Tinklalapio logotipas
Grįžti

bernardinai.lt: Ankstyvasis vaikų ugdymas (I): kam vaikui muzikinis ugdymas
event 2015-08-21 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

bernardinai.lt: Ankstyvasis vaikų ugdymas (I): kam vaikui muzikinis ugdymas
Pradedame straipsnių ciklą, supažindinantį šeimas su skirtingų ankstyvojo vaikų ugdymo sričių poveikiu ir poreikiu. Galbūt perskaitę atrasite, kas labiausiai tinka Jūsų vaikui.
 
Įgimti vaiko gebėjimai – tai paveldimumas ir duotybė, kuriuos individualiai lavinant , statomas laimingo ir sėkmingo gyvenimo fundamentas. Pirmiausia jam pačiam, po to tėvams ir aplinkai.
 
Mokymo ir lavinimo įstaigų pasirinkimas toks gausus, kad problema tėvams tampa, kaip išsirinkti tinkamiausią jų vaikui. Ugdymo koncepcijų ir metodikų –dar daugiau.
 
Per pastaruosius 20 metų muzikinio ugdymo srityje pasaulyje buvo atrastos sąlyginai naujos muzikinio ugdymo kryptys, tyrinėjusios muzikos transformacinę galią, muzikos klausymosi ir kūrybos, muzikavimo – grojimo, dainavimo įtaką vaiko protiniam ir fiziniam vystymuisi. Deramas pozicijas meninio ugdymo sritis bando išsikovoti ir Lietuvoje. Dėka aktyviai dirbančių tos srities mokslininkų , profesionalų ir pedagogų. Kompetetingų ir sąžiningų muzikos ugdymo ir pedagoginės kultūros atžvilgiais.
 
Visi sutinkame su faktu, kad nėra dviejų identiškų asmenybių, todėl prie kiekvieno vaiko reikia prieiti individualiai, atsižvelgiant į jo psichofizinius ypatumus. Todėl ir individualus ugdymas ir galimybė tai pasirinkti garanatuoja mokymo efektyvumą. Iš daugybės metodikų, kurias būtų galima pasirinkti ugdant prigimtinius gebėjimus, turėtų atitikti, manau, tokius reikalavimus: lengva taikyti, užtikrintų efektyvų darbą, skatintų mąstymą ir bendravimo formas, jas taikant būtų malonu bendrauti abipusiai.
 
Svarbiausia muzikos mokymo srityje – ugdyti vaiko socialinius gebėjimus per itin emocionaliąją gebėjimų ugdymo sritį – muziką. Neužmirštant, kad augančią potencialią asmenybę ruošiame integruotis į visuomenę. Įgimti ir įgyjami ugdomi gebėjimai kereguos vaiko gyvenime ne tik profesinės kompetencijos efektyvumą, bet ir santykį su artima aplinka – šeima, kolegomis, draugais.
 
Muzikinė kūryba – įvairiausiomis formomis – dainavimu, grojimu, muzikos teorijos mokymusi, kur daug logikos ir matematikos – yra ta sritis, kuri daro tiesioginę pozityvią įtaką vaiko socialinei raidai. Hovardas Gardneris (Howard Gardner) įvardijo muziką, kaip vieną iš septynių pagrindinių protinių gabumų, įdiegtų į mūsų genetiką. Anksčiau, tęsdamas Marija Montesori (Maria Montessori), Žakas Pježe (Jean Piaget) pripažino muziką įgimtu gabumu, kuri aktyviai pasireiškia trečiaisiais, ketvirtaisiais vaiko amžiaus metais. Nors yra tyrimais pagrįstų nuomonių, kad tie protiniai gebėjimai reiškiasi kur kas ankstyvesniame amžiuje ir kad niekad ne per anksti juos lavinti specialiąja metodika, kai vaikas tik pradeda girdėti ir suvokti pasaulį.
 
Anksčiau, nei minėti mokslininkai, Rudolfas Šteineris (Rudolf Steiner) panaudojo muziką kaip pagrindą savo garsiajam Waldorfo ugdymui.
(
Priminsiu, kad Waldorfo ugdymas – holistinė pedagogika, taikoma antrosofijos principu, siekianti mokinį auklėti, ugdyti kūno ir dvasios stiprybę O visas pirmos pakopos mokymas vyksta per dainavimą ir žaidimus).
 
Apie tai, kad muzikos mokymosi integralumas turi prasmę sako ir tokie faktai: Tenesio valstijoje Oukridže , mokslininkai, tyrinėję atomus ir kvantinę fiziką, vakarais susirenka groti styginių kvartete ar skambina pianinu. Davidas Hubelis, paklaustas, ar jis kuo nors domisi dar, išskyrus vaizdinio intelekto tyrimus, atsakė, jog kaip nebūtų keista, bet didžiąją savo laiko dalį jis praleidžia prie pianino. Kaip, beje, ir Einšteinas, grodamas smuiku, bei atkuriamojo Seimo pirmininkas XVI a. Radvila Juodasis, kuris seimo posėdžius dažnai pradėdavo savo sukurtu styginių kvartetui kūriniu. Įspūdingas, ko gero faktas, XXI a. modernaus ir evoliucionavusio (ar?) pasaulio kontekste!
 
Mokslininkas Donas Kembelas (Don Camphell), kaip daugelis kitų, remdamiesi tyrinėjimo medžiagos faktais, teigia, kad muzika yra pagrindinis bendrojo intelekto lavinimo veiksnys. Žymus muzikos tyrinėtojas Džėjus Doulingas (Jaw Dowling) tvirtina, kad teigiamas muzikos poveikis mokymuisi kyla iš dviejų mąstymo būdų suderinimo. Jo teigimu “egzistuoja dvi atminties rūšys; konstatuojamoji, kai galima atsiminti ir išdėstyti informaciją sąmoningai ( pvz. gimimo diena, kažkokia pasaulinė katastrofa, daugubos lentelė) ir procesinė, kai dalykai išmokstami, tačiau jų negalima apibūdinti žodžiais ir netgi sąmoningai atsiminti (tarkim, šokinėti, stovėti ant galvos, perskaityti žodį).
 
Konstatuojamoji atmintis yra labaiu susijusi su mąstymu, o procesinė remiasi fiziologija – taigi muzikos galia sujungti loginius ir fizinius procesus į vieną įspūdį palengvina ir pagreitina mokymosi procesą. (Don Cambell „Mozarto muzikos poveiis vaikams“, 2005m. psl. 163)
 
Bet reikėtų nepamiršti, kad be kūrybingo ir kompetetingo mokytojo pagrindinis imperatyvas vaiko raidos ugdymo kontekste yra tėvai, suteikiantys savo vaikams reikalingą auklėjimą, skatinimą ir paramą jo intelektui prasiskleisti. Tai pati geriausias meilės demonstravimo faktas, kuri, beje mokymo srityje irgi turėtų tapti pedagogine kategorija.
 
Tuomet laikydamasis už tokių dviejų irklų mūsų vaikas plauks gyvenimo tėkme , galėdamas savęs paklausti , parafrazuojant humanistinės pedagogikos krypties kūrėjo mokslinko ir psichologo Šalva Almonašvili žodžius “Kodėl man negyventi kaip dvasios didvyriu?“.
 
Loreta Levinskaitė
 
Autorė yra profesionali muzikė , Muzikos studijos „Lorelei“ direktorė