Tinklalapio logotipas
Grįžti

Norinčiųjų studijuoti mažėja, populiariausios programos – programų sistemos, ekonomika ir medicina
event 2015-07-24 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

Norinčiųjų studijuoti mažėja, populiariausios programos – programų sistemos, ekonomika ir medicina

Paskelbta šių metų bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pagrindinio priėmimo pirmojo etapo kvietimo rezultatai. Bendras norinčiųjų studijuoti skaičius yra daugiau nei dviem tūkstančiais mažesnis nei pernai, dauguma mieliau renkasi universitetus, o ne kolegijas. Kai kurios aukštosios mokyklos sulaukė kelis kartus mažiau norinčiųjų.

Pirmajame priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etape prašymus pateikė 33 198 stojantieji, pernai šis skaičius buvo kiek didesnis – 35 550. Liepos 23 dieną studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesta 14 516 asmenų (2014 m. – 14 922), į valstybės nefinansuojamas vietas – 12 443 stojantieji.

Universitetai-mirtininkai?

Kai kuriose aukštosiose mokyklose norinčiųjų studijuoti skaičius šiemet gerokai mažesnis, nei prieš metus, net ir pretendentų į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ pastebi ekonomistas Nerijus Mačiulis, „Lietuvos abiturientai sudarė universitetų-mirtininkų sąrašą“.

Taip jis įvardija aukštąsias mokyklas, kuriose valstybės finansuojamas vietas pasirinko 4 ir dar mažiau studentų, kituose universitetuose į valstybės finansuojamas vietas pakviestų abiturientų skaičius sumažėjo perpus, viename – tris kartus, o kitame – net dešimt kartų.

„Galbūt Švietimo ir mokslo ministerijoje kas nors atkreips dėmesį į tai, kad aštuoniolikmečių šiemet Lietuvoje yra 34 procentais mažiau, nei jų buvo prieš 10 metų. O universitetų yra daugiau. O studijų kokybė su universitetų skaičiumi nekoreliuoja. Tiksliau koreliuoja. Koreliacijos koeficientas yra neigiamas“, – tvirtina N.Mačiulis.

Neteko tikslinio finansavimo

Vos keturių norinčiųjų studijuoti su valstybės skiriama stipendija sulaukė Vilniuje esantis privatus Kazimiero Simonavičiaus universitetas, pernai tokių buvo net 37. Kaip 15min.lt sakė šios universiteto Studijų plėtros skyriaus direktorė Agnė Bružaitė, toks didelis skirtumas susidarė dėl kelių priežasčių. Visų pirma, dėl pasikeitusios Valstybės lėšų skyrimo tvarkos.

„Esame privatus universitetas ir mes valstybės finansuojamų vietų negauname apskritai. Mes gauname tik valstybės nefinansuojamas studijų vietas su studijų stipendija. Palyginti su pernai, valstybės skiriamų lėšų stipendijoms skaičiai yra mažesni. Kitas dalykas – pernai mes turėjome bendrai 37 vietas, į kurias įėjo tikslinis finansavimas ir valstybės nefinansuojamų vietų studijų stipendijos. Šiemet buvo tokia valstybės politika, kad privatiems universitetams tikslinio finansavimo neskirta. Pernai iš tų 37 buvo 25 vietos tiksliniu finansavimu finansuojamos, tad atėmus tuos, kurių šiemet jau negalėjome priiminėti, skirtumas nėra jau toks didelis“, – teigė A.Bružaitė.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto atstovė pripažino, kad šiemet sulaukta kiek mažiau norinčiųjų studijuoti, bet tai esą nulėmė objektyvios priežastys – būsimųjų studentų iš viso yra mažiau, dalis renkasi studijas užsienyje ir pan.

Daugiau – tik Vilniaus universitete

Įspūdingais sąrašais norinčiųjų studijuoti pasigirti negali ir Aleksandro Stulginskio universitetas, į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas čia pretenduoja 179 kandidatai, pernai jų buvo 317. Klaipėdos universitete norinčiųjų yra 187, pernai buvo 233, Lietuvos edukologijos universitete – 262 (pernai – 311).

Populiariausias išlieka Vilniaus universitetas, sulaukęs daugiau norinčiųjų studijuoti valstybės finansuojamose vietose, nei buvo pernai, – šiemet 2502, pernai buvo 2444. Antrasis – Kauno technologijos universitetas su 1449 prašymais (pernai – 1485), trečiasis – 1207 (pernai1232).

Didžiausią valstybės finansuojamų vietų studentų skaičių surinko Kauno technologijų universiteto programų sistemų (200), Vilniaus universiteto ekonomikos (173), programų sistemų (149) ir medicinos (137) studijų programos.

Kritikos strėlė ir mokykloms

Socialiniuose tinkluose pasklido įrašai apie tai, kad kai kurie į KTU įstoję būsimieji studentai gavo pasiūlymus vis dėlto rinktis Vytauto Didžiojo universitetą. Tad stebimasi, galbūt VDU gavo į KTU įstojusiųjų sąrašus ir tokiu būdu bando padidinti savo studentų skaičių.

Kai kurios aukštosios mokyklos jau išsakė savo poziciją, kodėl būsimieji studentai mieliau renkasi socialinius ir biomedicinos mokslus, o ne technologijos, nors kaip tik šios srities specialistai išgraibstomi darbdavių. Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto prorektoriaus Romualdo Kliuko, reikia peržiūrėti vidurinio lavinimo mokyklų programą – moksleiviai tiesiog bijo rinktis tiksliuosius mokslus, jų negretina su čia slypinčiu kūrybiniu potencialu. 

Sutartys su pakvietusiomis studijuoti aukštosiomis mokyklomis bus sudaromos nuo penktadienio. Kitą trečiadienį, liepos 29-ąją, prasidės pagrindinio priėmimo antrasis etapas, vėliau bus rengiamas papildomas priėmimas.

Bendrajame priėmime dalyvauja 43 aukštosios mokyklos.

15min.lt