Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Kur ir ko mokytis, kad dirbtum „Maersk Line“, „KPMG Baltics“ arba „Warner Bros. Entertainment“?
event 2015-08-13 domain Švietimo informacinių technologijų centras

15min.lt: Kur ir ko mokytis, kad dirbtum „Maersk Line“, „KPMG Baltics“ arba „Warner Bros. Entertainment“?
Studentų skaičiui kasmet tolydžio traukiantis, universitetams – valstybiniams ir privatiems – tenka ieškoti šiuolaikiškų būdų išlikti konkurencingiems ir patraukliems potencialiems studentams. Kai kas netgi imasi perbraižyti savo veiklos strategiją, kuria naujas studijų programas, pakoreguoja ateities viziją.
 
15min.lt domėjosi, kur nevalstybiniai universitetai regi savo vietą Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje? Kokie jie turi būti – nišiniai ar universalūs? Ką jie turi pasiūlyti tokio, kad studentai būtų suinteresuoti mokėti už mokslą?
 
Lietuvoje yra aštuonios universitetinio tipo privačios aukštosios mokyklos: ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla (VU TVM), Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Europos humanitarinis universitetas, Balstogės universiteto filialas „Ekonomikos – informatikos fakultetas“, LCC tarptautinis universitetas, Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija bei Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija.
 
Visi šie universitetai, išskyrus abi kunigų seminarijas, dalyvauja bendrajame priėmime, kurį vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Tačiau per bendrąjį priėmimą jie priima tik dalį studentų. Kita dalis priėmimo, taip pat priėmimas į magistrantūros studijas, yra vykdoma tiesiogiai pačiose aukštosiose mokyklose, mat privatūs universitetai negali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas – studijų krepšelius.
 
2014 metais į pirmą kursą nevalstybiniuose universitetuose iš viso buvo priimti 1538 studentai, iš jų 340 – į magistrantūrą. Likę 1198 – į pirmos pakopos studijas.
 
Ministrė siūlo bendradarbiauti
 
Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės nuomone, natūralu, kad privatūs universitetai labiau orientuoti į populiarias, daug stojančiųjų sulaukiančias studijų programas.
 
Dažniausiai tai yra socialinių mokslų studijos (vadyba, teisė ISM arba VU TVM, Kazimiero Simonavičiaus universitetas) arba informacinių technologijų studijos (Kazimiero Simonavičiaus universitetas).
 
 „Tačiau atskira studijų niša neturi nusileisti studijų kokybe ar parengiamų specialistų lygiu. Pati universiteto misija yra ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę, o kartu ir švietimui, mokslui bei menui imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje. Vien dėl to tiek universitete teikiamas išsilavinimas, tiek pats universitetas negali būti nišinis. Tačiau tai nereiškia, kad kiekviena aukštoji mokykla neturi turėti savo veido, specifikos ar orientuotis tik į tam tikrų sričių studijas“, – svarstė A.Pitrėnienė.
 
Jos įsitikinimu, negalima vienareikšmiškai teigti, kad į nevalstybinius universitetus stoja mažiau motyvuoti ar prastesnius mokymosi rezultatus turintys jaunuoliai, nepatekę į valstybės finansuojamas studijų vietas.
 
„Pavyzdžiui, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pasižymi labai dideliu studijų programų konkurencingumu ir reiklumu studijų kokybei. Visi minėti universitetai yra akredituoti, todėl privalo tenkinti universitetui nustatytus kokybės reikalavimus. O dėl šių aukštųjų mokyklų vietos bendroje aukštojo mokslo sistemoje, norėtume akcentuoti ne tiek konkurencijos, kiek bendradarbiavimo svarbą, rengiant bendras studijų programas ir ruošiant specialistus darbo rinkai”, – samprotavo švietimo ir mokslo ministrė.
 
Skiriasi požiūris į studentą
 
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas įsitikinęs, kad didžiausią dėmesį reikėtų kreipti ne į universiteto statusą – privatus ar valstybinis – bet į studijų kokybę.
 
 „Manome, kad kiekvienas gerai mokyklą baigęs abiturientas galėtų lygiomis sąlygomis pasirinkti tarp valstybinio ir kokybiškas studijas teikiančio privataus universiteto, nesukuriant jokių papildomų barjerų”, – sako P.Baltokas.
 
Jo manymu, rasti tokią nišą, kurios neapimtų valstybiniai universitetai, beveik neįmanoma – Lietuvoje registruota arti dviejų tūkstančių studijų programų: „Nors jų pavadinimai kartais net labai unikalūs, turinys labai dažnai persidengia, programose netgi dėsto tie patys dėstytojai.”
 
Todėl, pasak P.Baltoko, privatūs universitetai savo vietą Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje gali rasti formuodami kitokį požiūrį į studentą, studijų kokybę ir aplinką studentams.
 
„Laisvesni, atviresni, suteikiantys daugiau galimybių – tuo galėtų išsiskirti privatūs universitetai”, – svarstė LSS prezidentas.
 
Valstybė veidmainiauja?
 
P.Baltokas rekomenduoja atsikratyti požiūrio, jog privatus universitetas – tai kokios nors ligos diagnozė.
 
„Galime rasti tiek privačių, tiek valstybinių universitetų, kurie turi ligos simptomų. Todėl vien pagal steigėją neįmanoma nustatyti, ar aukštoji mokykla bloga, ar gera, taip pat kaip neįmanoma pasakyti, ar studentai motyvuoti, ar tie, kuriems nepavyko niekur kitur įstoti”, – aiškino studentų organizacijos atstovas.
 
Jis užtikrino, kad ir už mokslus mokantys, ir valstybės finansuojamose vietose studijuojantys jaunuoliai iš mokslo įstaigos gali reikalauti tiek pat: „Tiesiog studentai, mokantys milžiniškus pinigus už savo studijas, dažniau būna nepatenkinti, kai paskaitas jiems dėsto iš seno vadovėlio ar kai dėstytojas nepasirodo paskaitose.”
 
P.Baltokas aiškino, kad privatiems universitetams konkuruoti aukštojo mokslo rinkoje iš esmės sunkiau.
 
„Susiduriame su šiek tiek veidmainiška situacija, kai valstybė leidžia įsisteigti aukštajai mokyklai, tačiau iš karto pasako, jog ji bus kitokia, kažkuo blogesnė už valstybines, mat gabiausiems studentams valstybė apmokės studijas tik valstybinėje įstaigose, besiremdama iš principo vienu vieninteliu pagrindu: tuo, kas yra aukštosios mokyklos steigėjas. O norint gauti leidimą vykdyti studijas ir būti akredituotai visoms mokykloms reikia praeiti tokį patį procesą”, – pažymėjo P.Baltokas.
 
Geriau paruošia darbo rinkai
 
Remiantis Lietuvos studentų sąjungos 2015 metais atlikta apklausa, studentai labiausiai patenkinti studijomis šiuose valstybiniuose universitetuose: Vilniaus universitete, Kauno technologijos universitete, Šiaulių universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir Mykolo Romerio universitete; taip pat šiuose nevalstybiniuose universitetuose: ISM Vadybos ir ekonomikos universitete ir LCC Tarptautiniame universitete.
 
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikto tyrimo duomenimis, privačių universitetų (93 proc.) absolventai labiau nei valstybinių (73 proc.) yra patenkinti savo studijomis, o skirtumų tarp privačių ir valstybinių kolegijų nėra.
 
Be to, iš viso apie 70 proc. absolventų teigė esantys patenkinti pasirinkta specialybe: 93 proc. privačių universitetų ir 65 proc. valstybinių.
 
„Ką tik baigę studijas absolventai buvo geresnės nuomonės apie tai, kaip aukštoji mokykla juos paruošė darbo rinkai, nei praėjus pusei metų po studijų baigimo. Kalbant apie privačias ir valstybines aukštąsias mokyklas, kolegijų absolventų nuomonės statistiškai reikšmingai nesiskiria, tačiau skiriasi universitetų absolventų vertinimai – privačių universitetų absolventai jaučiasi labiau pasiruošę darbo rinkai (82 proc.) nei valstybinių universitetų absolventai (43 proc.)“ – 15min.lt duomenis pateikė MOSTA atstovė spaudai Jūratė Žuolytė.
 
Praėjus pusei metų po studijų baigimo absolventai kritiškiau vertina savo specialybės paklausą, ypač Lietuvos rinkoje: „Privačių universitetų absolventai (67 proc.) labiau nei valstybinių (38 proc.) jaučiasi paklausūs Lietuvos darbo rinkoje.“
 
Veržliau kuria savo verslą
 
MOSTA pateikė ir kitų įdomių duomenų:
 
* Dažniau privačių (40 proc.) nei valstybinių (29 proc.) aukštųjų mokyklų absolventams tenka dirbti viršvalandžius.
 
* Darbo pasiūlymus likti įmonėje, kur atlikta praktika, dažniau gauna privačių (40 proc.) nei valstybinių (34 proc.) aukštųjų mokyklų studentai.
 
* Privačių aukštųjų mokyklų studentai (50 proc.) dažniau nei valstybinių (26 proc.) dirbo studijų metu.
 
* Pusė absolventų norėtų kurti savo verslą, 39 proc. turi idėjų tokiam verslui kurti. Dažniau verslą norėtų kurti privačių (78 proc.) nei valstybinių (48 proc.) universitetų absolventai. Skirtumų tarp privačių ir valstybinių kolegijų nepastebėta.
 
* Idėjų nuosavam verslui dažniau turi privačių (59 proc.) nei valstybinių (38 proc.) universitetų mokyklų absolventai.
 
* 19 proc. absolventų, jeigu studijuotų iš naujo, rinktųsi visiškai kitą specialybę. „Visiškai kitą specialybę“ labiau linkę rinktis baigusieji valstybines (20 proc.) nei nevalstybines (13 proc.) aukštąsias mokyklas.
 
Naujas dėstymo standartas
 
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų prorektorė prof. dr. Viltė Auruškevičienė pažymėjo, kad ISM karjeros centras nuolat vykdo absolventų karjeros apklausas ir stebi jų pasiekimus darbo rinkoje.
 
Atliktas karjeros monitoringas parodė, kad:
 
* 99 proc. absolventų dirba pagal specialybę;
* 60 proc. absolventų pradeda profesinę karjerą dar studijuodami;
* 24 proc. absolventų turi savo verslą;
* 50 proc. uždirba daugiau nei 1000 Eur (atskaičius mokesčius)
 
„Mes nekonkuruojame programų pavadinimais. Mūsų prioritetas yra studijų kokybė, aukšto lygio studentų žinios ir gebėjimai bei jų profesinė sėkmė pabaigus mūsų universitetą”, – aiškino V.Auruškevičienė.
 
ISM, kaip privatus universitetas, save mato atliekantį kelis vaidmenis aukštojo mokslo sistemoje.
 
„Pirma, transformacinį vaidmenį, nes privatus universitetas dėl savo dinamiškumo gali ir dažniausiai privalo naudoti naujus principus ir metodus, kad pateisintų savo egzistavimą ir, aišku, kad sukurtų tas vertes studentams, verslui ir visuomenei, kurių nesukuria didesni ir dažnai, nors ne visada, labiau inertiški valstybiniai universitetai.
 
Jaučiame, kaip pakeitėme supratimą Lietuvoje, kas yra geras dėstymas, kaip universitetai gali bendrauti su įmonėmis, valstybės institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, o paskutiniu metu, remiantis tarptautinių ekspertų vertinimu, pasiekėme gerų rezultatų mokslinių tyrimų srityje“, – kalbėjo V.Auruškevičienė.
 
Antra, pasak jos, ISM pirmiausia orientuojasi į tarptautinius studijų standartus ir praktikas: „Apibendrinant galime teigti, kad privačių universitetų įtaka visuomenei ir švietimo sektoriui didės, todėl norėtume, kad jie būtų labiau remiami valstybės, kas privatų mokslą padarytų prieinamą visiems gabiausiems absolventams iš Lietuvos ir užsienio.“
 
Konkursinio balo kartelė
 
V.Auruškevičienės teigimu, ISM studentai labai motyvuoti, didelių tikslų gyvenime turintys, ir tie, kurie būtų lengvai įstoję į valstybės finansuojamas vietas valstybiniuose universitetuose: „Remiantis šių metų priėmimo rezultatais, stojantys į verslo ir vadybos programas ir pasirinkę studijas ISM negavo valstybės stipendijos su konkursiniu balu 9,09 ir žemiau, kai tuo tarpu stojantys į valstybinių universitetų verslo programas gavo finansavimą su konkursiniu balu 2,88.“
 
Be to, pažymėjo pašnekovė, ISM turi minimalų konkursinį balą stojantiems į nefinansuojamas vietas. Jis yra toks pat kaip Vytauto Didžiojo ir Kauno technologijos universitetų: „Daugelis valstybinių universitetų apskritai nėra apsibrėžę minimalaus konkursinio balo arba nustatę jį labai žemą.“
 
Neslepia ambicijų tapti pirmu
 
Kazimiero Simonavičiaus universiteto (KSU) prorektorė doc. dr. Austė Kiškienė atkreipė dėmesį, kad pasaulinėje praktikoje privatūs universitetai teikia itin aukštos kokybės švietimo paslaugas ir švietimo sistemoje dalyvauja lygiomis teisėmis su valstybiniais universitetais.
 
„Lietuvoje šiandienos valstybinė švietimo politika diskriminuoja nevalstybinius universitetus. Tai reiškia, kad smarkiai apribotos galimybės gauti valstybinį finansavimą studijuojantiems privačiuose universitetuose, egzistuoja barjerai gauti mokslinių tyrimų finansavimą, nelygios darbo sąlygos ir socialinės garantijos mokslininkams ir kt.“, – apgailestavo KSU prorektorė.
 
Ji neslėpė, kad KSU turi ambicijų ateityje tapti universitetu numeris vienas tarp privačių Lietuvos universitetų.
 
„Mes suprantame savo misiją ir tikslus kitaip nei valstybiniai universitetai. Mums ypatingai svarbūs glaudūs ryšiai su verslo partneriais, jų būsimiems ir esamiems darbuotojams reikalingos kompetencijos ir įgūdžiai.
 
 Iš esmės Lietuvoje veikiantys privatūs universitetai turi puikią reputaciją ir aukštą studentų įsidarbinamumo lygį bei puikias karjeros perspektyvas. Problema ta, kad dėl valstybinės švietimo politikos ir finansinių studentų galimybių mažai studentų gali sau leisti studijuoti privačiuose universitetuose“, – kalbėjo A.Kiškienė ir priminė, kad KSU sukūrė Karjeros kelio programą, kurioje gali dalyvauti kiekvienas studentas nuo pirmo kurso.
 
Atitinka darbdavių lūkesčius
Švietimo žurnalo „Reitingai“ užsakymu sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ atliko Lietuvos darbdavių apklausą, kurioje apklausti 1005 darbdaviai, reprezentuojantys įvairias veiklos sritis ir atspindintys verslo pasiskirstymą šalies regionuose.
 
Savo nuomonę apie Lietuvoje veikiančias aukštąsias mokyklas pareiškė 33,9 proc. aukščiausio lygio įmonių vadovų, 53,1 proc. vidurinės grandies vadovų ir 12,9 proc. žemesnio lygio vadovų.
 
Paaiškėjo, kad labiausiai darbdavių poreikius atitinka Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei VU Tarptautinio verslo mokyklos alumnų žinios ir kompetencijos.
 
Žurnalas „Reitingai“ šių metų pavasarį pristatė institucinius universitetų reitingus. Valstybiniai ir privatūs universitetai buvo vertinami atskirai. Universitetus žurnalas „Reitingai“ vertino pagal 7 kriterijus, kuriuose buvo 60 pokriterijų.
 
Geriausi nevalstybiniai universitetai pasiskirstė taip: pirmoje vietoje – ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (53,7 taško), antra vieta dalijasi LCC Tarptautinis universitetas (34,02 taško) ir Europos humanitarinis universitetas (33,3 taško).
 
Ketvirtoje liko VU Tarptautinio verslo mokykla, penktoje – Balstogės universiteto filialas „Ekonomikos – informatikos fakultetas“, šeštoje – Kazimiero Simonavičiaus universitetas.
 
Įsitvirtina tarptautinėse kompanijose
 
LCC universiteto korporacinės komunikacijos vadovas Gediminas Salvanavičius pabrėžė, kad darbdaviai labai palankiai vertina LCC universitetą baigusius studentus, nes jie turi ne tik savo srities profesionalams būtinų žinių, tačiau geba analitiškai ir kritiškai mąstyti, dirbti komandoje, gali laisvai reikšti mintis anglų kalba, be to, yra stipriai motyvuoti ir gebantys darniai dirbti su skirtingų kultūrų žmonėmis.
 
„Buvusių studentų apklausos rodo, kad LCC tarptautinio universiteto alumnai sėkmingai įsidarbina ir padeda augti tokioms žinomoms kompanijoms kaip „MARS Lietuva“, „Phillip Moris International,“ „MAERSK Line“, „SEB bankas“, „KPMG Baltics“, „Nordea Bank Lietuva“, „DnB bankas“, „Warner Bros. Entertainment“ ir kt.“ – vardijo G.Salvanavičius.
 
Pasak jo, tokios nevalstybinės mokyklos kaip LCC tarptautinis universitetas gali greičiau prisitaikyti prie studentų poreikių ir reaguoti į pokyčius, kurie vyksta tarptautinėje erdvėje.
 
„Privačios aukštosios mokyklos, konkuruodamos su valstybinėmis, gali pasiūlyti aukštą studijų kokybę, kuri remiasi dėstytojų kompetencija, daugiakultūriška atmosfera, kitokia, labiau suasmeninta studijų forma, kai universitetas nėra „studentų fabrikas”, kai dėstytojai gali ir turi noro atskleisti kiekvieno studento gebėjimus ir padėti įgyti reikalingų žinių“, – svarstė G.Salvanavičius.
 
Dabar apie 60 proc. universiteto studentų sudaro studentai iš užsienio šalių. LCC universitetas plečia savo veiklą ir į kitas šalis. Šiuo metu atidaromas padalinys Gruzijoje.
 
Didelė dalis dėstytojų yra specialistai, atvykę iš JAV, Kanados, Švedijos ir kitų šalių.
 
„Dėstytojai su studentais komunikuoja anglų kalba. Siekiame, kad mūsų universitetą baigę studentai būtų ne tik savo dalyko profesionalais, bet ir būtų visuomenės lyderiais, iniciatyviais ir socialiai atsakingais savo šalies piliečiais“, – universiteto vertybes nusakė G.Salvanavičius.
 
Pusė programų – su trūkumais
 
2010–2015 metais (iki 2015 m. liepos 31 d.) Studijų kokybės vertinimo centras iš viso įvertino 1170 studijų programų. Pažymima, kad nevalstybinės aukštosios mokyklos vykdo gerokai mažiau studijų programų nei valstybinės, todėl įvertintų nevalstybinių aukštųjų mokyklų vykdomų studijų programų buvo tik 89.
 
Lygiai pusė (50 proc.) privačiose aukštosiose mokyklose vykdomų įvertintų studijų programų buvo įvertintos gerai ir jos akredituotos ilgiausiam 6 metų laikotarpiui. Šiek tiek mažiau (47 proc.) įvertintų studijų programų buvo akredituotos 3 metams, nes jas vertinę ekspertai nurodė rimtesnių trūkumų, kurios programų vykdytojai turėtų nedelsdami imtis šalinti. Likusios (3 proc.) studijų programos buvo įvertintos neigiamai ir buvo neakredituotos. Tokių studijų programų vykdymas buvo nutrauktas.
 
Tiek valstybinėse, tiek ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose yra vykdomų studijų programų, kurias ekspertai įvertino labai gerai (22–24 balai iš 24 galimų). Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose minėtu laikotarpiu toks įvertinimas skirtas 9 studijų programoms. Net 7 iš jų yra vykdomos ISM vadybos ir ekonomikos universitete. Kitos dvi labai gerai įvertintos studijų programos vykdomos kolegijose – Vilniaus dizaino kolegijoje ir Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje.
 
Dovilė Jablonskaitė
 


 
 
​​