Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Kas lemia suomiškojo švietimo modelio sėkmę ir lyderystę?
event 2015-06-10 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

15min.lt: Kas lemia suomiškojo švietimo modelio sėkmę ir lyderystę?
Ką daryti, kad mokinių pasiekimai gerėtų? Ką reikia keisti dabartinėje mūsų švietimo sistemoje? Kur mūsų sistemos „Achilo kulnas“? Kaip turėtų būti? Klausimai, šiandieną virtę jau retoriniais. Kai kalba eina apie švietimo kokybę ir pasiekiamus rezultatus, kaip teigiamas pavyzdys gali būti aptariamas Suomijos švietimo modelis. Kodėl akys krypsta į mūsų kaimynų patirtį?
 
Nuo š.m. rugsėjo mėnesio duris atverianti privati mokykla – „Šiaurės licėjus“ žada orientuotis į atvirumu ir bendradarbiavimu pagrįstą Suomijos lyderystės mokymo modelį. Kaip veikia šis modelis?
 
Individualus dėmesys kiekvienam
 
„Suomijos miestelyje Espoo, Lagstagie bendrojo lavinimo mokykloje, matome, kaip mokyklos pavaduotoja, matematikos mokytoja S. Hartikainen, veda matematikos pamoką trims mokiniams, kurie yra praleidę pamokų ir kažko nesuprato.
 
Nors temos aiškinimas vyksta tradiciškai, mokytoja ramiai, nuolat pasitikslindama, ar suprato, pasakoja, braižo lentoje schemas, po to mokiniai sprendžia individualiai jiems skirtas užduotis iš vadovėlių, kuriame sužymėtos užduotys lygmenimis.
 
Pamokos pabaigoje mokytoja pasikalba asmeniškai su kiekvienu vaiku“, – apie patirtį, kaip organizuojamas Suomijoje ugdymo procesas, pasakoja leidyklos „Šviesa“ ugdymo metodikos grupės vadovė Lina Virozerovienė.
 
„Jokių stebuklų stebint veiklas Suomijos mokyklose, į kurias vykome mokytis, nepastebėjome, – antrina ir Daiva Bartninkienė, leidyklos „Šviesa“ direktorė. – Bendras įspūdis: ramybė, pasitikėjimas, nėra streso, sudarytos sąlygos kūrybai, praktiniams užsiėmimams, individualiam mokymuisi, neformaliam, šiltam bendravimui, pagarba kiekvienam vaikui, darbuotojui, tėvams, įvairiomis priemonėmis aprūpintos mokymosi erdvės, pozityviai nusiteikęs mokytojas, nuolat tobulėjantis, noriai ir atvirai besidalijantis patirtimi.“
 
Atrodo, nieko ypatingo? Tačiau esminė sėkmės idėja, kuri bus realizuota ir nuo šio rudens pradėsiančiame veikti „Šiaurės licėjuje“ yra ši: nė vienas vaikas negali likti be individualaus dėmesio.
 
„Mes neorganizuojame vaikų atrankos, netikriname jokiais testais. Mes esame tikri, kad kiekvienas vaikas yra gabus. Sudarysime kiekvienam vaikui individualų mokymosi planą, kuriame bus numatyti ilgalaikiai mokymosi tikslai, terminai, mokymosi strategijos ir dirbsime kartu siekdami asmeninės vaiko pažangos.
 
Mes neskirstysime vaikų pagal gebėjimus, tiesiog tiems, kuriems seksis sunkiau, suteiksime papildomą dėmesį. Tai užtikrins individualus kiekvieno vaiko planas, savalaikis grįžtamasis ryšys apie pasiekimus, nedidelės klasės, naujausios mokymosi priemonės, informacinių technologijų naudojimas ir pamokos metu dirbantys du mokytojai“, – pasakoja mokyklos vadovė Jovita Starkutė.
 
Prioritetas – mokytojų kompetencija ir potencialas
 
„Šiaurės licėjuje“ nuo rudens pradedantiems dirbti priešmokyklinio ugdymo ir pradinių klasių mokytojams skiriame ypatingą dėmesį, – pasakoja mokyklos vadovė J.Starkutė. – Kaip ir Suomijoje, taip ir mes, „Šiaurės licėjuje“ didelį dėmesį skyrėme mokytojų atrankai. Vykdydami atranką, svarbiais kriterijais laikėme, ne tik mokytojų dalykinį pasirengimą, bet ir motyvaciją bei potencialą.“
 
Atrinkti mokytojai vasarą stažuosis Suomijoje, mokysis kaip organizuoti individualų mokymąsi, kels kvalifikaciją užsienio lektorių vedamuose praktiniuose seminaruose.
 
Kaip ne tik teoriškai kalbėti, kad reikia individualizuoti mokymąsi, bet ir gebėti tai realizuoti – mokytojus konsultuos Suomijos mokyklose dirbantys pedagogai.
 
„Mūsų tikslas – kad mokytojas vykdytų mokymosi veiklos organizatoriaus, vedlio rolę. Su kiekvienu vaiku jis turi dirbti ne iš viršaus žvelgdamas žemyn ir sakydamas vaikui, ką reikėtų daryti, bet mokymosi proceso dalyviai – mokytojas, vaikas – turi kalbėtis turi tame pačiame lygyje – vaikų akių lygyje“, – teigia mokyklos vadovė.
 
Suomijos ugdymo įstaigoje dirbanti lietuvė Eglė Bogvilaitė patvirtina, kad suomiškame mokymo modelyje stipriai išvystytos užsiėmimų rūšys bei pedagoginiai metodai užtikrina galimybę vaikui išlikti vaiku bei tuo pat metu mokytis pažinti aplinką.
 
„Daug dėmesio skiriama ne tik individualiam mokymuisi, bet ir pagrindinėms vaiko reikmėms: maistui, fiziniam aktyvumui, poilsiui. Ir visa tai derinama per dieną išdėstant veiklas.
 
Tokiu principu mokinys yra skatinamas dirbti savarankiškai, kiekvienam mokiniui turi būti laiku, kryptingai ir sistemingai teikiama pedagoginė ir specialistų pagalba“, – pasakoja Suomijoje dirbanti lietuvė.
 
Ugdymo procese taip pat svarbu užtikrinti, jog tinkamai veiktų grįžtamasis mokytojo – mokinio ryšis.
 
E.Bogvilaitės pastebėjimu, mokytojas dirba su vaiku tol, kol jis viską supranta. Be to, mokiniai skatinami bendradarbiauti vieni su kitais – vertinti ir teikti pagalbą.
 
„Šiaurės licėjuje“ mokytojai kreips ypatingą dėmesį mokymosi „gyliui“, nuolat stebės mokinių daromą pažangą ir ugdys mokinių mokėjimo mokytis kompetenciją.
 
Mokymasis per tikroviškas situacijas
 
J.Starkutės nuomone, tam, kad vaikas darytų pažangą, jis pirmiausia turi turėti motyvaciją mokytis. Vienas iš būdų ją išlaikyti – mokymasis turi būti įdomus, vaikas turi suvokti, kodėl vieno ar kito dalyko jam reikia išmokti, kaip tai galima pritaikyti praktiškai.
 
„Šiaurės licėjuje“ mokymąsi planuosime ne tik mokyklos pastato erdvėse, bet po keletą dienų per mėnesį keliausime į įvairias realias vietas – muziejus, laboratorijas, įmones ir pan. Tai nebus visiems įprastos ekskursijos.
 
Prieš išvykdami išsikelsime tikslus, o po išvykos dirbsime su informacija, kurią pastebėsime išvykos metu, ją analizuosime, gilinsimės, apibendrinsime, darysime išvadas.
 
Vaikas jau pradinėje mokykloje turi žinoti, kas yra pvz. banko kortelė, kam ji skirta, kokie pavojai galimi ją naudojant ir pan. Arba kitas pavyzdys: labai svarbu išmokti dirbti komandose.
 
Vaikai turi mokytis ir turi išsiugdyti gebėjimą, kaip dirbti bendradarbiaujant, kad pasiekti rezultatą dirbant kartu, pasiskirstant komandoje vaidmenis, yra efektyviau. Visi šie dalykai nėra sugalvoti mūsų. Jie paremti ne vienu tyrimu“, – teigia J.Starkutė.
 
Suomijos švietime akivaizdžiausiai galime pamatyti, kad tai veikia, kad tai iš tikrųjų duoda realius teigiamus rezultatus.
 
„Apibendrindama noriu pasakyti, kad ugdymo procesą, remdamiesi geriausia Europos šalių, o ypač Suomijos gerąja patirtimi, organizuosime taip, kad „Šiaurės licėjuje“ besimokantys vaikai suprastų, jog norint būti sėkmingu žmogumi, mokytis reikia ne tik mokykloje, mokymasis turi tapti prioritetas visą gyvenimą”, – pasakoja mokyklos vadovė.