Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Ekonomistai abiturientams: darbas „Maximos“ kasose daugeliui padėtų apsispręsti, ką studijuoti
event 2015-06-03 domain Švietimo informacinių technologijų centras

15min.lt: Ekonomistai abiturientams: darbas „Maximos“ kasose daugeliui padėtų apsispręsti, ką studijuoti
Ekonomistė, dėstytoja, Vilniaus savivaldybės tarybos narė Aušra Maldeikienė egzaminus išlaikiusiems abiturientams siūlo aklai nepasikliauti tėvų nuomone ir gerai patiems pagalvoti, ką norės veikti ateityje. Savo galimybes suprasti puikiai padėtų darbas arba savanorystė.
 
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat pabrėžia, kad jau dabar diplomas toli gražu nėra svarbiausias dalykas. Ateina laikas, kai studijuoti galima savarankiškai, o profesijos lengvai įgyjamos ar keičiamos nuotoliniu būdu.
 
Dauguma nežino, ko nori
 
A.Maldeikienė neabejoja, kad mokyklą baigusi šiandien ji tęstų mokslus toliau, tačiau nebūtinai iš karto.
 
„Aš priklausyčiau tiems 10–15 proc. vaikų, kuriems mokytis patinka. Pati toliau eičiau mokytis, tačiau tokių vaikų yra labai mažai. Daugelis nežino, ko nori.
 
Aš taip pat nežinojau, ką noriu toliau mokytis. Pasimokiau metus, kol supratau, kad mane labiausiai domina politinė ekonomika, todėl stojau iš naujo ir išvažiavau jos mokytis“, – pasakojo ekonomistė.
 
Pasak jos, mokyklą baigusiems vaikams reikėtų mažiausiai klausyti tėvelių, nes jie kupini gerų norų, bet, kaip žinia, gerais norais kelias į pragarą grįstas. „Mes visiškai nežinome, koks pasaulis bus po dešimties metų, kai jie bus ką tik baigę universitetą“, – teigė A.Maldeikienė.
 
Išbandytų „Maximos“ kasą
 
Pašnekovės žodžiais, kol jauni žmonės nežino, kurioje vietoje jų gyvenimas koncentruosis, tol jie profesijos neturėtų rinktis visai:
 
„Vienintelis rimtas kelias yra išeiti ir pasižiūrėti, kas aš esu. Tai reiškia, reiktų dvejus ar trejus metus nesimokyti, dirbti. Tam tinka ir „Maximos“ kasa, nes labai greitai supranti, kiek ir ko gali išlaikyti. Ar tau labiau patinka bendrauti su žmonėmis, ar tau labiau patinka kompiuteris.
 
Čia labai tinka savanorystė. Jei dabar būčiau abiturientė tai iš karto išvažiuočiau kur nors labai toli – Malaiziją, Indoneziją, Braziliją ir pabandyčiau suprasti, kas aš esu.“
 
Studijos Lietuvoje neviliotų
 
Paklausta, ar mokslus tęstų Lietuvoje, A.Maldeikienė ilgai nedvejojo: „Be abejo, studijuočiau ne Lietuvoje. Priežastis yra paprasta. Mes beveik nebeturime jaunų dėstytojų.
 
Tarp kitų darbų į universitetus užbėgantys jauni žmonės nėra dėstytojai. Jei dėstytojo daktaro atlyginimas yra 400 eurų, tai jis lygiai toks pats, kaip pardavėjo „Maximos“ kasoje.
 
Jaunų dėstytojų nėra, o tokio amžiaus dėstytojas kaip aš, tam tikra prasme yra „nonsensas“. Aš galiu su studentais pasidalinti žiniomis, bet negaliu pasidalinti daugybe kitų dalykų. Dėl to Lietuvos universitetai tampa labai iškreipti. Kaip ir mokyklos. Tai yra labai blogai ir mūsų visuomenė nesuvokia, kuo tai kvepia.“
 
Diplomai nebėra tokie svarbūs
 
N.Mačiulio teigimu, pasaulinė tendencija yra tikrai aiški – ne diplomas lems sėkmę, o studijų metų įgytos kompetencijos. „Geriausi pasaulio darbdaviai jau šiandien nebeklausia, ką ir kur studijavo į darbo vietą pretenduojantis asmuo, o patys greitai ir efektyviai patikrina jo kompetencijas ir motyvaciją“, – sakė jis.
 
Pasak ekonomisto, šiuo metu atsiranda vis daugiau galimybių naudotis nemokamomis studijomis – nuotoliniu būdu klausyti naujausias geriausių universitetų paskaitas.
 
„Labai nesureikšminčiau universiteto pasirinkimo – gabus ir žingeidus abiturientas bet kokioje aplinkoje sugebės plėsti savo akiratį ir pildyti įgūdžių krepšelį“, – minėjo N.Mačiulis.
 
Siūlo nebijoti studijų užsienyje
 
Pašnekovas pabrėžė, kad pasaulyje geri universitetai vertinami ne tik dėl suteikiamų žinių lygio, bet ir dėl studijų metų užmezgamų kontaktų.
 
„Tobulėti lengviau mokantis su geriausiais ir iš geriausių, todėl yra apmaudu, kad Lietuvoje dalis universitetų beveik nevykdo jokios atrankos ir leidžia studijuoti visiems norintiems.
 
Dėl šios priežasties neretai patys gabiausi atsiduria vienoje auditorijoje su siekiančiais tik diplomo, o ne žinių ir gebėjimų. Pastarieji ne tik verčia dėstytojus nuleisti studijų kokybės ir tikslų kartelę, bet gali ir slopinti besimokančiųjų motyvaciją.“
 
Jauniems žmonėms N.Mačiulis siūlė labai rimtai įvertinti studijų užsienyje galimybes: „Net ir nusprendę studijuoti Lietuvoje turėtų būtinai pasinaudoti nesunkiai prieinama galimybe bent semestrą studijuoti užsienyje pagal mainų programą – tai galimybė praplėsti akiratį ir įgyti įvairesnių kompetencijų.“
 
Nenuspėjama ateitis
 
Ekonomisto manymu, kur kas sudėtingiau išsirinkti ne mokymo įstaigą, o būsimą specialybę.
 
„Abiturientai turi ne tik įvertinti savo pomėgius ir kompetencijas, bet ir bandyti prognozuoti, kokių specialistų reikės po penkerių ar dešimties metų.
 
Asmeninės interesų sritys ir kompetencijos yra labai svarbios – genialius matematinius gebėjimus turinti asmuo gali būti beviltiškas teatre, o talentingas dirigentas gali būti pavojingas operacinėje. Būtina žinoti savo stiprybes ir silpnybes, būtina į jas atsižvelgti ir renkantis karjeros kelią“, – teigė N.Mačiulis.
 
Pasak jo, prognozuoti, kokios specialybės bus populiariausios ateityje, yra beveik misija neįmanoma – technologinis progresas įgauna pagreitį ir daug specialybių, kurios dar prieš kelerius metus atrodė beveik nepajudinamos, greitai gali visai išnykti.
 
Dalis profesijų išnyks
 
Pašnekovas priminė, kad, pavyzdžiui, prieš dešimtmetį niekas neprognozavo, kad automobiliai ir vilkikai gatvėmis važiuos be juos vairuojančio žmogaus. Šiandien tam nėra technologinių barjerų, maždaug po penkmečio tokių automobilių gatvėse bus dauguma, vairavimas taps hobiu, o ne kompetencija.
 
„Į gyvenimo aprašymą įrašyti, kad turite B kategorijos vairuotojo pažymėjimą bus tas pats, kas girtis, jog titnagu galite įkurti ugnį.
 
Kompiuterizacija ir robotizacija skverbiasi ne tik į pramonę, bet ir į daugelį paslaugų sektorių. Kompiuteriai ir programinė įranga gali modeliuoti tinkamiausią gydymo procesą, rekomenduoti, ar klientui galima išduoti paskolą, parašyti sporto varžybų rezultatų ar pokyčių akcijų rinkoje apžvalgą – tai vyksta jau šiandien.
 
Kompiuteriai negali pakeisti ir ilgai nepakeis žmogaus kūrybiškumo, gebėjimo identifikuoti ir spręsti problemas bei daugelio kitų jo kognityvinių gebėjimų, tačiau pasirinkus bet kurią profesiją svarbu atsiminti, kad šiame itin greitai besikeičiančiame ir dinamiškame pasaulyje mokymosi procesas negali baigtis gavus aukštosios mokyklos diplomą.
 
Nuolatinis mokymasis turi tapti visų specialybių atstovų gyvenimo būdu“, – dėstė N.Mačiulis.
 
Skirmantas Malinauskas