams pasiekti?
 
Kuo skiriasi logiškai pagrįstas tikslas nuo norais grįstos svajonės?
 
Veiksmų teorija
 
Jei siekiame realių rezultatų pokyčių, reikėtų vadovautis veiksmų teorija – hipotetine veiksmų, kurie pagrįstai galėtų lemti pageidaujamus pokyčius, seka.
 
Neretai mūsų taikoma veiksmų teorija įgauna tik kiek realesnę nei gerosios fėjos iš pasakos apie Pelenę burtažodžių formą.
 
Žinoma, savo tikslus galime suformuluoti „S.M.A.R.T.“ formatu, surašyti į parengtą standartinę formą ar apipavidalinti dar kitokiu būdu, tačiau bet kuris tikslas be aiškios veiksmų teorijos (angl. theory of thinking (TOA)) taip ir liks paprasčiausiai gerai organizuotu, struktūruotu norais grįstu mąstymu.
 
Veiksmų teorijos visuose lygmenyse
 
Reikėtų manyti, kad mokykloje mūsų bendri – atskaitomybės – tikslai. Jiems pasiekti prireiks daugybės mažučių TOA. Pavyzdžiui, mūsų mokyklos tikslas – pasiekti, kad mokyklą baigusių mokinių procentas per ateinančius 3 metus išaugs nuo 82 proc. iki 90 proc. Kaip tai konkrečiai planuojame pasiekti? Tikriausiai, parengiame daugybę strategijų, kurių kiekviena turėtų savitą, kitokį nei kiti įtakojantys veiksniai, poveikį bendram rezultatui pasiekti.
 
Platesnio masto lygmenyje patartina naudotis tyrimų rezultatais ir išvadomis, kitų sėkmingai veikiančių organizacijų patirtimi. Tai padeda parengti perspektyvias strategijas. Kuo bus geresnė jūsų veiksmų teorija, tuo labiau tikėtina, jog jums pavyks pasiekti užsibrėžtus tikslus.
 
Kiekvieno atskiro pedagogo tikslai gali tiesiogiai sietis su ugdymo strategijos ir programos prioritetais.
 
Mokinio tikslai gali būti siejami su konkrečia mokymosi strategija, pastangomis ugdyti elgesio įgūdžius, kitais mokymosi aspektais, kuriuos gali valdyti pats mokinys.
 
Justinas Baederis mano, kad veiksmingiausi tikslai bet kuriame lygmenyje būna tuomet, kai taikoma suderinta strategija ir terminologija.
 
Kalbant apie pačius tikslus, tai jie nebūtinai turi būti tarpusavyje suderinti, – rajonas (apskritis, savivaldybė) pagrindinį dėmesį gali skirti pažangai ir tobulinimui švietime, o tai nebūtinai atsispindi kasdieniniame mokinio darbe, tuo tarpu mokyklos užsibrėžti tikslai nebūtinai turi tapti svarbiausiu to ar kito mokytojo tobulėjimo uždaviniu.
 
Vis dėlto, procesas turėtų būti panašus visais lygmenimis.
 
Mes privalėtume taikyti – ir modeliuoti – bendrus tikslų pasirinkimo bei užsibrėžimo principus ir kalbą, kuriais turėtų naudotis tiek mūsų mokiniai, tiek mokytojai, švietimo darbuotojai.