Tinklalapio logotipas
Grįžti

15min.lt: Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė įvardijo, ko tikėtis iš šių mokslo metų
event 2015-08-26 domain Švietimo informacinių technologijų centras label_outline Spaudos apžvalga

15min.lt: Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė įvardijo, ko tikėtis iš šių mokslo metų
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė trečiadienį pristatė artėjančių mokslo metų naujoves.
 
2015–2016 m. mokslo metai skelbiami mokyklos bendruomenės metais. „Pavieniui spręsti problemų jau nebegalime. Turime ne tik deklaruoti, kad yra bendruomenė, bet iš tikrųjų susitelkę priimti sprendimus. Tą turi padaryti mokytojai, tėvai, moksleiviai ir politikai – švietimo administratoriai“, – kalbėjo ministrė A.Pitrėnienė.
 
Pagrindinis dėmesys bus skiriamas ugdymo kokybei ir mokinių pasiekimų gerėjimui.
 
„Tai apima daug dalykų: pamokos kokybė, metodai, mokinių savivalda, ikimokyklinis ugdymas“, – vardijo ministrė ir paskelbė šių mokslo metų šūkį – „Nė vienos praleistos pamokos“.
 
„Sieksime, kad nedingtų nė viena pamoka, kad renginiai vyktų po pamokų, o popamokinis ugdymas netrikdytų pamokinės veiklos. Be to, bus sprendžiamas mokytojų pavadavimo klausimas, sudarant galimybę švietimo įstaigų vadovams už pavadavimą mokytojams mokėti“, – aiškino A.Pitrėnienė.
 
Ji negalėjo pasakyti, kiek pamokų mokytojams keliant kvalifikaciją buvo praleista praėjusiais mokslo metais. Lygiai taip pat dar nėra suskaičiuota, kiek lėšų gali pareikalauti pavadavimas.
 
Judės ir ugdys socialinius įgūdžius
 
Dar vienas dalykas, į kurį krypsta Švietimo ir mokslo ministerijos žvilgsnis – tai mokinių sveikata ir nepakankamas judėjimas.
 
„Ugdymo plane yra įtvirtinta 25 minučių trukmės judėjimo pertraukų idėja. Mokyklos bendruomenė turės susitarti, kaip judės, ir užtikrinti, kad tai būtų įgyvendinama. Vieni vaikai gal šoks, kiti mins dviratį, treti bėgs ant takelio. Žiūrėsime, kaip tai seksis įgyvendinti“, – svarstė ministrė.
 
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė pasakojo, kad jos gimnazijoje tai jau veikia: „Per ilgąsias pertraukas vykdoma įvairi fizinė veikla, į kurią įsitraukia daug mokinių.“
 
A.Burneikaitė pažymėjo, kad mokykla turėtų būti ne tik institucija, kuri išugdo akademines žinias, bet ir vieta, kur vyksta visapusiškas asmenybės tobulėjimas.
 
„Mokykla mokiniui turi sukurti saugią aplinką, kurioje jis įžvelgtų galimybių tobulėti. Todėl mokinių savivalda mokykloje turėtų būti labai svarbus reiškinys“, – kalbėjo moksleivių prezidentė.
 
A.Pitrėnienė pažymėjo, kad socialiniams įgūdžiams tobulinti mokyklose bus skiriama 20 valandų per metus. Jų metu moksleiviai turėtų kurti projektus, organizuoti renginius ir akcijas, tokiu būdu įgis ne tik akademinių žinių, bet ir socialinių kompetencijų.
 
Nuo sausio – bandomasis projektas
 
Nors pasigirsta abejonių, A.Pitrėnienė užtikrino, kad nuo spalio 1 dienos pradės veikti neformalaus ugdymo krepšelio sistema, kai kiekvienam vaikui kokiam nors būreliui bus skiriama 15 eurų per mėnesį. Iš valstybės biudžeto tai pareikalaus 3,2 mln. eurų per metus.
 
Ministrė patikino, kad bus stebima ir kontroliuojama, kaip naudojamos neformalaus ugdymo krepšelio lėšos. „Antraip piktnaudžiavimas gali sužlugdyti gerą idėją“, – nuogąstavimais pasidalijo ministrė. Tiesa, kokiais būdais veiks kontrolės mechanizmas, ji nepaaiškino. Svarstė, kad taškus ant „i“ turėtų sudėti rinkos dėsniai.
 
Be to, ji aiškino, kad nuo sausio 1 dienos penkiose šalies savivaldybėse pradės veikti bandomasis projektas – klasės neformaliojo ugdymo krepšelis. Kokios tai savivaldybės, ministrė neišdavė.
 
Apėjo minimalų balą
 
Kalbant apie aukštąjį mokslą, A.Pitrėnienė pabrėžė minimalaus balo įvedimo svarbą. Iki šių metų minimalus balas buvo viso labo rekomendacinio pobūdžio. Ministerija siūlė, kad jis būtų ne mažesnis nei 1.
 
Kai kurie šalies universitetai kartelę kilstelėjo ir dar aukščiau – iki 2 ar 3 balų. Tačiau stojimo rezultatai atskleidė, kad kelios aukštosios mokyklos – du valstybiniai universitetai ir keletas privačių – neturėjo jokio slenksčio.
 
Ministrė sakė sieksianti, kad kitais metais tokia praktika nepasikartotų, o minimalus balas galiotų ir stojant į valstybės nefinansuojamas vietas.
 
Į mokyklas ateis daugiau pirmokų
 
Rugsėjo 1-ąją į mokykla ateis tūkstančiu pirmokų daugiau nei pernai – per 29 tūkstančius. Šiemet pirmokų bus daugiau nei abiturientų.
 
Abiturientų, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo daugiau kaip 3 tūkstančiais: nuo 30,5 tūkst. iki 27 tūkst.
 
Mažėja ir bendras mokinių skaičius: jų mokysis 13 tūkst. mažiau nei pernai, arba 330 tūkst. Bendrai pastaraisiais metais mokinių mažėjimas lėtėja (palyginimui 2010–2011 m.m. mažėjo 24 tūkst. 2014–2015 m.m. – 12 tūkst.)
 
Mokyklų ir mokytojų skaičius išlieka panašus kaip pernai: apie 33 tūkst. mokytojų ir apie 1200 mokyklų.
 
3 tūkstančiais mažėja ir studentų aukštosiose mokyklose: studijuos apie 135 tūkst. studentų (pernai 138 tūkst.).
 
Dovilė Jablonskaitė