Tinklalapio logotipas
Grįžti

Pedagogės apie mokinių vertinimą ir įsivertinimą pamokoje
event 2015-05-26 domain Lietuvos vaikų ir jaunimo centras label_outline Aktualijos

Pedagogės apie mokinių vertinimą ir įsivertinimą pamokoje
​Pamokose taikoma vertinimo sistema ir vaikų požiūris į save, savo mokymąsi, jų sėkmė bei pasiekimai – labai susiję. Vaikai jautriai reaguoja į vertinimo procesą ir rezultatus. Vertinimas gali ir sustiprinti, ir pažeisti motyvaciją bei savigarbą. 
Daugiau apie tai - Ineta Kvietkauskaitė ir Dovilė Jarmolovičiūtė, Vilniaus r. Marijampolio M. Lukšienės gimnazijos anglų kalbos vyr. mokytojos.
 
Ineta Kvietkauskaitė
 
Švietimas visame pasaulyje išgyvena esmines permainas:
 
Keičiasi ugdymo tikslai, mokymo ir mokymosi būdai, mokymosi rezultatų vertinimas.
 
Skiriamas dėmesys integraliam ugdymo turiniui, mokinių kompetencijų ugdymui.
 
Nuo vadovėlių pereinama prie aktyvaus mokymosi iš įvairių šaltinių ir pan.
 
Vertinimo sistema taip pat keičiasi nuo mokymosi tam, kad būtum įvertintas, iki vertinimo padedančio sėkmingai mokytis. 
 
Mokytojai bando įvairius vertinimo informacijos ir kaupimo būdus, pradiniame ugdyme taiko individualios pažangos matavimą, patvirtinti išsilavinimo standartai, nauja egzaminų sistema, tačiau vertinimo sistema vis dar pernelyg orientuota į galutinius sprendimus apie mokinio žinias ir tų žinių fiksavimą pažymiu. Ji nedera su šiuolaikiniais ugdymo tikslais, tačiau manau, kad ši situacija ilgainiui keisis.
 
Vertinimas turėtų tapti:
 
Pagalba mokantis, t.y. mokinys laiku gauna grįžtamąjį ryšį apie savo stipriąsias ir silpnąsias puses, savo pasiekimus ir pažangą, mokosi vertinti ir įsivertinti pats.
 
Atviras ir skaidrus, t.y. su mokiniais tariamasi dėl vertinimo kriterijų ir procedūrų, mokinys yra įtraukiamas į procesą.
 
Pozityvus ir konstruktyvus, t.y. vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomos spragos ir padedama jas ištaisyti.
 
Individualus, t.y. vertinama individuali individualaus mokinio pažanga, kai jo pasiekimai lyginami su ankstesniais jo paties pasiekimais.
 
Informatyvus, t.y. tvarkomas pasitelkiant įvairius šiuolaikinius vertinimo informacijos tvarkymo ir pateikimo būdus (aplankas, aprašai, kompiuterinės priemonės).
 
Dovilė Jarmolovičiūtė
 
Vertinimo sistema gali paskatinti mokinių mokymosi motyvaciją.
 
Vaikų mokymosi sėkmė ir pasiekimai priklauso nuo jų požiūrio į save ir savo mokymąsi. Vaikai jautriai reaguoja į vertinimo procesą ir rezultatus, jų motyvacija ir savigarba yra labai pažeidžiami. Turėtume įsidėmėti, kad vertinimas gali sustiprinti motyvaciją, bet (tikrai dažnai, nors ir nevalingai) gali ir susilpninti, pažeisti. Todėl apie vertinimo poveikį vaikų motyvacijai ir savigarbai turėtume galvoti nuolatos ir siekti, kad kiekvieno mokinio pasiekimai būtų vertinami individualiai. Vertindami taip pat turėtume atsižvelgti ir į prigimtines vaiko išgales (fizines, intelektines, emocines).
 
Gerais mokytojais negimstama. Kiekvienas gali mokyti veiksmingai, bet tik tuo atveju, jeigu moka pasimokyti iš savo sėkmių ir nesėkmių todėl ir mokytojui reikalingas savo veiklos vertinimas ir įsivertinimas. 
 
Mokytojui nesvetimas vidinis nerimas, todėl jis ir veikia, nuolat klausdamas savęs, kaip aš darbuojuosi, kodėl taip veikiu, ar mano veikla atitinka esminius kriterijus, kas man sekasi ir ko man trūksta. 
 
Savo silpnybes turime suvokti drąsiai ir noriai, nes tai padeda mums tobulėti. 
 
Čia svarbi mokslo metų veiklos analizė, refleksija, įsivertinimas. 
 
Tai leidžia mokytojui stebėti ir analizuoti savo veiklą, jos pokyčius, kaupti apie save informaciją, skatina tobulėjimą.
 
Daugiau informacijos – seminare Mokinių vertinimo ir įsivertinimo būdai pamokoje Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, Vilniuje, 2015 m. gegužės 29 d.