Tinklalapio logotipas
Grįžti

Lituanistinis švietimas: kūrybinė edukacinė stovykla
event 2015-07-17 domain Ugdymo plėtotės centras label_outline Aktualijos

Lituanistinis švietimas: kūrybinė edukacinė stovykla

Lituanistinis švietimas: kūrybinė edukacinė stovykla

2015 metų liepos 6–12 d. Vilniuje ir Trakuose vyko kūrybinė edukacinė stovykla, į kurią suvažiavo gausus dalyvių būrys – Airijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Čekijos, Lenkijos, Norvegijos, Škotijos ir Prancūzijos lituanistinių mokyklų mokytojai, vietinių lietuvių bendruomenių aktyvistai, ir Lietuvos mokytojai, dirbantys su užsieniečių vaikais ir grįžusiais iš užsienio vaikais. Daugiausia jų atvyko iš Airijos ir Anglijos, kur yra didžiausios lietuvių bendruomenės, išsaugojusios savo tautines šaknis.

Stovyklos tikslą – sudaryti galimybes kvalifikacijai tobulinti, bendradarbiauti ir gerosios patirties mainams skatinti tarp lituanistinio švietimo srityje dirbančių pedagogų ir specialistų Lietuvoje ir užsienyje – pirmąją renginio dieną pristatė projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (II etapas)“ vadovė Rasa Šavareikaitė. 

Stovyklos darbo kryptys:

  • lituanistinio švietimo užsienyje aktualijos;

  • kultūrinio sąmoningumo, tapatumo ir tautinės tapatybės ugdymas;

  • lituanistinio ugdymo mokymo priemonių, skaitmeninių išteklių pristatymas;

  • asmeninės dalyvių ir ekspertų lituanistinio ugdymo patirtys;

  • lituanistinio ugdymo metodiniai principai, jų taikymas;

  • lituanistinio ugdymo veiklos scenarijų kūrimas ir išbandymas.

Stovyklos programa buvo įdomi ir turininga. Dalyvius pasitiko ir sveikinimo žodį tarė Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis. Mokytojai susitiko su Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vyriausiąja specialiste Rūta Čižauskaite-Stanaitiene, iš kurios išgirstos lituanistinio švietimo užsienyje naujovės, padės planuoti lituanistinio mokymo veiklas. Vilniaus Lietuvių namų vidurinės mokyklos Vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Janina Varnienė aptarė kultūrinio sąmoningumo, tapatumo ir tautinės tapatybės ugdymo klausimus, akcentuodama, kad tautiškumas teikia stiprybės, bet jis šeimoje neatsiranda iš niekur – reikia pradėti nuo savęs ir nuo to, kaip pats jį išgyveni. Pasak dalyvių, juos sujaudino psichologo Vaido Arvasevičiaus paskaita apie amžiaus tarpsnių ypatumus ir kitus psichologinius aspektus, dirbant su lietuvių vaikais užsienyje ar grįžusiais į Lietuvą, užsieniečių vaikais Lietuvoje. Nurodydamas šiuolaikiniam mokiniui būdingas savybes ir jų pažinimą, jis priminė, kad vaikai girdi, ką mes norime jiems pasakyti, tik iš dėkingumo už jiems rodomą pagarbą ir pasitikėjimą. Etnologės Gražinos Kadžytės pranešimas „Lietuviškos etnokultūros patirties ženklai mūsų dienose“, paįvairintas atliekamomis dainomis, kvietė susipažinti su autentiška lietuvių kultūra, tradicijomis. Lietuvos edukologijos universiteto Filosofijos katedros vedėjas Liutauras Degėsys, kalbėdamas apie kultūrinio sąmoningumo, tapatumo ir tautinės tapatybės ugdymą, skatino suprasti, kad negalima tikėtis iš kito žmogaus tokio paties pasaulio matymo, ir supratimas, kad kitas yra kitoks, yra būtinas tolerancijos pagrindas. Kuriančio praktiko, kovos menų mokytojo Andriaus Zaidovo pamoka patvirtino, kad net ir visai neturintį motyvacijos mokinį galima sudominti.

Stovykloje buvo pristatytos naujausios lituanistinio ugdymo mokymo priemonės, mokymo medžiaga, esanti elektroninėje erdvėje. Dalyviai susipažino su baigiamomis rengti UPC vykdomo projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (II etapas)“ mokomosiomis lituanistinio ugdymo priemonėmis, skirtomis dirbti su 6–9 metų ir 10–13 metų mokinių grupėmis ir, dirbdami su lektorėmis Vilija Dailidiene ir Rita Mikelionyte, išbandė kai kurias praktines užduotis.

Lituanistinio švietimo mokytojai svarstė, kaip švietimas stiprina lietuvybę, tarėsi su specialistais, kaip motyvuoti emigrantus mokyti vaikus lietuvių kalbos, diskutavo rūpimais klausimais dėl lituanistinio ugdymo tikslų, mokėsi taikyti įvairias skatinimo mokytis kalbos formas, aktyvius mokymo metodus, žaidimus – būdus, kuriuos naudodamas mokytojas siekia padėti mokiniams mąstyti, atsiskleisti ir savarankiškai dalyvauti mokymesi. Susidomėję klausėsi, kaip puoselėjama lietuvybė kitose šalyse, ir patys dalijosi gerąja lituanistinio švietimo patirtimi, pasisėmė lyderystės žinių.

Savaitgalį lituanistinio švietimo mokytojų kūrybinė edukacinė stovykla persikėlė į Trakus, kur kalbėjo apie kūrybiškumo ugdymą, patys kūrė ir išbandė lituanistinio ugdymo scenarijus, numatė bendras veiklas. Pranešėja lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Vida Lisauskienė pristatė lituanistinio ir kalbinio ugdymo užduotis, ugdančias mokinių kūrybinį mąstymą, akcentuodama, kad kūrybiškumo ugdymas visų pirma reiškia įdomesnį, smagesnį, žaismingesnį mokymąsi. Vėliau mokytojai, dirbdami atviros erdvės, teatro, rato, pasaulio kavinės, istorijų pasakojimo ir kitais metodais, rengė lituanistinio ugdymo veiklų projektus, kūrė įdomias ir meniškas prezentacijas.

Trakuose įvyko trys etnokultūriniai edukaciniai užsiėmimai. Vieni stovyklos dalyviai dalyvavo bitininkystės edukacinėje programoje: išgirdo pasakojimų apie bitininkystę seniau ir dabar, pamatė bitininkystės įrankius, daugiau sužinojo apie bičių pagamintus produktus, jų savybes, rūšis ir naudą žmogaus sveikatai ir susipažino su žvakių liejimo technologija bei patys pasigamino suvenyrą – žvakę – iš tikro vaško. Kiti dalyvavo pažintinėje programoje „Praeities laivu“ vieninteliame lietuviškame prekybiniame laive „Vytinė“. Laivo kapitonas mintimis nukėlė dalyvius į XV amžiaus laikus: mokė pinti mazgus, papasakojo apie laivą. Treti aplankė Trakų salos pilį – muziejų, apžiūrėjo archeologines ir istorines ekspozicijas.

Stovykloje dalyvius lydėjo geros emocijos, puiki nuotaika ir atviras bendravimas, visus jungė nuoširdžios pažinties, džiaugsmingų atradimų bendrystė ir kuriamas dienoraštis. Jie džiaugėsi nuoširdžiu pranešėjų bendravimu ir žavėjosi moderatorių Pauliaus Tamolės, Giedrės Lečickienės, Andriaus Chomičiaus ir Juliaus Paplausko praktinių užsiėmimų vedimo metodika, patys sieks vienas ar kitas vykdytas veiklas pritaikyti savo mokyklose.

Stovyklą organizavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras, ji finansuota iš projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (II etapas)“ lėšų. Sulaukę gražių atsiliepimų, tikimės nenuleisti rankų ir kitais metais vėl suburti lituanistinio švietimo mokytojus.

Meilė Čeponienė,

projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (II etapas)“

veiklos vadovė