Tinklalapio logotipas
Grįžti

alfa.lt: Studijoms Kembridže paramos prašanti rašytoja nori keisti Lietuvos švietimą
event 2015-08-20 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

alfa.lt: Studijoms Kembridže paramos prašanti rašytoja nori keisti Lietuvos švietimą
„Padėkite man parvežti geriausias švietimo mokslo idėjas iš Kembridžo universiteto į Lietuvą“, – socialinėje platformoje „Indiegogo“ piliečių, savo lėšomis norinčių prisidėti prie švietimo srities studijų, prašo rašytoja, Vidaus reikalų ministerijos darbuotoja, įvairių projektų moksleiviams dalyvė Unė Kaunaitė. Škotijoje psichologijos ir socialinės antropologijos studijas baigusi, Kembridže švietimo magistro diplomo sieksianti lietuvė jį gavusi žada grįžti į gimtinę ir rūpintis mokytojų parengimo, moksleivių kūrybiškumo ir studijų kokybės klausimais. Žengti iki svajonės jai dar trūksta apie 7 tūkst. svarų.
 
Lėšų injekcija – po Tapino paraginimo
 
Šiemet magistro studijoms jauną rašytoją, išleidusią du romanus, projektų vadovę programoje „Kurk Lietuvai“, priėmė Kembridžo ir Oksfordo universitetai. Pernai St Andrews universitete Škotijoje psichologijos ir socialinės antropologijos bakalaurą baigusi lietuvė pasirinko Kembridžą, nusprendusi, kad būtent švietimo srityje jos jėgų ir žinių reikia labiausiai.
 
„Sprendimai švietimo srityje veikia visą visuomenę, čia būtini ilgalaikiai strateginiai žingsniai, kurių šiuo metu ypač trūksta Lietuvoje. Padirbusi Švietimo ir mokslo ministerijoje galiu pasakyti, kad nedaug sprendimų šiuo metu grindžiami moksliškai, nors jų poveikį jaučia milijonai. Mums reikia kompleksiškesnio, viską sujungiančio požiūrio. Ir dėl to mums reikia naujų, entuziastingų žmonių, kurie padėtų kurti mūsų švietimo sistemą“, – rimtai kalba U. Kaunaitė, norinti įkvėpti ir kitus jaunus žmones, baigusius geriausius užsienio universitetus, grįžti į Lietuvą ir pritaikyti žinias tose srityse, kuriose jų labiausiai reikia.
 
Išmėginti mūsų šalyje dar tik įsibėgėjantį sutelktinio finansavimo būdą, kai visi norintys gali kad ir keliais eurais paremti perspektyvių studijų siekiantį jaunuolį ar netradicinę idėją užauginti norintį žmogų, ji nusprendė jau gavusi nedidelį finansavimą iš universiteto ir vienos Lietuvos įmonės. „Kaip ir kiti studentai, pirmiausia ketinau skolintis, man patarinėjo: „Pasiskolink, kelerius metus padirbk Didžiojoje Britanijoje, ir atiduosi.“ Bet noriu grįžti į Lietuvą, o joje studijų skolos svarais taip greit neištirpsta, todėl apsisprendžiau ieškoti alternatyvų.
 
Kembridžo universitetas neleidžia dirbti studijų metu, kad nenukentėtų mokslai. Paprastai žmonės sako, kad tam nelabai daug ir laiko yra“, – jau išsiaiškino būsima magistrantė.
 
Prieš pradedant studijas universitetui reikia patvirtinti, kad lietuvė turės 20 752 svarus, iš kurių 9 960 svarų yra mokestis už studijas, o 10 792 svarai – pragyvenimui reikalinga suma. Studijų mokesčiui padengti 3 500 svarų skyrė viena Lietuvos kompanija, 211 svarų pridėjo verslininkas ir visuomenės veikėjas Vladas Lašas, 2000 svarų stipendiją U. Kaunaitė gavo iš koledžo. Prestižinio išsilavinimo siekianti mergina taupė ir pati.
 
Nemažą lėšų injekciją ji gavo per pastarąsias šešias dienas po to, kai prisidėti prie jos siekio studijuoti paragino žurnalistas, rašytojas Andrius Tapinas.
 
Gaila vaikų, kuriems mokykla – kančia
 
Nuo „protų nutekėjimo“ problemos kenčianti Lietuva garsiausiuose užsienio šalių universitetuose studijuojančių jaunuolių sugrįžtuvių kol kas neremia, nors daugelis pasaulio valstybių šį modelį sėkmingai taiko.
 
„Žinau, kad esu jauna ir idealistė, – šypteli romanų „Sudie, rytojau“ ir „Žmonės iš Alkapės“ autorė, trečius metus iš eilės mokanti moksleivius Nacionalinėje moksleivių akademijoje Nidoje, prisidedanti prie įvairiausių švietimo jaunimui programų, vedanti paskaitas. – Po šių metų darbo su „Kurk Lietuvai“ jau kur kas realistiškiau žiūriu į galimybes ką nors pakeisti, nes jas dažnai apriboja dalykai, kurių negali sukontroliuoti, bet, jei niekas nebandytų, turbūt nieko niekada ir nebūtų.“
 
Su „Kurk Lietuvai“ Vidaus reikalų ministerijoje U. Kaunaitė dirba prie projekto dėl Valstybės tarnybos gerinimo, kuriuo siekiama į valstybės tarnybą pritraukti daugiau gabių, pokyčius išjudinti galinčių žmonių. Anksčiau ji keturis mėnesius dirbo Švietimo ir mokslo ministerijoje.
 
„Tikrai gaila, kad Lietuvoje egzistuoja tokia situacija, kai valstybės aparatas yra matomas kaip nekuriantis reikalingų iniciatyvų. Nežinau, nei kur baigusi studijas pateksiu, nei kas mane priims, bet bent kol kas žinau, kad neišbūčiau ilgai vienoje vietoje, kurioje nejausčiau galinti daryti realius pokyčius“, – įsitikinusi išsilavinimo dėl to, kad galėtų pasiūlyti naujoviškų ir kūrybiškų idėjų, kurių mūsų šaliai dar stinga, siekianti vilnietė.
 
Kiekvienas prie jos studijų prisidėjęs žmogus dar papildomai prideda labai motyvuojančios, net kartu ir spaudžiančios atsakomybės akmenėlį. Anksčiau švietimo, kultūros ir pilietiškumo skatinimo srityse besireiškianti U. Kaunaitė bijodavo, kad į Lietuvą negrįš, bet bakalauro studijų metu suprato, kad noras savo idėjas ir žinias pritaikyti gimtinėje ima viršų. Ypač daug nuveikti ji pasiryžusi švietimo srityje.
 
„Švietimas yra sritis, kuri bene labiausiai formuoja ateities kartą, bet reikalauja ir didžiausio ilgalaikio įsipareigojimo – jei politikams norisi greitų rezultatų ir galimybės juos parodyti rinkėjams, jie nenorės rinktis švietimo. Dėl to jis Lietuvoje šiuo metu patiria rimtų sunkumų.
 
Man gaila vaikų, kuriems mokykla yra kančia – man mokytis visada buvo smagu, bet nemažai daliai vaikų, ypač berniukų, tai neteikia jokio malonumo, dabartinė sistema neatitinka jų poreikių, spraudžia į rėmus, kuriuose jie netelpa. Noriu baigti šias magistrantūros studijas, kad turėčiau daugiau kompetencijų spręsti šias problemas ir galėčiau tvirčiau siūlyti alternatyvias idėjas“, – planuoja būsima magistrantė.
 
Vienas svarbiausių dalykų mokyklose, jos nuomone, yra diskusijos kultūros skatinimas, mokymo procesas skatinant vaikus klausti, interpretuoti, kelti jiems rūpimus klausimus.
 
Taip pat verta nebijoti diskutuoti apie dabartines problemas, mokytis vertinti ne tik seniai parašytus literatūros kūrinius, bet ir naujausius medijų produktus, ne tik istorija tapusius įvykius, bet ir šių dienų politinius sprendimus. „Palikę mokyklą greitai pamatome, kad beveik niekada nėra teisingo atsakymo, o mokykloje mums kažkodėl teigiama priešingai“, – pastebi rašytoja.
 
Atsakomybę už būsimos kartos švietimą jaučianti U. Kaunaitė sako, kad ją dabar ypač domina mokytojų parengimo klausimas, nes nagrinėjant bene kiekvieną problemą švietimo srityje visi sprendimai pasirodo susiję su gerais mokytojais. Kaip kuriantis žmogus ji norėtų skatinti moksleivių kūrybiškumą, galimybes jį reikšti laisviau, nei leidžia dabartinė sistema. Taip pat atkreipė dėmesį į sisteminio požiūrio į politinių sprendimų priėmimą trūkumą, studijų universitetuose kokybę, kuri dažnokai nusileidžia užsienio mokslo įstaigoms ir neleidžia Lietuvoje išlaikyti geriausių absolventų.
 
Daugiau apie U. Kaunaitę, jos studijų planus ir galimybes paremti galite sužinoti čia: http://une.lt/2015/08/14/kvietimas-prisideti-prie-mano-studiju/
 
Rugilė Audenienė