Tinklalapio logotipas
Grįžti

bernardinai.lt: S. Michael Craven. Laiškas abiturientams
event 2015-06-01 domain Švietimo informacinių technologijų centras

bernardinai.lt: S. Michael Craven. Laiškas abiturientams
Netrukus prasidės abitūros egzaminų maratonas, dvylika metų praleidusieji mokykloje gaus brandos atestatus, švęs išleistuves, rinksis tolesnes studijas ir savo gyvenimo kelią. Šis nors ir Amerikos abiturientams dar 2009 m. rašytas laiškas puikiai atliepia Lietuvos aktualijas, jaunų žmonių (ne tik abiturientų, bet ir universitetų absolventų) laukiančius iššūkius ir dvejones, todėl tikimės, jog jis bus aktualus ir „Bernardinai.lt“ skaitytojams.
 
Adolfas Hitleris yra pasakęs: „Laimė valdantiesiems, kai žmonės nemąsto.“ Patarlių knygos autorius šią tiesą pabrėžia, tardamas: „[Išmintis] gelbės tave nuo nedorų žmonių kelio, nuo klastingai kalbančiųjų“ (2, 12).
 
Šventasis Raštas aiškiai parodo, kad pažinimui, išminčiai ir supratimui Dievas teikia didelę reikšmę, o tai reiškia, jog Jis vertina ir mokymąsi, kuris būtinas jiems įgyti. Patarlių knygos ketvirtame perskyrime sakoma: „Tebrangina tavo širdis, ką aš sakau; laikykis mano įsakymų, ir gyvensi. Įgyk išminties, įgyk supratimo!įgyk supratimo, nors tai kainuotų visa, ką turi.“ Toliau Biblija kalba, kad supratimas saugos nuo nuodėmės: „Kvaila moteris nepastovi, ji nemokša ir nieko neišmano. Ji sėdi savo namų tarpduryje šaukdama praeivius: „Neišmanėliai, užsukite čionai!“ Bet kvailasis nežino, kad ten šešėliai, o jos svečiai jau Šeolo gelmėse“ (Pat 9, 13-18).
 
Dievas žmoniją sukūrė pagal savo paveikslą, o tai reiškia, kad esame apdovanoti Dievui būdingomis savybėmis, pavyzdžiui, kūrybingumu, atjauta, meile ir taip toliau. Dievas mus apdovanojo ir protu. Kitaip tariant, Dievas mums suteikė gebėjimą protauti ir mąstyti.
 
Būtent dvasia turi viešpatauti kūnui, būtent protas, apšviestas dieviškojo apreiškimo, turi valdyti mūsų aistras. Tačiau mūsų mintys yra iš prigimties sugedusios, todėl ir joms reikalingas perkeitimas ir atnaujinimas (žiūr. Rom 12, 1-2). Tai apima ir mokymąsi, ir čia skirtumo tarp pasaulietiško ir švento nėra. Visas bet kurio dalyko mokymasis gali būti protingai plėtojamas ir racionaliai suvokiamas bendrame teologiniame kontekste.
 
Anksčiau mūsų valstybės istorijoje socialiniame ir kultūriniame gyvenime vyravo būtent krikščioniška gyvensena ir pasaulėžiūra, apimanti ir formuojanti beveik kiekvieną Amerikos socialinio ir kultūrinio gyvenimo aspektą. Krikščioniškos vertybės ir principai formavo socialinį ir moralinį konsensusą, krikščionys vadovavo daugumai kultūros institucijų. Iš esmės tai priklausė nuo ano meto švietimo sistemos, kuri rėmėsi krikščioniškuoju realybės suvokimu.
 
Visi per pirmąjį Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės amžių įsteigti universitetai buvo įkurti įvairių protestantiškų denominacijų arba Romos Katalikų Bažnyčios. Šis atsidavimas intelektualumui, moksliškumui ir akademiškukui buvo pamatinė Bažnyčios misijos dalis.
 
Tai nebuvo tiesiog atsitiktinis religingos visuomenės veiksmas. Ana krikščionių karta suprato ir vykdė biblinį mandatą valdyti kūriniją, plėsti Dievo karalystę ir būti druska bei šviesa. Šitai jie vykdė atsakingai pasitelkdami intelektą. Jie suprato, kad raštingame pasaulyje krikščionims tenka pareiga būti intelektualų elite ir kad būdami išsimokslinę jie savo ruožtu formuos kultūrą ir platins Dievo karalystę.
 
Palyginkim tai su bažnyčios būkle šių dienų Amerikoje. Mes ne vien faktiškai užleidome visas kultūrą formuojančias institucijas, bet iš esmės apleidome ir savąjį įsipareigojimą ugdyti krikščionišką mąstymą. Kaip jau esu rašęs, daugybė tyrimų atskleidžia stulbinamą mūsų visuomenės biblinio ir teologinio neišmanėliškumo lygį.
 
Tad pastaruosius penkiasdešimt metų vykstantis Amerikos kultūros nuosmukis neturėtų mūsų stebinti. Kultūroje, kurioje biblinis požiūris į gyvenimą ir realybę, paremtas atperkamąja Dievo misija, pakeičiamas alternatyviomis žmogaus išgalvotomis sistemomis ir atperkamąja žmogiškų pastangų galia paremtomis realybės interpretacijomis, tai visai natūralus padarinys.
 
Didžioji dauguma jūsų bendraamžių abiturientų, yra intelektualiai menkai pasirengę ginti tikėjimą (o dar menkiau pasirengę jį skleisti) dabartiniuose universitetuose įprasto intelektualinio, moralinio ir dvasinio puolimo sąlygomis. Daug kas apleis tikėjimą, kiti suklups ir pasiduos žlugdančiai nuodėmei, o daugeliui tikėjimas tiesiog ims atrodyti atgyvenęs. Remiantis vienu Josho McDowello tyrimu, tik vienas iš septynių iš tikinčių šeimų kilusių jaunuolių baigęs studijas išsaugos sveiką tikėjimą. Jokia organizacija nepajėgi  išgyventi šitokio alinimo.
 
Per pastarąjį šimtmetį krikščionybei netekus įtakos kultūrą formuojančioms institucijoms, įvyko pamatinis šios šalies viešosios filosofijos pokytis. Kiekvienas viešojo gyvenimo ir kultūros aspektas tapo nuodugniai ir beveik visiškai sekuliarizuotas. Štai į tokį pasaulį jūs dabar ir leidžiatės. Tai pasaulis, kuriame ištisa amžiaus srovė yra nukreipta prieš tuos, kurie šiandien neša krikščionio vardą.
 
Galbūt tai skamba tarsi niūrios ir nieko gera nežadančios ateities nuojauta. Tačiau juk tokia yra dabarties realybė! Vis dėlto krikščionims per daugelį amžių yra tekę atsidurti daug sunkesnėse aplinkybėse. Tie „mąstantys“ krikščionys su bebaime tvirtybe ir intelektualiniu atsidavimu liudijo priartėjusią Dievo viešpatystę (t.y. skelbė evangeliją), sukeldami didžiulį socialinį ir kultūrinį pokytį. Dabar šis uždavinys tenka jums!
 
Jūs stovite prie suaugusiųjų nepriklausomybės skardžio, tarsi rengdamiesi persikelti per Jordaną ir paveldėti žemę. Tiems iš jūsų, kurie ketinate tęsti mokslus, pasakysiu štai ką: dabar nuspręskite, koks bus jūsų mokymosi tikslas.
 
Galite mokslo siekti – kaip kad siekia pasaulis – vien kaip priemonės tikslui. Kitaip tariant, kad gautumėt gerą darbą. Tačiau toks tikslas labai lėkštas. Gyvenimo prasmę jis linksta sumenkinti iki finansiniu saugumu grindžiamos asmeninės ramybės. Šitaip mokymasis tampa paprasčiausia priemone saviems tikslams siekti.
 
Tačiau tikrasis mokymosi tikslas, kaip rašė didis krikščionis poetas Miltonas, „yra atstatyti iš mūsų pirmųjų tėvų paveldėtus griuvėsius“. Raginu jus, kad būtent tai būtų jūsų tikslas, siekiant aukštesnio išsilavinimo. Išnaudokite šį laiką išminčiai įgyti, kad geriau suprastumėte kultūrą, kurioje gyvename, ir formuotumėte sąmoningą krikščionišką gyvenimo ir realybės suvokimą, kad pasaulyje galėtumėte tarnauti Dievo atperkamiesiems tikslams.
 
Taip pat raginčiau jus nieko nepaisant vytis Kristų – rizikuokit visu savo gyvenimu vardan amžinybės! Nesitenkinkit mažais žingsneliais Karaliaus tarnyboje, o dideliais žingsniais drąsiai meskit iššūkį pasaulio lengvabūdiškumui ir nerūpestingam Viešpaties ir Išganytojo nepaisymui.
 
Kad ir kuria kryptimi jus nuves jūsų studijos, kad ir kokią karjerą pasirinksite – pedagogiką, politiką, teisę, tiksliuosius ar technikos mokslus, žurnalistiką, dailę, verslą, – studijuokite juos taip, kad inkorporuotumėte šias sferas į Dievo karalystę. Šią atmintiną jūsų gyvenimo akimirką dera šie Pakartoto Įstatymo knygos žodžiai:
„Šiandien padėjau prieš tave gyvenimą ir gerovę, mirtį ir pražūtį. Jei laikysiesi Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos šiandien tau duodu, mylėsi Viešpatį, savo Dievą, eisi jo keliais, laikysiesi jo įsakymų, įstatų ir įsakų, klestėsi ir tapsi gausus, o Viešpats, tavo Dievas, laimins tave krašte, kurio eini paveldėti. Tačiau jei tavo širdis nusigręš, jei neklausysi ir būsi išvestas iš kelio garbinti svetimų dievų ir jiems tarnauti, šiandien tau persakau, kad tikrai žūsite. Ilgai neišliksite žemėje, kurios, pereidami Jordaną, einate paveldėti“ (Įst 30, 15-18).
 
Visi abiturientai, raginu jus! Eikite ir paveldėkite tą žemę, atsiimkite ją Kristaus vardu – Jo šlovei ir Jo Karalystei.
 
Iš „The Christian Post“, vertė Kęstutis Pulokas