Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Abiturientams šįmet duris atveria pirmoji pasaulyje „Ekonominės lingvistikos“ studijų programa
event 2015-05-19 domain Švietimo informacinių technologijų centras

15min.lt: Abiturientams šįmet duris atveria pirmoji pasaulyje „Ekonominės lingvistikos“ studijų programa
<div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label" style="display:none">Puslapio turinys</div> <div id="ctl00_PlaceHolderMain_Content__ControlWrapper_RichHtmlField" class="ms-rtestate-field" style="display:inline" aria-labelledby="ctl00_PlaceHolderMain_Content_label"> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Kalbos krizė žymi naują kalbinę erą. „Kalba pradeda gaminti mūsų gyvenimą, o ne tik jį atspindėti, išreikšti pasyviai“, – tokią pastabą išsako prof. Arūnas Augustinaitis. Jo teigimu, konkurencingumas yra pirmiausia kalbinis, todėl mokėdami valdyti savo kalbą, greičiau prisitaikysime ne tik prie pasaulio permainų, bet ir gebėsimas jas inicijuoti. Kokių naujos kartos lingvistų-profesionalų šiuo metu trūksta Lietuvoje? Kokias profesines galimybes gali pasiūlyti „Ekonominės lingvistikos“ studijų programa? </span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Apie naująją studijų programą <em><span style="font-family:tahoma">15min.lt</span></em> kalbasi su Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektoriumi, prof. dr. A.Augustinaičiu ir Lietuvių kalbos instituto direktore, prof. dr. Jolanta Zabarskaite.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Kas yra „ekonominė  <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">lingvistika“? Kodėl kilo poreikis sukurti „Ekonominės lingvistikos“ studijų programą?</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span>​</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– A.Augustinaitis: </span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Priežastis paprasta – šiandien kalba pakito ir tapo kuo kitu, nei visi mes tradiciškai įsivaizduojame ir buvome mokomi mokyklose, ar paveldėję iš praėjusių kartų. Kalbos posūkis žymi ir kalbos krizę. Daugybė portalų rašo apie naująją paauglių kalbą, slengo įsiviešpatavimą, bendrinės kalbos nykimą.</span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Kalba keičiasi, keičiantis pačiam gyvenimui, o gyvenimas darosi labai keistas (<em><span style="font-family:tahoma">juokiasi</span></em>). Pasakyti žodį „postmodernus“, būtų tas pats, kas nepasakyti nieko, bet iš tikrųjų reikėtų pripažinti, kad kristalizuojasi postmodernus kalbos suvokimas. Tai reiškia, jog kalba nusikelia į visiškai kitas aplinkas.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Kokios yra tos kitos aplinkos? Tai virtualus, daugiakalbis, daugiakultūris kontekstas. Šiandien mūsų kalba nebegyvena atskirtyje nuo visų kitų pasaulio kalbų, įskaitant aborigenų, indėnų, net nekalbant apie anglų, vokiečių, rusų, prancūzų ar kitas didžiąsias pasaulio kalbas.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Mus veikia skirtingos civilizacinės, technologinės, vertybinės įtakos, kurios per kalbą patenka į gyvenimą. Kalba – ir filtras, ir įrankis, ir komunikacija tuo pačiu metu.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Iš šios perspektyvos yra regima ir ekonomika, t.y. žinių ekonomika, kūrybos ekonomika, inovacijų ekonomika, ekologijos ekonomika ir aibė kitų <em><span style="font-family:tahoma">ekonomikų. </span></em>Šios<em><span style="font-family:tahoma"> ekonomikos</span></em> randasi tarsi iš nieko: jos kyla iš žmonių gyvenimo, socialinių santykių.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Šioje neapčiuopiamoje ir milžinišku greičiu augančioje srityje, kurioje vyksta visos mūsų gyvenimo permainos, kalba tampa svarbiausiu konstruojančiu instrumentu.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Priklausomai nuo to, kaip mes šį instrumentą naudojame, esame aktyvūs, gyvybingi, perduodame idėjas arba perimame ir pritaikome kitas idėjas tose daugiakalbėse, daugiakultūrėse aplinkose.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Kitaip sakant, kalba pradeda gaminti mūsų gyvenimą, o ne tik jį atspindėti, išreikšti pasyviai. Jeigu mes susiduriame su gausa terminų, kurių reikšmės nesuprantame, tai reiškia, kad mūsų galvoje, mūsų kalbos suvokime kažko trūksta.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Pavyzdžiui, Kazimiero Simonavičiaus universitete turime tokią programą, kuri vadinasi „Antreprenerystė ir vadyba“. Vakarietiškose šalyse turbūt nėra nė vieno universiteto, kuriame nebūtų dėstoma antreprenerystė, tačiau lietuviškoje sąmonėje žodis „antreprenerystė“ nekelia jokių asociacijų.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Tai reiškia, jog mes vis dar neturime reikiamų kvalifikacijų, įgūdžių ar požiūrių ir jų netaikome savo gyvenime. Mūsų klausia: „Ar jums neužtenka verslo? – Aš sakau: „Verslas tai yra darbas, veiklos sritis, o verslumas reikalauja kitų kompetencijų, kitokios prigimties.“ Tada man sako: „O ką čia mokytis? Juk tai psichologinė savybė – arba esi verslus, arba ne.“</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Tai tik menka iliustracija to, kad mes nesugebame prisitaikyti prie permainų, pirmiausia, kalbiškai. Vadinasi, tampame nekonkurencingi, nes šiandienis konkurencingumas (daugeliu atveju) yra kalbinis.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Ko bus mokomi į šią studijų programą įstoję studentai? Kurti naujas sąvokas? Plėsti turimą žodyną?</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– J.Zabarskaitė:</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"> Pirmiausia noriu pastebėti, jog <em><span style="font-family:tahoma">sąvokos</span></em> nėra kuriamos. Jos yra gyvenimo atspindys, o mes kuriame, konstruojame tik jų pavadinimus (arba randame atitikmenis, reikalingus toms sąvokoms). Tai yra esminis mūsų programos skirtumas – mes nemokome kalbos, kaip kokio nors taikomojo instrumento. Mūsų programos tikslas yra keisti požiūrį į kalbą ir kalbą laikyti ne priemone, o gyvenimo kūrimo medžiaga.</span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Dažniausiai sąvokos ar žodžio kūrimas yra etikečių lipdymas. Tačiau galbūt iš kalbos medžiagos, kalbinio pasaulio, naudojant visas kūrybines kalbos galias, tą sąvoką galime priauginti prie gyvenimo?</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Toks klausimas pirmiausia kyla tiems, kurie pradeda strigti šiame „priklijuotų etikečių“ kalbos pasaulyje ir kurių darbe kalba yra esminis elementas – viešųjų ryšių specialistams, verslo konsultantams.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– A.Augustinaitis: </span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Nereikia sąvokų „kalti paminkluose“. Jas reikia atnešti tiesiai į gyvenimą. Kalba yra saugoma tada, kai ji turi ekspansinius, kūrybinius konkurencingumo variklius.</span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Jeigu šitų variklių nėra, mes galime kalti ant kokių tik norime paminklų ir melstis, kad tai seniausia, gražiausia mūsų kalba, ir šnekėti taip, kaip kartais lėktuve stiuardai ir stiuardesės sako: „Į 15-ktą eilę „čikeną“ (juokiasi) Mūsų dabartinė kalba „plaukioja“ toliau nuo gyvenimo.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Tačiau paties termino „ekonominė lingvistika“ juk irgi nėra?</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– A.Augustinaitis: </span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Na ir kas, kad nėra? Kažkada „Google“ nebuvo „kognityvinės lingvistikos“, „Matematinės lingvistikos“, „Neurolingvistikos“. Paradoksalu, kad pats „ekonominės lingvistikos“ terminas susiduria su ekonominės lingvistikos problematika – jis yra nepripažįstamas.</span> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– J.Zabarskaitė: </span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Jeigu pradedi naujai žiūrėti į kalbą, tą pačią akimirką atsiveria nauji kalbiniai klodai, ir pradedi matyti tuos dalykus, kurių iki šiol nepastebėdavai. Pavyzdžiui, šiandien aš nauju kalbiniu požiūriu galiu paaiškinti patyčias mokykloje.</span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Neseniai varčiau mokyklinį frazeologijos žodyną. Ką mums sako tradicinė nuostata, kuri buvo suformuota mokyklose? Ji sako, jog frazeologija yra vaizdingos kalbos požymis, frazeologizmai – mūsų didžiausias turtas. Tačiau atsivertusi šį žodyną aš negalėjau rasti nė vieno tinkamo vaizdingos kalbos pavyzdžio. 85 proc. šio žodyno – vien tik patyčios.</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Mūsų frazeologizmai tyčiojasi iš asmens fizinių negalių, būdo savybių, tautybės ir t.t. Vadinasi, mūsų sąmonėje tos patyčios įdėtos kaip vertybė. Kodėl to nepastebime? Nes mūsų kalbinis žiūros laukas yra apribotas. Dėl šios priežasties ir reikia jaunus žmones mokyti, kaip atpažinti šiuos dalykus, ir jais naudojantis, atverti naujus kalbinius horizontus.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– Kokias profesijas galėtų rinktis šias studijas baigę absolventai?</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– J.Zabarskaitė: </span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Mes matome labai aiškias veiklas. Viena krytis – kalbos inžinieriai, kurie galės iš gyvenimo formuoti sąvokas, kurių mums stinga.</span> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– A.Augustinaitis:</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"> Iš esmės jie galės dirbti bet kurioje srityje: nuo technologinių inovacijų iki viešosios politikos sektorių. Dabar kalbama apie Lietuvos energetines jungtis su Europa ir likusiu pasauliu, o kalbos specialistai turėtų formuoti kalbotakius, kurie sujungtų šitą visą daugiakalbę erdvę. Apskritai, mes negalime kalbėti apie visuomenės konkuravimą globaliu mastu, jeigu neturime tam nutiestų kalbinių magistralių.</span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Galų gale, pati perspektyva yra be galo didelė todėl, kad dabar pasaulis sprendžia smegenų rekonstrukcijos problemą. Be tokių kalbos sprendimų, pavyzdžiui, kaip kalba susijusi su mūsų mąstymu, mes negalime šnekėti ir apie dirbtinį intelektą.</span></div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– J.Zabarskaitė:</span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"> Kalbant apie studijų programą, mes turime labai įdomius socialinius partnerius – tai viešųjų ryšių agentūros, politikos/rinkos analitikai, diplomatai, kurie laukia tų kalbininkų ir yra pasirengę juos įdarbinti. Atsiranda poreikis tokių specialistų, kurie galėtų iš tekstų per semantiką, sintekstines kontrukcijas, teksto intertekstualumo analizę generuoti ne tik reikšmes, poreikį, bet ir prasmes.</span> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– A.Augustinaitis: </span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Tikime kad ši mūsų idėja taps gyva Lietuvoje. Neabejoju, jeigu mes uždelsime metus ar kelerius, tokia studijų programa atsiras kitose didžiosiose pasaulio valstybėse. Tokia yra gyvenimo logika, todėl ir mūsų šūkis: „Išrask savo ateitį“.</span> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span></strong> </div> <div> <strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">– J.Zabarskaitė: </span></strong><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">O ekonominės lingvistikos šūkis – „Būk superherojus (-ė), kurk pasaulį kalbos galia“.</span> </div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt">Laura Kešytė</span></div> <div> <span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"></span> </div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"><a href="http://www.15min.lt/naujiena/svietimas/karstos-zinios/abiturientams-simet-duris-atveria-pirmoji-pasaulyje-ekonomines-lingvistikos-studiju-programa-234-503714"><img width="76" height="27" src="/naujienos/PublishingImages/Spaudos%20apzvalgos%20saltiniai/15min.jpg" alt="" style="margin:5px"></a><br><br></span></div> <div><span style="line-height:115%;font-family:tahoma;font-size:8pt"> </span></div> ​</div>